1 iš 5 vaikų* Europos šalyse yra patyrę kokios nors formos seksualinį smurtą. 2022 m. Lietuvoje 300 vaikų pripažinti nukentėjusiais nuo seksualinio smurto.
Apie patiriamą seksualinę prievartą vaikai dažniausiai nutyli, bijodami smurtautojo bei aplinkinių reakcijų, nepasitikėdami pagalbos galimybėmis. Todėl ši statistika yra tik ledkalnio viršūnė.
*Vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Jeigu asmens amžius yra nežinomas ir yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, toks asmuo laikomas vaiku, iki bus nustatyta priešingai. (LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo 2 str. 11 d.)
Vaiko seksualinis išnaudojimas yra vaiko įtraukimas į seksualinę veiklą, kurios ji ar jis visai nesuvokia, negali suteikti kompetentingo sutikimo, arba veikla, kuriai vaikas nėra pagal išsivystymą pasiruošęs, pažeidžia įstatymus arba visuomenės socialinius tabu.
Seksualinis smurtas prieš vaiką* – tyčinės nusikalstamos veikos, padaromos vaikui, taip pat:
pelnymasis iš vaiko prostitucijos
vaiko įtraukimas į prostituciją ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje
pornografijos rodymas vaikui
vaiko vertimas užsiimti prostitucija
vaiko išnaudojimas pornografijai ar disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas
vaiko įtraukimas į seksualinę vergovę kitos vaiko seksualinio išnaudojimo formos.
Amžius iki kurio negalioja nepilnamečio asmens sutikimas turėti lytinių santykių
Pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. (LR str. BK 1511 str. 1 d.)
Nei vienas vaikas, nepriklausomai nuo jo lyties, amžiaus, gyvenimo sąlygų, raidos ar asmenybinių charakteristikų, nėra apsaugotas nuo seksualinės prievartos – auka gali tapti bet kas. Svarbu žinoti, jog seksualinė prievarta neretai prasideda labai ankstyvame amžiuje – dar tuomet, kai vaikas nepajėgia suprasti, kas vyksta, ar neturi tinkamų būdų parodyti bei pasakyti kitiems apie savo patirtis.
Artimoje aplinkoje. Seksualinė prievarta dažniausiai vyksta artimoje aplinkoje, o smurtautojas neretai būna vaikui gerai pažįstamas ir svarbus žmogus. Pasinaudojęs vaiko pasitikėjimu ir priklausomybe, smurtautojas tenkina savo poreikius taip keldamas grėsmę vaiko raidai, iškreipdamas pasaulio, savęs bei tarpasmeninių santykių suvokimą ir žalodamas vaiko sielą.
Už artimos aplinkos ribų. Kai smurtaujantis asmuo ir auka neveda bendro ūkio. Smurtautojas/a gali būti: draugas/ė, klasiokas/ė, kaimynas/ė, bendradarbis/ė, interneto draugas/ė, pedagogas/ė, dėstytojas/a, treneris/ė, kolega sportininkas/ė, dvasininkas/ė ar religinis lyderis/ė, gydytojas/a, pacientas/ė ir kt. (tai nėra baigtinis sąrašas).
Taktikos, kurias naudoja vaikus seksualiai išnaudoti norintys asmenys
Vaikus seksualiai išnaudojantys asmenys, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir kitų aplinkybių naudoja skirtingas taktikas, visgi galima išskirti šiuos pasikartojančius elgesio aspektus:
Nukentėjusių atranka. Smurtautojai dažnai stebi būsimas aukas, kad žinotų, kaip geriausiai prie jų prieiti išnaudojant jų pažeidžiamumą.
Izoliacija. Smurtautojai stengsis psichologiškai ir fiziškai atskirti auką nuo jos artimo rato žmonių, stengsis gauti tas darbines pozicijas, kuriose galėtų būti arčiau vaikų, gauti jų pasitikėjimą.
Ryšio ir pasitikėjimo kūrimas ir paslaptys. Smurtautojai stengiasi įgyti aukos pasitikėjimą dovanodami dovanas, skirdami dėmesį, dalindamiesi savo “paslaptimis” ir kitaip kurdami pasitikėjimu grįstą santykį, kurį prašo laikyti paslaptyje.
