„Suaugusiųjų“ bučiavimosi būdai
Sakoma, kad bučiavimasis yra tam tikras intymus procesas, kuris rodo artumą žmogui, pasitikėjimą, norą suteikti jam malonumą.
Tačiau patys to nepastebėdami žmonės gali bučiuotis kelis kartus per dieną: pabučiuoti mamą į skruostą, pasiųsti oro bučinį sau į veidrodį, pabučiuoti į nosį mėgstamą šunį ar pliušinį meškiuką. Pateikę šį pavyzdį, galite tikėtis prieštaravimų: „Tai nėra tikri bučiniai! Jie neprilygsta „tikriems“, „suaugusiųjų“ bučiniams!“ O tiesa yra ta, kad dviejų žmonių bučinys reiškia daugiau nei visa tai. Iš mylimo žmogaus tikitės kažko švelnaus, aistringo, didingo ir jaudinančio tuo pačiu metu. Ir tada gali ateiti nusivylimas — partneris gali nemokėti tinkamai bučiuotis. Žmonėms, kurie nepasitiki savo jėgomis, kurie turi mažai praktikos, skirta bučiavimosi technika, kurioje išsamiai aprašyta, ką reikia daryti. Bučiavimosi technika reikalinga ne tik jauniems žmonėms, bet ir suaugusioms patyrusioms moterims ir vyrams.
Aktualus klausimas
Jie taip pat turėtų spręsti šį klausimą, nes žmogus mokosi bučiuotis visą gyvenimą, prisitaikydamas prie partnerio būdo, išvystydamas tuos judesius, kurie suteiks jam malonumą. Technika
bučiavimasis pateikiamas kelių rūšių bučinių aprašymas, kuris padės suteikti partneriui malonumą, parodyti jam švelnumą ir meilę, aistrą, kurią jis jaučia. Ši technika pagrįsta gebėjimu jausti ir „klausytis“ partnerio judesių. Net visiškai nemokėdamas bučiuotis (tai patiria kiekvienas žmogus savo gyvenime — pirmasis bučinys) gali atidžiai klausytis, ką daro partneris, kas jam malonu, o ko nereikėtų daryti.
Švelnumo technika
Pradėti reikėtų nuo atsargių švelnių ir „sausų“ bučinių — paliečiant lūpų kampučius, skruostus, smakrą ir net nosį, tada galima greitai atpažinti, kas patinka partneriui. Bučinių technika visada dera su kitomis švelnumo apraiškomis — glostymu, glamonėmis ir švelniais žodžiais. Viską, ko negali pasakyti lūpų prisilietimas, galite išreikšti rankomis, švelniai glostydami plaukus, pečius, kaklą, rankas. Bučinius galima kaitalioti su švelniais ir aistringais žodžiais, kurie parodys jūsų partneriui jūsų jausmų gilumą.
Vizualizacijos metodas
Jei nėra bučiavimosi patirties, pagal bučiavimosi techniką patariama pažvelgti į bučiuojančių aktorių lūpų judesius vaidybiniuose filmuose. Vizualizacijos technika leis suprasti, kaip judinti lūpas, kokioje padėtyje geriau būti bučiuojantis. Pakanka tik įsivaizduoti save vieną su mylimuoju, suvaidinti visą bučiavimosi procesą, susikurti tam tikrą elgesio modelį. Bučiuojantis vis tiek tenka improvizuoti, nes kkk partnerio reakciją nuspėti sunku, sunku įsivaizduoti, kad ji iš tikrųjų bus maloni, taip pat nežinoma, kaip gerai jis pats bučiuojasi.
Bučiavimosi tipai
XX a. viduryje prancūzų seksopatologas Žeraras Lele sukūrė net bučinių klasifikaciją. Kaip jis rašo, yra ramus bučinys, kai lūpos beveik nebyliai liečia odą. Būtent nuo ramaus bučinio geriau pradėti mokytis bučiuotis su konkrečiu partneriu. Palaipsniui partneriui kils noras tęsti bučinį, padaryti jį atviresnį, gilesnį. Stiprus bučinys — kitas etapas. Lūpų spaudimas stipresnis, bučinį lydi garsas, tačiau kvėpavimas išlieka nepertraukiamas, ramus. Stipriai pabučiavus į lūpas, partneris pradeda karščiau reaguoti, jo lūpos atsiveria, suteikdamos galimybę pradėti švelnų prancūzišką bučinį, lydimą švelnių liežuvio prisilietimų. Tikram prancūziškam bučiniui būdinga visiškai atvira burna, laisvi liežuvio judesiai.
Atviras malonumas
Bučinio technika taip pat suteikia galimybę išmokti kitų bučinių tipų: bučinys-čiuptukas, kai lūpos švelniai suima partnerio lūpų raukšleles, bučinys-čiuptukas, kai lūpos atitraukia dalį partnerio lūpų raukšlelių, bučinys-„plunksnos brūkšnys“, kai sausomis lūpomis reikia nubrėžti partnerio lūpų liniją ir tuo pačiu metu liežuviu perbėgti naujai nubrėžtą kelią. Aistringesnių ir intymesnių bučinių technika aprašyta plačiai žinomoje „Kamasutroje“, kurioje galima rasti bučinių, veikiančių tam tikrus žmogaus kūno receptorius, aprašymų.
Įvertinkite straipsnį