Linas Karpavičius. Kodėl ir kaip gali būti pavojingas 5G?

Norint prisikasti iki tiesos reikia prisiminti visą nuotolinio duomenų perdavimo elektromagnetinių bangų pagalba istoriją.

G1 – įprastas radijo ryšys. Dar ir šiandien jis naudojamas įprastose racijose. Jis skirtas perduoti vienintelei informacijai – balsui. Jų dažnis 400 – 500 Mgz arba 0,4-0,5 Ghz.

Radijo ryšio metu, norint išgirsti pašnekovą abu turite būti viename radijo bangų dažnio sraute. Norint išgirsti jūsų mėgstamą radijo stotį, turite žinoti kokiame dažnyje vyksta jos programos transliacijos ir tada, nustatę savo radijo imtuvą tuo dažniu, išgirsite savo pamėgtos stoties šaukinius.

Radijo ryšyje nėra jokios koduotės ir šifro, todėl priderinę savo radijo imtuvo dažnį prie fūristų ar policijos dažnio galite pasiklausyti jų pokalbius. (Šiuo metu radijo imtuvai turintys galimybę pagauti bangas virš 400 Mhz yra uždrausti).

G2 – veikė didesniame dažnio diapazone (500 – 900 Mhz arba 0,5-0,9 Ghz). Balso perdavimas jau tapo kokybiškesnis ir atsivėrė galimybė perduoti balsą didesniu nuotoliu, panaudojant tam tarpines stoteles – bokštus.

Radijo ryšio galimybės ties 900 Mhz pasiekė savo galimybių ribas ir norint perduoti didesnius duomenų kiekius jau reikia kažko naujo. Kitaip sakant pereiti į aukštesnį dažnį.

Ką reiškia 900 Mhz? Tai yra 900 milijonų elektromagnetinių bangų virpesių per sekundę. Po kiekviena banga galima pakišti tik tam tikrą kiekį informacijos. Anksčiau ar vėliau dažnio resursas būna išnaudojamas ir norint perduoti vis daugiau informacijos reikia didinti informacijos perdavimo dažnį. Kitaip sakant pereiti į didesnio dažnio diapazoną.

G3 – veikė šiek tik didesniame dažnyje (900 – 2700 Mhz arba 0,9 – 2,7 Ghz). Tai suteikė galimybę perduoti didesnius informacijos srautus. Ir informacijos srautas tapo skaitmenizuotas suspaudžiant jį į skaičių grandinę. Balsas perduodamas ne tiesiogiai per atitinkamą dažnį, bet per kompiuterį, kuris balsą užkoduoja, o vėliau, kitame „laido“ gale, atkoduoja.

Tokiu būdu galima perduoti ne tik balsą, bet ir tekstą, paveikslėlius ir video failus.

Kurį laiką dar gelbėjo tai, kad mokslininkams pavydavo tobulinant informacijos šifravimą sutalpinti vis daugiau informacijos į vieną bangos virpesį.

G4 ir buvo tokio tobulinimo rezultatas, kuris šiandien yra pagrindinis informacijos perdavimo būdas. Dažnis liko tas pats (0,9-2,7 Ghz). Tačiau, norint įgyvendinti Naujosios pasaulio tvarkos kūrėjų uždavinius to tikrai nepakaks. Duomenų bus daug ir jų daugės.

Vien vieninga skaitmeninė piniginė pareikalaus milijoninio skaičiaus operacijų. Belaidės technologijos nebegali būti toliau eksploatuojamos esant G4 sistemai. Atsimušta į galimybių lubas.

Automobiliai be vairuotojų, nuotolinis duomenų nuskaitymas, belaidės kameros, duomenų rinkimas, kaupimas ir t.t. reikalauja pereiti prie greitesnio ir svarbiausia didesnio duomenų kiekio perdavimo technologijų – G5.

Reikia suprasti, kad eiliniams žmonėms, tokiems kokie mes visi esame, mūsų buitinių poreikių tenkinimui, pilnai užtektų ir G4 ryšio. Tačiau skaitmeninio „lagerio“ idėjai įgyvendinti yra būtinas G5. Be jo „lageris“ neatsiras.

Taigi, problema bus išspręsta tokiu pačiu būdu – didinant duomenų perdavimo dažnį. Štai ir visas G5 technologijos inovatyvumas.

G5 ryšio perdavimo dažnis didėja 10 kartų, iki 27 Ghz, o atskirais atvejais labai koncentruotose gyvenamose teritorijose ir iki 80 Ghz ar net 300 Ghz.

Tai kas negerai su tuo G5?

Fizikoje yra toks terminas, kaip rezonansas. Visi mokykloje girdėjome tą istoriją, kaip pulkas karių žygiuodamas tiltu gali sugriauti tiltą, jei karių ritmingo žygiavimo dažnis sutaps su tilto vibracijos dažniu.

Toks sutapimas ir vadinamas rezonansu. Rezonanso metu jėgos poveikis sustiprėja ir tiltas surezonavęs su karių rikiuotės sukeltu dažniu griūna. Kad to neįvyktų, karininkas kariams artėjant prie tilto, duoda komanda žygiuoti laisvai.

Arba sūpynių pavyzdys, kai įsupti sūpynėms reikia ganėtinai daug jėgos, bet kai supynės įsisupa ir pasiekia tam tikrą rezonanso dažnį, jums reikia labai nedaug jėgos palaikyti jų judėjimo amplitudę su sąlyga, jei jūsų veiksmai sutampa su sūpynių rezonansu.

Operos dainininkas savo dainavimu gali sudaužyti stiklinę stovinčią ant stalo, jei jis savo balsą priderina prie stiklinės dažnio ir suveikus rezonansui stiklinė dūžta.

Visi elektromagnetinių bangų dažniai yra virpesiai, kurie gali sutapti arba nesutapti su mūsų organizmo arba atskirų jo dalių dažniais.

Kodėl mes gerai jaučiamės miške? Nes miške esantys medžiai taip pat turi savo dažnį ir visos elektromagnetinės bangos miške yra veikiamas medžių dažnio greitai jo absorbuojamos ir išskaidomos. Todėl miške mes turime tam tikrą apsaugą nuo įvairiu dažniu mus veikiančių elektromagnetinių bangų poveikio.

Miško dažnis yra apie 200 Mhz ir mums idealiai tinka.

Visi daiktai turi savo virpesių dažnį ir jeigu netyčia ar tyčia virpesiai sutaps su iš šono veikiančiu stipresnio įrenginio dažniu, daiktas bus pažeistas.

Kiekviena molekulė ir atomas turi savo dažnį. Kaip žinome iš mokyklos 60 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Vandens molekulė susideda iš trijų atomų. Du atomai vandenilio ir vienas atomas deguonies. Jei ši molekulė pateks į rezonansą ji paprasčiausiai pradės irti. Ji skils į vandenilį ir deguonį.

Kame pavojus?

Pavojus tame, kad vandens molekulės rezonanso dažnis yra apie 18 Ghz. Jis patenka į G5 veikimo diapazoną (2,7 – 27 Ghz). Šiuos suskilusios molekulės darinius organizmas jau atpažįsta kaip svetimkūnius ir pradeda kovą su jais, t. y. su pačiu savimi.

Periodiškai žmonės nori to ar nenori, pateks į sau pavojingą dažnį, kuris iššauks ląstelių mirtį. Ką šiandien stabiliai ir stebime Kinijos miestuose, kuriuose kartas nuo karto ir kyla taip vadinamo Covido „epidemijos“. Kinija pilnu tempu diegia G5 technologiją ir savo žmones paverčia bandomaisiais triušiais.

Nedrąsiai kalbama apie tai, kad vėliau reikės didinti dažnį iki 80 Ghz. Lietuvoje yra galimybė naudoti dažnį nuo 60 – 80 Ghz. Atskirais atvejais kalbama apie dažnio didinimą iki 300 Ghz. Tai ateities dalykas. Kokioje elektromagnetinių bangų „krosnyje“ teks gyventi žmonėms galime tik įsivaizduoti.

Jeigu iki šiol veikusios ir veikainčios ryšio sistemos (G1, G2, G3 ir G4) veikė iki 2,7 Ghz (atskirais atvejais iki 5 Ghz), tai naujos kartos belaidis ryšys veiks 6 – 300 Ghz diapazone (pradiniame G5 diegimo etape gali būti, kad dažniai dubliuosis su G4 ir net G3).

Išaugus diapazonui išauga ir tikimybė, kad koks nors žmogaus organas bus paveiktas tam tikro dažnio jau anksčiau paminėto rezonanso būdu.

Panašiai veikia žmogų radiacija, konkrečiai gama spinduliuotė, kuri veikia mūsų organizmo molekules jas skaidydama. Mūsų organizmas yra tiksliai suderinta sistema, kuri bet kokį esamos tvarkos pažeidimą signalizuoja mums bloga savijauta ir įvairiomis ligomis.

Kiekvienas dažnio didinimas nuo pat G2 laikų lemia tai, kad žmogus priverstas patirti įvairaus dažnio elektromagnetinių bangų atakas. Ir jų tik daugės.

Tai dar ne viskas. Kuo didesnis bangų dažnis, tuo trumpesnis perdavimo atstumas ir tuo labiau bangos bijo įvairių trukdžių. Betoninės sienos, medžiai, asbestinio šiferio stogai, netgi lietus trikdo G5 darbą.

Todėl betonas keičiamas gipso kartonu, šiferis keičiamas stogo danga neturinčia asbesto, seni ir masyvūs medžiai šalinami. Tam, kad tokiame dažnio diapazone duomenų perdavimas nestrigtų reikės daug bazinių stotelių. Kiekvienas gatvės šviestuvas ar kitoks stulpas, daugiaaukštis pastatas ir gali būti, kad LED lemputė, turės savo siųstuvą.

Norint palaikyti šių siųstuvų darbinį režimą reikės nežmoniško kiekio elektros energijos. Vienos G5 bazinės stoties palaikymui reikia tiek energijos, kiek jos suvartoja 73 namų ūkiai. 2022 metais darytos mokslininkų prognozės skelbė, kad G5 stočių tinklas 2025 metais sunaudos 20 procentų visos suvartojamos elektros energijos.

Kiekviena tokia bazinė stotelė žmones veiks savo elektromagnetinėmis bangomis. O tai pasireikš bloga nuotaika, galvos skausmu, svaigimu, apatija, jėgų neturėjimu – tai ateities stabili žmonių būsena.

Lietuvos teritorijoje pradžioje G5 veiks 3,5 Ghz dažniu, kuris neturėtų kažkokiu būdu pasimatyti bendroje žmonių sveikatos būklėje. Ji kaip stabiliai blogėjo, taip ir blogės. Kartais pasigirsta kritika su teiginiais, kad „štai daug naudoju įvairių išmaniųjų įrenginių, kurie veikia nuotoliu ir nieko“.

Pamirštami keli dalykai:

1. Visi mes skirtingi ir kas vienam gali nesukelti gyvenime problemų, kitam gali būti mirtinas dūris.
2. Elektromagnetinių bangų poveikis sveikatai pasireiškia ilgesniame laikotarpyje ir dėl strateginio tikslo didinti duomenų perdavimo greitį ir kiekį, poveikio tyrimai yra visais būdais stabdomi ir nefinansuojami.
3. Tokius negalavimus, kaip apatija, galvos skausmas ir bloga nuotaika labai sunku susieti su elektromagnetiniais impulsais, kurių fiziškai žmogus gali ir nejausti. Bet tai gali būti tie pradiniai negalavimai, kurie vėliau pasireikš įvairiomis ligomis.
4. Nereikia būti dideliu specialistu, kad pamatytumei bendrą žmonių sveikatos būklę ir onkologinių susirgimų (ypač vaikų tarpe) proveržį.

Kol kas leidžiama tai nurašyti ant blogos mitybos, vakcinų ir paveldimumo. Nors ir esu visokių masinių vakcinacijos kampanijų priešininkas, bet visus „šunis karti“ ant vakcinacijos ir prastos mitybos jau greitai gali nebepavykti.

Apie paveldimumo baubą net nekalbėsiu. Tai „burtininkų“ pediatrų įsikalta tiesa, kuri negali paaiškinti iš ko buvo „paveldėtas“ pirmasis vėžio atvejis šeimoje, kai šeimos istorijoje tokių susirgimų net su žiburiu nerastume.

Pabaigai

2017 m. 438 mokslininkai ir gydytojai parengė ir pasirašė Apeliacinį skundą ES komisijai, kurioje skubiai ragina ES sustabdyti 5G ryšio diegimą dėl galimo rimto šios naujos technologijos poveikio sveikatai.

5G ryšys gerokai padidins radijo dažnio elektromagnetinių laukų (RF-EMF) poveikį, be jau veikiančių telekomunikacijų 2G, 3G, 4G, Wi-Fi ir kt. Įrodyta, kad RF-EMF yra kenksmingas žmonėms ir aplinkai.

Kreipimesi pažymima, kad „vis plačiau naudojant belaides technologijas”, niekas negali išvengti poveikio. Nes, be padidėjusio 5G siųstuvų skaičiaus (net būstuose, parduotuvėse ir ligoninėse), remiantis skaičiavimais bus veikiami, „10–20 milijardų jungčių” (su šaldytuvais, skalbimo mašinomis, stebėjimo kameromis, savavaldžiais automobiliais ir autobusais ir kt.).

Apeliaciniame skunde ES visų pirma raginama:
imtis visų pagrįstų priemonių 5G RF-EMF plėtrai sustabdyti, kol nepriklausomi mokslininkai galės užtikrinti, kad 5G ir bendras spinduliuotės lygis, kurį sukelia RF-EMF (5G kartu su 2G, 3G, 4G ir WiFi), nebus žalingas ES piliečiams, ypač kūdikiams, vaikams ir nėščioms moterims, taip pat aplinkai.

2024 metais 240 mokslininkų iš viso pasaulio pasirašė peticiją JTO organizacijai, kurioje sakoma, kad „poveikis apima padidėjusią vėžio riziką, ląstelių stresą, kenksmingų laisvųjų radikalų padidėjimą, genetinius pažeidimus, struktūrinius ir funkcinius reprodukcinės sistemos pokyčius, mokymosi ir atminties deficitą, neurologinius sutrikimus ir neigiamą poveikį bendrai žmonių gerovei“.

https://emfscientist.org/index.php/emf-scientist-appeal

Ir pabaigai klausimas į kurį nežino atsakymo net ir Radžis – ką daryti?

Šaukti „kur žiūri valdžia“ jau vėlu. Kadangi vis labiau matome, kad valdžia gyvena savo gyvenimą, o mes savo, apeliuoti, kad ji kažką padarys būtų naivu. Ji turi savo šeimininkus, kurių balsas jiems svarbiau nei tautos godos.

Teks suktis iš padėties patiems. Ir tai ne dėl savęs, o dėl savo vaikų ir anūkų ateities. Vienintelė efektyvi šiandien kovos priemonė, tai gyventi mažiau urbanizuotose vietovėse, arčiau gamtos, arčiau miško.

Ten bus mažiau stotelių, mažiau galimybių turėti išmaniąją buitinę techniką, mažiau technologijų, bet sveikesnę aplinką sau ir savo brangiems žmonėms.

Vakar draugų sodyboje šventėme Jonines vienkiemyje, giliame užkampyje, kurį draugai neseniai įsigijo. Visiškai apleistą ir neprižiūrėtą ir kuri darbščių žmonių rankose iš lėto virsta rojaus kampeliu, lietuviško rojaus kampeliu.

Toli nuo technologijų, toli nuo civilizacijos, bet šalia miško, ežero ir žolynais užaugusių laukų. G4 ryšys veikė. Ir to mums pakako.

Dar su vienu draugu pasikalbėjome. Jis tvirtai nusprendęs palikti Vilnių. Turi gerą darbą, padėtį, tačiau parduos išpuoselėtą namą ir kelsis kažkur į kaimą.

Sako:
– Pavargau nuo miesto.

Aš jam karštai pritariau ir naktį grįždamas namo galvojau, kad tokių sprendimų negalime paaiškinti racionaliai. Juos padiktuoja intuicija, kuri negali klysti. Žmogus jaučia, kada laikas eiti į priekį, o kada eiti į priekį atsitraukiant.

Pirmą kartą šis komentaras buvo paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.

Viršutinis paveikslėlis: © geralt