Prisilietimų normalizavimas ir diskusijos intymiomis temomis. Smurtautojai pradeda nuo prisilietimų, kurie iš pažiūros neturi seksualinės potekstės (apkabinimai, tapšnojimas per petį ir pan.), smurtautojai palengva pereinama prie intymių prisiminimų (pvz. Masažo arba maudynių drauge ir pan.) Smurtautojai taip pat gali aukoms rodyti pornografinio turinio medžiagą ar kalbėti intymiomis temomis, pasiūlyti išbandyti intymius prisilietimus.
Smurtinio elgesio normalizavimas. Smurtautojas nuolat peržengia asmenines vaiko ribas, stengiasi normalizuoti seksualinę prievartą sakant, kad visi taip daro, kad toks elgesys yra rūpesčio ir meilės išraiška. Reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į nepilnamečių santykius su suaugusiais asmenimis. Kai smurtaujantį asmenį ir nepilnametį sieja nedidelis amžiaus skirtumas, nepilnamečiui dar sunkiau atpažinti patiriamą seksualinę prievartą.
Vaikus seksualiai išnaudojantys asmenys siekiant įgyti aukos ir visuomenės pasitikėjimą neretai yra žavingi, charizmatiški, geri ir rūpestingi bendruomenės nariai – pasižymi tokiomis savybėmis, kurias priskirtume draugams ar artimiesiems. Kaip nėra „idealios aukos”, taip nėra ir „idealaus smurtautojo” profilio.
Siekiant apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo nebūtina galvoti, jog visi žmonės nori juos skriausti, tačiau reikia turėti omenyje, kad smurtaujantys asmenys neretai neatitinka “blogiečio/ės” paveikslo, tokio, kurį piešiame įsivaizduojant seksualiai vaikus išnaudojantį asmenį. Norėdami vykdyti seksualinio smurto prieš vaikus prevenciją privalome su vaikais kalbėti apie jų ribas ir kūno integralumą, tai, kad paslaptys yra geros ir blogos.
Vaiko seksualinio išnaudojimo ženklai
Ne visada lengva atpažinti vaiko seksualinio išnaudojimo ženklus, dažnai jie nebūna visiškai akivaizdūs, todėl kiekvieną situaciją reiktų vertinti individualiai ir žiūrėti į požymių visumą. Specialistai dirbantys su seksualiai išnaudotais vaikais skiria šiuos požymius pagal vaiko amžių:*
Kūdikiai ir vaikai iki 3 metų
Ženklai yra nespecifiniai, o specifiniai ženklai yra fiziniai:
Nubrozdinimai
Sudraskymai lytinių organų ir burnos srityje
Specifinės lytiniu keliu plintančios ligos
Vaikai nuo 3 metų
Elgesio pokyčiai:
Apetito pokyčiai
Miego pokyčiai
Košmarai, regresyvus elgesys (vaikas elgiasi lyg būtų žymiai mažesnio amžiaus: šliaužioja, čiulpia nykštį)
Hiperaktyvumas
Tikai veido srityje.
Fiziniai ženklai:
Dažnai pasikartojančios šlapimo trakto infekcijos
Susirgimas lytiniu keliu perduodamomis ligomis
Kraujavimas Įtrūkimai, įplyšimai aplink burną, išeinamąją angą ar vaginą
Somatiniai sutrikimai: vaikai gali pradėti neįprastai daug valgyti arba bandyti išvemti maistą, patirti neįprastą skausmą ir niežėjimą genitalijų srityje, susidurti su sunkumais vaikštant ar sėdint, nepaaiškinamais išbėrimais ar sumušimais, šlapimo nelaikymu, išmatų nelaikymu – šlapinimusi į lovą.
Vaikai nuo 6 metų
Nepaaiškintų baimių atsiradimas
Bloga nuojauta
Nerimas
Depresija
Mintys apie savižudybę
Pykčio sulaikymas arba išliejimas
Sumišimas prieš vienos lyties suaugusiuosius
Vengimas nusirengti, eiti į tualetą, į sporto salę
Pasikartojantis seksualinis elgesys su vaikais, gyvūnais ar suaugusiaisiais.
Taip pat, jeigu vaiko seksualus elgesys pasikartoja labai dažnai ar nuolatos, vaikas labai gerai išmano lytinį gyvenimą, naudoja žargoną, kalba seksualinėmis temomis, viršydamas išsivystymo amžių, provokuoja ar impulsyviai seksualiai elgiasi, demonstruoja smurtą ar nuolaidumą, galima įtarti, jog toks vaikas patyrė seksualinį smurtą.
Mokyklinio amžiaus vaikai
Depresija
Agresija
Užsisklendimas
Disociacijos jausmas
Gėda savo kūno ar seksualinių požymių
Savęs žlugdymas Savęs kaltinimas bei neapykanta sau
Sunkumai sutapatinant save su savo lytimi
Pradėjimas piktnaudžiauti narkotikais ir alkoholiu
*Parengta remiantis „Paramos vaikams centro“ steigėjos, psichologės, programos „Pozityvi tėvystė“ vadovės Ernos Petkutės parengta informacija
Ką daryti esant įtarimams dėl vaiko seksualinio išnaudojimo?
Pirmiausia reikia pranešti policijai. Turint informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą reikėtų apie tai informuoti policiją skambinant skubios pagalbos telefonu 112. Bendrojo pagalbos centro operatorius atsakys į pagalbos skambutį, nustatys grėsmės pobūdį ir vietą, išsiųs pagalbos tarnybas.
Turint informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą reikėtų apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, nurodant kuo daugiau duomenų (šeimos adresą, jei žinote, tėvų ir vaiko vardus, pavardes), kad būtų galima imtis reikiamų priemonių vaikui apsaugoti, inicijuoti reikalingos pagalbos vaikui ir šeimai teikimą ir kt. Pranešant apie galimą vaiko teisių pažeidimą prisistatyti nėra būtina.
Rinkti faktus – pastebimus ženklus apie fizinę, elgesio, emocinę/psichologinę būseną. Rinkti piešinius, rašinius, posakius tuo atveju, kai šie faktai yra įtarimą keliančiais ženklais.*
*Parengta remiantis „Paramos vaikams centro“ steigėjos, psichologės, programos „Pozityvi tėvystė“ vadovės Ernos Petkutės parengta informacija
Ką daryti, jei vaikas prisipažino patyręs seksualinį smurtą?
Išklausykite
Pasakykite, kad vaikas pasielgė teisingai, kad jums pasakė
Pasakykite, kad tai, ką vaikas išgyveno nėra vaiko kaltė
Pasakykite, kad vaiko pasakojimą priimate rimtai
Nepulkite įtariamo smurtautojo/os patys
Paaiškinkite vaikui, kokių veiksmų imsitės
Kuo skubiau praneškite apie vaiko patirtą seksualinę prievartą policijai ir vaiko teisių apsaugos specialistams (vadovaukitės įstaigos, kurioje dirbate protokolais, jei tokie yra).
Tikros istorijos*
Adamas: “Jam ant kaktos nebuvo parašyta, kad jis seksualinis nusikaltėlis. Jis tiesiog buvo tas kietas ir šaunus dėdė.”
Brianas: “Kai buvau jaunesnis, nenorėjau, kad kas nors ant manęs pyktų, įskaitant asmenį, kuris prieš mane smurtavo.”
Gail: “Viliojimas man buvo blogiausia išnaudojimo dalis. Aš buvau tokia jauna, kai tai prasidėjo. Tai turėjo didelę įtaką mano asmenybei ir požiūriui į save.”
Pierre: “Jis buvo tas, kuris visada buvo mano pusėje. Kai susipykdavau su tėvais, jis juos įkalbėdavo, kad galiu pas jį nakvoti. Tėvams kilo įtarimas, kad tiek daug laiko praleidžiu kito suaugusio namuose, todėl jie manęs paklausė ar jis prieš mane nesmurtauja. Sakiau, kad ne ir man viskas gerai. Dabar aš supratau, kad tai buvo dalis jo viliojimo strategijos, kuri mane paveikė”. Istorijas surinko ir užrašė organizacijos Rainn specialistai/ės.
Daugiau informacijos apie vaikų seksualinį išnaudojimą
Jei norite, kad pasidalintume jūsų sukurta prevencine medžiaga, parašykite mums el. paštu.
*Nori pasidalinti savo istorija? Gali pasidalinti su mumis anonimiškai: ISTORIJOS
Seksualinis smurtas prieš nepilnamečius elektroninėje erdvėje Dar prieš dešimtmetį Jungtinės Tautos preliminariai apskaičiavo, kad pasaulyje yra virš 750 000 seksualinio turinio su vaikais ieškančių ar tokį turinį generuojančių asmenų. Internet Watch Foundation mano, kad šis skaičius išaugo ir sudaro bent milijoną tokių asmenų.
2021 metais pranešimai apie įtariamus vaikų seksualinio išnaudojimo atvejus internete išaugo 35% ir sudaro 29.3 milijonus pranešimų. 62% jų sudarė atvejus Europos šalyse. 82% šių atvejų su vaikais, jaunesniais nei 13 metų amžiaus.
Kaip atrodo seksualinis vaikų išnaudojimas internetinėje erdvėje? Vaikų seksualinis išnaudojimas internetinėje erdvėje apima įvairaus pobūdžio veiksmus ir situacijas. Seksualinės prievartos ir seksualinio išnaudojimo internete formos apima:
Siunčiant nepageidaujamą komunikaciją apie seksą ar piktus komentarus susijusius su lytimi, lytiniu identitetu ar seksualine orientacija.
Partneriams/ėms, draugams/ėms ar nepažystamiems asmenims siunčiant nepageidaujamus prašymus pasidalinti nuogybėmis, video ar transliuoti seksualinius veiksmus internetu. Seksualinius veiksmus transliuojant gyvai be juose dalyvaujančių asmenų sutikimo.
Dalinantis seksualiniu turiniu be visų jame esančių asmenų sutikimo.
Dalinantis ar transliuojant/rodant pornografiją, kuomet ne visi patalpoje esantys su tuo sutinka.
Verbuojant, viliojant vaikus ir jaunuolius/es su tikslu seksualiai išnaudoti/pasinaudoti.
Nepilnamečiai gali patirti spaudimą ar prievartą kurti seksualinio pobūdžio turinį (fotografuotis, filmuotis ir pan), kartais dalintis šiuo turiniu su draugais ar bendraamžiais. Vis daugiau ir daugiau seksualinio turinio su vaikais medžiagos patenka į socialinius tinklus ir yra “sukurti” pačių vaikų (t.y. selfiai, savo veiksmų filmavimas ar transliavimas tiesiogiai). Tokio pobūdžio turinys vadinamas paties asmens generuojamu seksualiniu turiniu. Kaip tai gali įvykti? Seksualinio smurto prieš vaikus internete atveju, gali būti, kad vaikas, jaunuolis/ė niekada gyvai nebuvo sutikę savo išnaudotojo. Kartais tokie santykiai prasideda internete, tačiau vėliau pereina į gyvą kontaktą ir seksualinį smurtą bei išnaudojimą gyvai. Kartais seksualiniai išnaudoti siekiama:
Viliojant. Kuomet kuriami santykiai, kuriuose nepilnametis/ė jaučiasi mylimas/a ar ištikimas/a.
Sukuriant netikrą profilį. Naudojantis ne savo nuotraukomis, apsimetant, kad yra vienaamžis/ė ar bandant užmegzti romantinius santykius.
Įtraukiant asmeniškai. Naudojasi informacija, kuria pasidalino vaikas ar jaunuolis/ė, pvz, apie seksualumą, asmenines problemas, šeimyninius sunkumus, įkalbantt pasirodyti gyvai (internete) ar atsiųsti intymių savo foto/video.
Grasinant. Kai gauna intymių foto ar vaizdų, prasideda grasinimai, kad jeigu nebus daroma tai, ko yra prašoma, nepilnamečio/ės foto/video bus išplatintos internete.
Vaikai ir jaunuoliai jaučiasi pakliuvę į spąstus ir iš baimės daro tai, ko reikalauja nusikaltėlis. Taip įsitraukiant į smurto ratą, kuomet nusikaltėlis reikalauja vis daugiau ir daugiau. Ženklai, kad vaikas patiria seksualinį smurtą elektroninėje erdvėje Neretai yra sudėtinga aptikti seksualinį smurtą internete. Asmenys, kurie seksualiai išnaudoja vaikus moka manipuliuoti ir stengiasi, kad vaikai apie savo patirtis niekam nepasakotų. Kartais išnaudotojai gali bandyti rodyti išskirtinį dėmėsį, kartais raginti niekam nepasakoti ir laikyti tai jųdviejų paslaptimi, o kartais bandyti sugėdyti ar gasdinti, kad nepilnametis/ė pateks į rimtą bėdą. Pajautus stiprius pokyčius vaiko elgesyje ar vaiko emocinėje būsenoje, svarbu pasikalbėti su vaiku. Ženklai gali būti labai įvairūs, varijuoti ir kisti. Keletas pavyzdžių:
nepaaiškinami santykiai su vyresniais žmonėmis
pasikeitusi vaiko kalba/žodžiai
išreikštas seksualinis elgesys, kuris nėra pagal jo/s amžių/brandą
pasikeitę įpročiai naudojantis internetu (daugiau/mažiau naudojasi internetu, naudojasi internetu tik kai būna vienas/a)
nepaškinamos kilmės dovanos, brangūs rūbai, telefonai
staiga atsiradę finansai ar įsitraukimas į veiklas, kurios kainuoja
pasikeitusi nuotaika, elgesys ar valgymo įpročiai
nuolatinis nuovargis
ilgai neina miegoti arba ilgai negrįžta namo
išvaizdos pasikeitimai ar rūbų skolinimąsis iš kitų
pamokų praleidimas arba suprastėję įvertinimai/įsitraukimas
Seksualinio smurto prieš vaikus internete pasekmės Seksualinis smurtas, kuris vyksta internete arba dalinai internete, dalinai gyvai:
verčia vaiką ar jaunuolį jaustis begėgiu/ia arba tarsi nėra būdo iš situacijos pasitraukti, nes technologijos užima didelę dalį kasdienio gyvenimo, rutinos ir neretai jomis naudojamasi saugiose vietose tokiose kaip namai, miegamasis, lova.
kartais nusikaltėliai grasina pasidalinti/išplatinti nepilnamečio/ės nuotraukas ar video. Tokie grasinimai verčia vaiką abejoti, ar situacija yra išsprendžiama ir kada nors pasibaigs, mat yra bijoma, kad intymi informacija liks internete amžinai.
nepilnametis/ė gali imti jaustis atsakingu/a ar kaltu/a už užmegztą kontaktą, dalinimąsi intymia medžiaga.
gali iššauktti baimes, depresija, košmarus, nerimą ar savęs žalojimą.
Atsiminkite Seksualinis smurtas internete niekada nėra vaiko/jaunuolio kaltė. Tai visada yra nusikaltimą vykdžiusiojo kaltė. Vaikai, patyrę tokio pobūdžio smurtą, turi būti išklausyti ir sulaukti paramos. Labai svarbu atvirai kalbėtis su vaikais apie saugumą internete. Svarbu, kad vaikai jaustųsi jaukiai ir saugiai pasidalinti visokia (gera ir bloga) patirtimi be baimės būti pasmerktais, apkaltintais ar nubaustais. Pagalba Kalbėti apie seksualinį smurtą gali būti sunku, bet svarbu žinoti, kad nereikia viso to laikyti ar situaciją spręsti vienai/m. Kartais pasidalinimas tuo, kas tau nutiko, gali padėti gauti paramą ir/ar spręsti susiklosčiusią situaciją. Jeigu patyrei seksualinį smurtą ir nežinai, kaip apie tai kalbėti, nuo ko pradėti, gali pabandyti: – Pagalvok ir išsirink kažką, kuo tu pasitiki: tai galėtų būti tavo mokytojas/a, šeimos narys ar telefoninės pagalbos linijos darbuotojas/savanoris. Pokalbį galima pradėti: “Noriu tau kai ką pasakyti, bet nežinau, kaip…”, “Man labai sunku pradėti, bet noriu pasakyti tau kai ką svarbaus.”, “Man reikia, kad išklausytum manęs apie kai ką, kas man kelia didelį nerimą.” – Parašyk laišką: kartais būna sunku kalbėti, atrasti žodžių, tad galima parašyti. Nesvarbu, ar laiškas bus skirtas kažkam konkrečiai, ar sau pačiam/iai. – Išsirink tinkamą laiką. Pagalvok, kada turėsi laiko ir ramią vietą su kažkuo netrugdomas/a apie tai pasikalbėti ar paduoti surašytą laišką. – Pasidaryk mini veiksmų planą, ką darysi toliau. Tai gali būti susiję su kreipimusi pagalbos, įsitraukimą į naujas veiklas, buvimą su žmonėmis, kuriais pasitiki ir jautiesi saugus/i, atrandant dalykus, kurie tave ramina ar veikia maloniai ir pan. Atsimink, kad pagalbos reikia/galima kreiptis į: