Vaikų masturbacija

Klausimas

Mergaitei yra 6,5 metų. „Trinasi“ ant sofos atlošo, ant suolo darželyje, apskritai, visur kas tinka ir yra patogios formos. Kai pamačiau pirmą kartą, labai sunerimau, bandžiau nukreipti dėmesį, bet rezultato nebuvo, kai tik palikau ramybėje - tas pats. Kai auklėtoja irgi apie tai pranešė, labai supykau ir ją iškeikiau (suprantu, kad tai buvo didelė klaida, bet mus auklėjo, kad tai „negerai“, todėl nesusilaikiau). Dabar ji supranta, kad tai malonus jausmas, bet dėl to tėvai ja piktinasi, todėl ji tai daro slapta. Ką dabar daryti, aš visai nežinau!!! Aš kaltinu save….

Psichologas atsako

Perskaičiusi Jūsų laišką nesusidariau įspūdžio, kad Jūsų vaikas turi PROBLEMĄ. Greičiausiai, priešingai, problemos kilo motinai, nes motina jau turi Super-Ego arba SUPER-EGO (pagal Sigmundą Freudą), t. y. tam tikrą moralę, socialinę seksualinių impulsų pasireiškimo kontrolę, o vaikas jos dar neturi.

Taip, jūsų susirūpinimas dėl tokio elgesio viešose vietose (darželyje, gatvėje) yra suprantamas. Tačiau būtent tokiose situacijose būtina perjungti vaiko dėmesį, bet ne įkyriai, išsigandusiai, „skubiai“, o ramiai pasiūlyti kokią nors įdomią, emocingą veiklą (žaidimą, pagalbą auklėtojai, rankdarbius). Kitais atvejais, jei tai netrunka kelis mėnesius (daugiau nei pusmetį) ir nėra priverstinė malonumo forma (t. y. vaikas jaučiasi apleistas suaugusiųjų, jam trūksta kūniško kontakto su artimais žmonėmis, jis nepakankamai įtraukiamas į vaidmeninius žaidimus ir kitą konstruktyvią veiklą, o masturbacija yra savotiška teigiamų išgyvenimų kompensacija), manau, nerimauti neverta.

Prisiminkite savo vaikystę. Beveik kiekvienas vaikas įgyja tam tikrą „draudžiamų“ žaidimų su kitais vaikais arba fantazijų žaidimuose su lėlėmis (su nusirenginėjimu, genitalijų apžiūrinėjimu ir apčiuopimu - žaidžiant ligoninę ir t. t.) patirtį.
Ir būna tam tikrų laikotarpių, kai šis susidomėjimas spontaniškai sustiprėja, galbūt tai lemia suaugusiojo organizme vykstantys pokyčiai. Savo praktikoje esu pastebėjęs tokių ciklų - apie 4-5, 6-7, 9-10 metus. Tai nėra moksliškai patvirtinti duomenys, galimi svyravimai į vieną ar kitą pusę. Nepaisant to, toks elgesys yra gana normali vaikystės seksualumo raida.

Tikiuosi, kad man pavyko nuraminti ir paaiškinti tokių apraiškų priežastis. Vis dėlto, jei nerimas nepraeina (jis gali patologiškai paveikti vaiko elgesį, įtvirtinti nepageidaujamas jo formas) arba vaikas „užstringa“ ties šia „laisvalaikio forma“ (nurodžiau, kokius laikotarpius galima laikyti ilgalaikiais), kreipkitės į specialistą dėl asmeninės konsultacijos.