Vėlyvoji nekaltybė – kompleksų priežastis? Nekaltybę galima lengvai ir be jokios abejonės prarasti arba išsaugoti daugelį metų.

Nekaltybę galima lengvai ir be jokios abejonės prarasti arba išsaugoti daugelį metų. Bet ar yra kokia nors patologija jį išlaikyti suaugus?

Visuomenėje vyrauja tam tikras požiūris į per ankstyvą seksualinę patirtį, pagrįstas gyvenimo ritmu ir morale. Bet jei žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių, būdamas suaugęs ir net subrendęs, išsaugo nekaltybę, ar tai yra problema? Ar tai laikyti kraštutinumu, ekscentriškumu ar normos variantu?

Žmonės, kurie atsisako intymios gyvenimo pusės, aplinkiniuose sukelia daugybę jausmų. O joje pagarbą kitų žmonių pasirinkimams dažnai užgožia nesusipratimas, nuostaba, nepasitikėjimas. Be to, lytis čia nevaidina – šioje istorijoje vyrai ir moterys pasiekė tam tikrą lygybę. Kodėl taip nutinka ir kaip tai paveikia šį kelią pasirinkusių žmonių būklę??

Mokslininkai, vadovaujami medicinos profesoriaus Michaelo Eisenbergo iš Stanfordo universiteto, išanalizavo 2469 vyrų ir 5120 moterų nuo 25 iki 45 metų apklausos duomenis. Iš jų 13,9 % vyrų ir 8,9 % moterų teigė, kad niekada gyvenime neturėjo lytinių santykių..

Mokslininkai įvardijo religingumą (nepriklausomai nuo religijos) ir atsisakymą gerti alkoholį kaip du pagrindinius su šiuo pasirinkimu susijusius veiksnius. Be to, moterų atveju taip pat buvo nustatytas ryšys tarp aukštojo išsilavinimo ir nekaltybės išlaikymo suaugus.

Žurnalistas ir kelių perkamiausių knygų apie seksą autorius Michaelas Castlemanas įsitikinęs, kad tikrosios priežastys slypi charakterie. Dažniausiai nekaltybę suaugę išlaiko drovūs, nepatogūs, nejaukiai besijaučiantys priešingos lyties draugijoje žmonės. Tuo pačiu metu suaugusiųjų pasirinkimams įtakos turi ir vaikystėje įgyta emocinė patirtis..

Tie, kurie pirmenybę teikė vienatvei, o ne žaidimui su bendraamžiais arba buvo grupės atstumti ir patyrė kitų vaikų pajuoką bei išpuolius, suaugę liks mergelėmis..

Pati mergystė neturėtų nei plėtoti kompleksų, nei tapti pajuokos objektu

Galbūt būtent toks ryšys tarp asocialumo ir nekaltybės išsaugojimo po 20, 30 ar 40 metų yra priežastis, kodėl brandžią mergelę suvokia kaip asmenybę, bent jau keistą. Šis vaizdas projektuojamas ant masinės kultūros vaizdų.

Pagrindinis serialo „Didžiojo sprogimo teorija“ veikėjas, fizikas Sheldonas Cooperis, ilgai vengęs santykių su moterimis, kenčia nuo aibės įvairiausių fobijų, hipochondrijos ir, galbūt, net Aspergerio sindromo. Šerlokas Holmsas, kurį vaidina Benedictas Cumberbatchas, nėra socialesnis. Nepaisant brandaus amžiaus, „labai aktyvus sociopatas“ vengia sekso. Tačiau tai netrukdo nei herojui, nei jo atlikėjui būti pagrindiniais pastarųjų metų sekso simboliais.

Vėlesnis įėjimas į lytinį gyvenimą, kai susiformavo žmogaus asmenybė, suteikia jam didesnę galimybę harmoningiems santykiams poroje. Taip mano Teksaso universiteto psichologė Peggy Harden. Daktaras Hardenas padarė tokią išvadą išanalizavęs 1659 porų tos pačios lyties dvynių, kurių gyvenimas buvo stebimas maždaug nuo 16 iki 29 metų, duomenis..

Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: pirmąją seksualinę patirtį patyrusius „anksti“ (iki 15 metų), „laiku“ (nuo 15 iki 19 metų) ir „vėlai“ (po 19 metų). Tarp trečiosios grupės žmonių jie pastebėjo aukštesnį išsilavinimo lygį, pajamas ir didesnį pasitenkinimą santykiais poroje. Tuo pačiu metu jie mažiau nei kiti susituokė, o stebimu gyvenimo laikotarpiu turėjo mažiau seksualinių partnerių..

Daktaras Hardenas visas šias elgesio ypatybes, taip pat vėliau prasidėjusį seksualinį aktyvumą, sieja su žmogaus asmenybės ir charakterio savybėmis. Tokie žmonės santykiuose paprastai gerbia saugumo jausmą, jiems reikia stipraus ir gilaus prisirišimo, o į partnerio pasirinkimą žiūri ypač atsargiai..

Nėra vienos priežasties, lemiančios vėlyvą įėjimą į visavertį seksualinį gyvenimą, ir tikriausiai negali būti. Šį sprendimą, kaip ir bet kurį kitą, priimame kiekvienas iš mūsų, remdamasis daugeliu faktorių: charakteriu, aplinka, svajonėmis ir įsitikinimais. Ir viešoji nuomonė šiuo klausimu neturėtų įvardinti žmogaus kaip „keistas“, „nevykėlis“ ar „senmergė“. Tai asmeninis pasirinkimas, kuris taip pat neriboja kitų laisvės.

Bet jei žmogus suvokia, kad jam trūksta šios svarbios gyvenimo apraiškos, nereikėtų bijoti tai sau pripažinti. Ir nebijokite keisti savo gyvenimo, pamirškite vaikystės nuoskaudas, neužtikrintumą ir savo pačių susikurtus apribojimus. Vėlyvoji nekaltybė gali tapti problema, jei toks žmogaus statusas neatitinka jo idėjų apie laimę ir harmoniją. Tačiau pati nekaltybė neturėtų nei kurti kompleksų, nei tapti pajuokos objektu.