Neuro dizainas: paprastumo principas
| | |

Vėluojantis vyrų lytinis brendimas

Vėlyvas lytinis brendimas gali reikšti rimtas ligas, kurias svarbu nustatyti kuo anksčiau.

Vėlyvas lytinis brendimas pasireiškia, jei berniukui iki 13 metų nepadidėja sėklidės, o iki 15 metų neauga gaktos plaukai. Taip pat apie vėluojančio lytinio vystymosi tikimybę gali rodyti vaiko augimo atsilikimas – hipostazė.

Priežastys

Vėlyvas lytinis brendimas gali būti paveldimas, jei tokia situacija pasitaikė berniuko giminaičiams. Augimo tempas išlieka normalus, ir nors augimo spurtas ir lytinis brendimas įvyksta vėliau nei daugumai bendraamžių, ateityje jie vyksta įprasta tvarka.

Tačiau vėlyvo brendimo priežastimi gali būti ir kai kurios ligos.

  • Chromosominės anomalijos, pavyzdžiui, Klinefelterio sindromas, kai berniuko genotipe yra papildoma X chromosoma.
  • Kai kurias genetines ligas lydi sutrikusi hormonų gamyba, dėl to taip pat vėluoja lytinis vystymasis.
  • Sumažėjusi gonadotropinų (hormonų, lemiančių lytinių organų vystymąsi) gamyba gali atsirasti dėl naviko, pažeidžiančio smegenų sritį, kurioje yra pagumburis ir hipofizė.
  • Lėtinės ligos, tokios kaip diabetas, inkstų ligos ir cistinė fibrozė.
  • Diagnozė ir gydymas
  • Siekiant paneigti chromosominę anomaliją, iš vaiko paimamas kraujas chromosominiams tyrimams atlikti.

Kraujo tyrimais galima nustatyti cukrinį diabetą, anemiją ir kitas ligas, kurios gali būti vėluojančio brendimo priežastis.

Siekiant nustatyti kaulų brandą, atliekamas vaiko rankų ir riešų rentgenologinis tyrimas.

Smegenų augliams nustatyti atliekami rentgeno tyrimai, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT).

Jei vėluojantį lytinį vystymąsi lemia lėtinė liga, berniuką nuo jos būtina gydyti, po to brendimo tempas būna visiškai normalus.

Genetiniai sutrikimai, kurie yra vėlyvo lytinio brendimo priežastis, negydomi. Kai kuriais atvejais išorinių lytinių požymių vystymąsi galima normalizuoti papildant trūkstamus hormonus.

Jei vėluojančio lytinio brendimo priežastis buvo smegenų auglys, būtina chirurginė operacija jam pašalinti.

Priklausomai nuo priežasties, šios raidos anomalijos gydyme dalyvauja genetikai, endokrinologai, onkologai ir kt.

Šaltiniai

  • Cawthon RM., Meeks HD., Sasani TA., Smith KR., Kerber RA., O’Brien E., Baird L., Dixon MM., Peiffer AP., Leppert MF., Quinlan AR., Jorde LB. Germline mutation rates in young adults predict longevity and reproductive lifespan. // Sci Rep – 2020 – Vol10 – N1 – p.10001; PMID:32561805
  • Carbajal-García A., Reyes-García J., Casas-Hernández MF., Flores-Soto E., Díaz-Hernández V., Solís-Chagoyán H., Sommer B., Montaño LM. Testosterone augments β2 adrenergic receptor genomic transcription increasing salbutamol relaxation in airway smooth muscle. // Mol Cell Endocrinol – 2020 – Vol510 – NNULL – p.110801; PMID:32278021
  • Hunjan T., Abbara A. Clinical Translational Studies of Kisspeptin and Neurokinin B. // Semin Reprod Med – 2019 – Vol37 – N3 – p.119-124; PMID:31869839
  • Hodes GE., Epperson CN. Sex Differences in Vulnerability and Resilience to Stress Across the Life Span. // Biol Psychiatry – 2019 – Vol86 – N6 – p.421-432; PMID:31221426
  • Wood CL., Cheetham TD., Hollingsworth KG., Guglieri M., Ailins-Sahun Y., Punniyakodi S., Mayhew A., Straub V. Observational study of clinical outcomes for testosterone treatment of pubertal delay in Duchenne muscular dystrophy. // BMC Pediatr – 2019 – Vol19 – N1 – p.131; PMID:31023296
  • Swee DS., Quinton R. Managing congenital hypogonadotrophic hypogonadism: a contemporary approach directed at optimizing fertility and long-term outcomes in males. // Ther Adv Endocrinol Metab – 2019 – Vol10 – NNULL – p.2042018819826889; PMID:30800268
  • Lang-Muritano M., Sproll P., Wyss S., Kolly A., Hürlimann R., Konrad D., Biason-Lauber A. Early-Onset Complete Ovarian Failure and Lack of Puberty in a Woman With Mutated Estrogen Receptor β (ESR2). // J Clin Endocrinol Metab – 2018 – Vol103 – N10 – p.3748-3756; PMID:30113650
  • Chan YM., Lippincott MF., Kusa TO., Seminara SB. Divergent responses to kisspeptin in children with delayed puberty. // JCI Insight – 2018 – Vol3 – N8 – p.; PMID:29669934

Autorius

Gydytojas – terapeutas Sergejus Pankratovas

Įvertinkite straipsnį

0 / 12 Įvertinimas 0

Jūsų įvertinimas:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *