Vyrų nevaisingumo priežastys, gydymas, profilaktika

Juokaujama, jog vyrai negali būti nevaisingi, nes negali gimdyti. Iš tiesų, dar ne taip seniai labai intensyviai dėl nevaisingumo buvo tiriamos moterys, o vyrų tyrimas ignoruojamas arba atidedamas ilgam laikui.

Kiek moterų iš savo sutuoktinių girdėjo (ir dabar dar dažnai išgirsta) – „tu išsitirk, jei paaiškės, jog esi sveika, galėsiu ir aš nueiti“. Iš tiesų moters ištyrimas daug sudėtingesnis, prireikia ir invazinių metodų, o apie vyro vaisingumą jau daug galima pasakyti iš vieno spermos tyrimo.

Jei yra pakitimų, paprastai vyrai tolesniam tyrimui nukreipiami pas urologą. Jei reikia, atliekami kiti tyrimai. Paprastai rekomenduojama pradėti tirtis po vienerių metų, nepavykus pastoti, bet dažnai šeimos dėl vyrų vaisingumo kreipiasi ir anksčiau, ypač jei vyras yra persirgęs ligomis, galinčiomis pakenkti vaisingumui.

Svarbiausias tyrimas, galintis atsakyti apie vyro vaisingumą, yra spermos tyrimas. Normalūs šio tyrimo rodikliai patvirtina vyro vaisingumą, bet spermatozoidų skaičiaus, judrumo, formos pakitimai rodo tik sumažėjusį savaiminio pastojimo šansą. Ypač tai svarbu suprasti šeimoms, kurios jau turi vieną ar daugiau vaikų, bet moteris, nevengdama nėštumo, negali vėl pastoti (antrinis nevaisingumas). Vyro tyrimas būtinas ir šiais atvejais, vaikų turėjimas dar neįrodo, jog vyro vaisingumas nepakitęs.

Bent pusei pacientų spermatogenezės sutrikimo priežastys nėra žinomos. Kitais atvejais galima išsiaiškinti ar klinikiniais tyrimais nustatyti įgimtas ar įgytas vyrų nevaisingumo priežastis: į kapšelį vaikystėje nenusileidusi sėklidė, persirgtas epideminis parotitas (kiaulytė), ypač jei kartu buvo ir sėklidžių uždegimas, persirgtos šlapimo ir lytinių takų infekcijos, ypač lytiniu keliu plintančios ligos, taikyti gydymai, ypač chemoterapija, piktybinėms ligoms gydyti, kitos ligos (cistinė fibrozė, pjautuvinė anemija, sėklidžių vėžys), vyriškų hormonų trūkumas dėl įvairių susirgimų, išsiplėtusios kapšelio venos (varikocelė), genetinės priežastys, erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai.

Grįžtami pakitimai spermoje gali atsirasti, jei sėklidės ilgesnį laiką būna aukštesnėje temperatūroje – karščiavimas dėl infekcinių ligų, ilgas ir dažnas buvimas saunoje, darbas karštuose cechuose.

Moksliniais tyrimais gauti duomenys patvirtina, jog rūkančių vyrų spermos kokybė yra blogesnė nei nerūkančių ir, atrodo, yra ryšys su rūkymo trukme bei kasdien sutraukiamų cigarečių skaičiumi. Taip pat įrodyta, jog kasdien vartojančių alkoholį kai kurie spermos rodikliai pakinta. Tiksliai žinoma kai kurių cheminių medžiagų žalinga įtaka spermatogenezei.

Daliai pacientų įmanoma išvengti nevaisingumo, jei pediatrai ir berniukų mamos atkreiptų dėmesį, ar jų abi sėklidės yra kapšelyje (tai ypač patogu padaryti maudant), laiku būtų diagnozuojamas ir gydomas kriptorchizmas (nenusileidusios sėklidės). Tikimės, jog visuotinai skiepijant nuo epideminio parotito (kiaulytės), šios vyrų nevaisingumo priežasties Lietuvoje nebeliks, kaip tai jau seniai yra Skandinavijoje.

Jei medikai dažniau apžiūrėtų paauglių ir jaunuolių sėklides, būtų laiku pastebėti didesni kapšelio venų išsiplėtimai, tos pusės sėklidės tūrio mažėjimas, laiku operuojama varikocelė. Laiku gydomos šlapimo ir lytinių takų infekcijos gali padėti išvengti latakų, kuriais spermatozoidai iš sėklidžių patenka į spermą jos išsiliejimo metu, užakimo. Jei jaunam vyrui diagnozuojama piktybinė liga ir planuojama chemoterapija, reikėtų rekomenduoti jiems užsišaldyti spermos pavyzdį, nes po tokio gydymo vyras gali likti nevaisingas. Nedidelius pakitimus spermoje galima koreguoti, keičiant gyvenimo būdą, deja, šie faktoriai retai sukelia sunkius pakitimus spermatogenezėje.

Tik nedidelę dalį pacientų įmanoma efektyviai gydyti vaistais – tiems, kuriems yra hormonų pusiausvyros sutrikimai, infekcijos. Kai kurie pacientai operuojami, dažniausiai dėl išsiplėtusių kapšelio venų. Atsiradus pagalbinio apvaisinimo metodams, vyrų nevaisingumo gydyme įvyko perversmas. Absoliutaus vyrų nevaisingumo atvejų liko labai nedaug: kai kurios genetinės ligos, sunkus sėklidžių pakenkimas dėl buvusių ligų ar gydymų, kai sėklidės audinyje nepavyksta aptikti spermatozoidų. Dažnai medikamentinio ar chirurginio vyrų nevaisingumo gydymo metodai naudojami kartu su šiuolaikinėmis pagalbinio apvaisinimo procedūromis – intrauterinine inseminacija, apvaisinimu mėgintuvėlyje. Netgi tais atvejais, kai spermoje nėra spermatozoidų, juos dažnai įmanoma gauti iš sėklidės ir panaudoti moters kiaušialąstėms apvaisinti. Absoliutaus vyrų nevaisingumo atvejų liko labai nedaug.