Neuro dizainas: paprastumo principas
| | | | |

Kas yra virtualus, kodėl tai pavojinga ir ar verta tai daryti?

Sekstingas, virtualus, internetinė kamera – šie žodžiai atsirado asmeniniam gyvenimui persikėlus į virtualią erdvę

Dabar daugelis žmonių įsitraukia į intymius susirašinėjimus, garso ir vaizdo seansus, siunčia vieni kitiems atviras nuotraukas. Apie tai, kas yra virtuali realybė ir kokie jos pavojai, kalbamės su psichologais.

Medžiaga buvo pakomentuota:

Artemas Khimichas, psichologas, seksologas, psichologinės platformos Alter specialistas;

Aleksandra Menšikova, klinikinė psichologė, psichologijos mokslų kandidatė.

Kas yra virtualus seksas

Kadras iš filmo „Kaip tapau draugais socialiniame tinkle“

Kadras iš filmo „Kaip tapau draugais socialiniame tinkle“

© Hit The Ground Running Films, Supermarché

Virt yra virtualaus sekso santrumpa, tai yra seksualinės praktikos, atliekamos nuotoliniu būdu naudojant internetą. Virtualioje virtualioje realybėje dažniausiai dalyvauja du ar daugiau žmonių, jai reikalingas kompiuteris, išmanusis telefonas ir internetinė kamera, o kai kuriais atvejais ir specialios programėlės.

Virtualus seksas, kaip ir daugelis kitų šiuolaikinių technologijų aspektų, neturi konkretaus išradėjo. Ji atsirado dėl socialinių santykių ir kultūros pokyčių. Atsiradus internetui ir atsiradus galimybei bendrauti per atstumą, atsirado susidomėjimas virtualiu seksu.

Tiesioginis virtualaus pirmtakas buvo seksas telefonu, kuris taip pat leido dviem ar daugiau partnerių įsitraukti į seksualinius žaidimus per atstumą. Galima sakyti, kad atsiradus internetui, seksas per atstumą migravo į tinklą, tačiau visiškai neišstūmė sekso telefonu.

Kas yra virtualus, kodėl tai pavojinga ir ar verta tai daryti?

Artemas Khimichas, psichologas, seksologas, psichologinės platformos „Alter“ specialistas

«Pirmosios virtualaus sekso formos galėjo būti teksto pokalbiai arba erotiniai pranešimai forumuose. Toliau tobulėjant technologijoms, atsirado vaizdo pokalbiai, virtualūs pasauliai ir sekso žaislai, kurių dėka sąveika skaitmeninėje aplinkoje tapo artimesnė realybei. Tačiau net ir pasirodžius pirmosioms pažinčių paslaugoms internete, daugelis žmonių mieliau skambino sekso tarnyboms telefonu, nes šis kontaktas jiems buvo realesnis ir gyvesnis, palyginti su to meto pažinčių paslaugomis.

Virtualumo tipai

Kadras iš filmo „Įsimylėjęs Tomas“
Kadras iš filmo „Įsimylėjęs Tomas“
© Entre Chien et Loup, JBA Productions, Radio Télévision Belge Frankofone (RTBF)

Kadangi egzistuoja daugybė internetinio bendravimo tipų, tiek pat yra ir virtualios realybės. Ir galbūt daugiau. Tačiau visi jie pasižymi tuo, kad dalyviai yra nutolę vienas nuo kito ir visas bendravimas vyksta per kažkokį įrenginį.

Seksavimas

Seksualinis bendravimas susirašinėjant (seksas + žinučių siuntimas, „tekstinės žinutės“) buvo sukurtas emocijų pavidalu. Jie gali tiesiogiai parodyti su seksu susijusius veiksmus arba užsiminti apie seksą. Pavyzdžiui, baklažanas gali atstovauti vyrišką lytinį organą, o persikas – patelę.

Virt telefonu

Tai bendravimas telefonu, kai partneriai aprašo savo veiksmus taip, kad susijaudintų. Tai padeda tolimiems partneriams palaikyti santykius ir aistrą. Seksas telefonu jau seniai buvo verslas. Mokesčio linijomis šias paslaugas daugiausia teikė moterys. 2013 m. atlikta apklausa parodė, kad beveik pusė JK žmonių yra išbandę seksą telefonu[1].

Virt per vaizdo skambutį

Šiais laikais virtualus reiškia seksą per atstumą naudojant vaizdo skambučius. Asmens duomenų saugumo požiūriu jis laikomas nesaugiausiu – gresia virtualus įrašymas ir vieno ar kelių proceso dalyvių šantažavimas. Tyrimai rodo, kad vyrams labiau gresia šantažas, nes jie daugiau laiko praleidžia internete ir dažnai yra nerūpestingi renkantis partneres.[2]. Remiantis statistika, vien JAV virtualioje industrijoje dirba 130 tūkstančių žmonių, o 80% sekso paslaugų vartotojų yra vyrai. Tikimasi, kad pasaulinė internetinių kamerų rinka iki 2027 m. pasieks beveik 10 mlrd.[3].

Virt naudojant simuliatorius

Tai vis dar reta kryptis, kuriai reikalingi specialūs įrenginiai. Jų pagalba žmogus patenka į virtualią realybę, kur gali valdyti personažus ir savo avatarą. Vokietijoje atidarytas virtualus viešnamisCybrothel, kuriame sekso paslaugų teikėjai buvo pakeisti dirbtinio intelekto sukurtais avatarais[4].

Virtualus seksas: kodėl tai pavojinga

Kadras iš filmo „Virtualūs susitikimai“
Kadras iš filmo „Virtualūs susitikimai“
© Surrender Cinema

Kiberseksas gali atrodyti kaip patogus būdas palaikyti santykius, suteikti įvairovę ar tiesiog praleisti laiką. Tačiau turėtumėte žinoti apie pavojus, kuriuos jis gali slėpti.

Duomenų nutekėjimas

Kiberseksas dažnai tampa šantažo priežastimi. Pavyzdžiui, kai nesąžiningas partneris įrašo seansą arba fotografuoja, o paskui grasina jas paviešinti.

Kibernetiniai nusikaltimai

Vadinamasis„Nigerijos laiškai“ arba apgaulingi laiškai (afera – sukčiai). Viena iš tokio sukčiavimo atmainų yra tada, kai šių pranešimų autoriai teigia, kad gavo prieigą prie intymaus aukos archyvo ir paskelbs jį, jei asmuo atsisakys mokėti. Visai nebūtina, kad užpuolikai iš tikrųjų turėtų šiuos duomenis. Jei asmuo neturi patirties dalyvauti virtualiose seksualinėse praktikose ar įrašyti erotinį turinį, bus sunkiau pakliūti į šį triuką[5].

Psichologinė priklausomybė

Kaip ir žiūrint pornografiją, priklausomybė gali išsivystyti iš virtualios realybės. Tačiau iki šiol šis reiškinys nebuvo įtrauktas į priklausomybės ligų skyrių[6].

Kaip pornografijos žiūrėjimas veikia žmogaus smegenis, sveikatą ir santykius

Kas yra virtualus, kodėl tai pavojinga ir ar verta tai daryti?

Aleksandra Menšikova, klinikinė psichologė, psichologijos mokslų kandidatė

„Didžiausias pavojus yra tai, kad žmonės niekada neišmoksta kurti tikrų santykių. Jie nustos patirti orgazmus vienas su kitu, nes virtualioje visatoje jie vis dar vieni su savimi. Tai yra, jis masturbuojasi vienas internete, yra išleidimas. O kai atsiranda tikras partneris, paleidimo nėra. Ir tai yra tikrai didelė problema, nes daugelis žmonių gali labai greitai priprasti prie tokios seksualinio kontakto formos ir patirti malonumą tik tada, kai ką nors veikia internete.

Asmeninių santykių vengimas

Ankstesnio punkto pasekmė. Išsiugdžius virtualios realybės įprotį, žmogui kur kas sunkiau užmegzti tikrus santykius. Jis gali pradėti jų vengti.

Kas yra virtualus, kodėl tai pavojinga ir ar verta tai daryti?

Artemas Khimichas, psichologas, seksologas, psichologinės platformos „Alter“ specialistas

„Seksualinė praktika už virtualios erdvės ribų reikalauja didesnio buvimo ir įsitraukimo, palyginti su virtualiu seksu. Užsitęsę virtualūs kontaktai, izoliuoti nuo realybės, gali privesti prie nusivylimo susitikus su tikru žmogumi. Galite įsivaizduoti bet ką – spalvingesnį vaizdą nei meistriškiausiai surežisuotame pornografijoje ir kuo toliau nuo realybės. O realiai bendraudami su žmogumi užklumpate kito žmogaus emocines reakcijas, fizines savybes, garsus ir kvapus, o tai sukelia nusivylimą dėl nesutapimų su fantazijomis, kurios lengvai atkuriamos virtualiame pasaulyje. Visa tai gali paskatinti vengti tikrų santykių: žmogui tai gali pasirodyti per sunku ir varginantis“.

Kaip apsaugoti save virtualiai

Kadras iš filmo „Tikiuosi, kad kitą kartą mirsi“
Kadras iš filmo „Tikiuosi, kad kitą kartą mirsi“
© Amego Film, KMH Film

Virtualios treniruotės metu turėtumėte susirūpinti tiek asmeniniu psichologiniu, tiek techniniu saugumu. Anot Artemo Khimicho, taisyklės panašios į tikro sekso – svarbu aktyvus sutikimas ir susitarimas, kas yra priimtina, o kas ne. „Būtinai aptarkite, ko norite ir kas nepriimtina: su kuo, su kiek žmonių aptarkite savo ribas ir norus, paklauskite apie tai savo partnerio. Patikrinkite, ar turinį galima išsaugoti arba įrašyti. Jei reikia, sukurkite saugius žodžius. Net jei kalbame apie esamus ar galimus monogamiškus santykius, niekada nevėlu patikrinti ar apibrėžti ribas. Pavyzdžiui, ar jūs ir jūsų partneris apgaudinėjimo sąvoką suprantate vienodai, kai kalbama apie virtualų seksą? Ar seksas virtualioje erdvėje, įvairiomis jo formomis ar tam tikromis konkrečiomis formomis, apgaudinėja jus abu?

Jeigu kalbėtume apie techninę apsaugą, tai reikėtų padaryti viską, kad seanso įrašymas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Geriau iš anksto įsitikinti, kad medžiagų nutekėjimo atvejubus sunku nustatyti virtualaus dalyvio tapatybę.

  1. Naudokite tik asmeninius prietaisus, kurių nenaudoja nepažįstami žmonės.
  2. Jei sutikote, kad sesijos medžiagos neišsaugosite, ištrinkite jas iškart baigę (ir iš ištrintų).
  3. Su partneriu susitarkite, kur saugosite duomenis – slaptažodžius, sąlygas, prieigą.
  4. Naudokite programas su duomenų šifravimu.
  5. Siųskite pranešimus naudodami ištrynimo laikmatį. Tačiau atminkite, kad esant savaime naikinančiam turiniui, net naudojant programas, kurios neleidžia daryti ekrano kopijų, virtualus partneris gali naudoti antrą įrenginį, kad padarytų ekrano kopiją.
  6. Jei visiškai nepasitikite savo partneriu ir nerimaujate dėl privatumo, nenusiimkite veido ar kokių nors ypatingų bruožų, pvz., tatuiruočių, kurias galite atpažinti.

Įvertinkite straipsnį

0 / 12 Įvertinimas 12

Jūsų įvertinimas:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *