Kaip ir kada atsirado pirmosios programavimo kalbos – trumpa istorija 

Pirmieji kompiuteriai neturėjo ekranų ar klaviatūrų, kad juos valdytų. Bet jau tada jie rašė programas naudodami mašininį kodą. Kad šis sudėtingas procesas būtų lengvesnis, buvo išrastos programavimo kalbos. Tutortop nusprendė pakalbėti apie programavimo raidos istoriją ir atsakyti į klausimus: kada atsirado programavimo kalba ir kaip ji buvo naudojama.

Interneto ir technologijų plėtra suteikia galimybę išmokti aukšto lygio programuoti neišeinant iš namų. Internetiniai kursai leidžia studentams pasirinkti jiems patogų mokymosi laiką ir tempą, mokytis naudojant modernią medžiagą.

Programavimo istorija

Programavimo atsiradimas dažnai siejamas su elektroninių kompiuterių atsiradimu, kurie buvo pradėti gaminti 1940 m. Tačiau taip nėra. Jis atsirado 1822 m., kai anglų matematikas Charlesas Babbage’as nusprendė sukurti skirtumų variklį. Jis išrado skaičiavimo mašiną. 

Mašinos potencialas buvo atrastas ne iš karto – tai padaryti padėjo žinomo poeto George’o Byrono dukra Ada Lovelace. Ji laikoma pirmąja programuotoja. Mergina sugalvojo dirbti su įrenginiu panaudoti dvejetainę skaičių sistemą ir supažindino su pagrindiniais programavimo terminais, kurie vartojami iki šiol. Pirmoji kompiuterinė programa istorijoje taip pat yra Ados paskyroje. Pasitelkus pokyčius buvo galima išsiaiškinti, ko reikia norint sukurti „pažangesnę“ skaičiavimo mašiną ar būsimą kompiuterį. Tai kodavimo įrenginys arba perfokortelė, atmintis, valdymo blokas, prietaisas rezultatams skaičiuoti ir peržiūrėti. 

Nors Ada Lovelace daug nuveikė kurdama programavimą, ji pradėjo formuotis tik po 100 metų – sukūrus ENIAC arba elektroninį skaitmeninį kompiuterį. Šiam įrenginiui programos turėjo būti parašytos jam suprantama kalba ir naudoti dvejetainį kodą. Kaip ir elektroninis kompiuteris, perforuotų kortelių duomenis išversdavo į suprantamą dvejetainį kodą, atlikdavo skaičiavimus ir rezultatą rodydavo dešimtainiu kodu. Skaitmeniniai kompiuteriai atrodė dideli ir užpildė visą laisvą erdvę kambariuose.

Kada atsirado pirmoji programavimo kalba? 

Darbo su elektroniniu kompiuteriu praktika parodė, kad sąveikos su juo kalba yra sudėtinga ir sudėtinga. Programos tuo metu atrodė kaip nulių ir vienetų seka – buvo labai lengva suklysti tiesiog sukeitus skaičius. Jų kūrimas buvo daug darbo reikalaujantis ir reikalaujantis ypatingo dėmesio. Tuo pačiu metu kiekvienam kompiuteriui reikėjo sukurti savo programą ir įsigilinti į kiekvieno įrenginio bloko veikimo ypatybes. Buvo nuspręsta automatizuoti mašininio kodo įvedimą. 1947 m. Kathleen Booth ir kiti mokslininkai sukūrė asamblėjos kalbą. Asemblerio programoje komandoms ir objektams žymėti buvo naudojamas sutrumpintas raidžių rinkinys arba sutrumpinti žodžiai. Dėl to programuotojams buvo daug lengviau dirbti su kodu.

Kitas žingsnis – nuo ​​įrenginių nepriklausomų programavimo kalbų atsiradimas. Tai galima laikyti tikru proveržiu programavimo istorijoje, kaip ir kompiliatorių sukūrimą. Pirmąjį kompiliatorių arba programą, kuri automatiškai verčia duomenis programavimo kalba į mašininį kodą, buvo sukurta Grace Murray Hopper 1952 m. Laikui bėgant kompiliatorių skaičius augo eksponentiškai, bet tada tai buvo nuostabi plėtra, dėl kurios darbas su kodu tapo dar patogesnis.

Šiek tiek vėliau, 1954–1957 m., IBM mokslininkai, vadovaujami Johno Backuso, kūrė Fortaną. Tai tiksliai laikoma pirmąja masinio programavimo kalba. Plačiai naudojant Fortan buvo atlikti tikslūs techniniai skaičiavimai. Jis vis dar naudojamas ir šiandien, nors kitos programavimo kalbos jį užtemdė populiarumu. Po to, kai Fortanas sparčiai paplito tarp mokslo bendruomenės, konkurentai pradėjo galvoti apie dar patogesnės kalbos kūrimą. Pirmosios įsitraukė Vokietija ir Amerika. Konkursas nepasiteisino, tačiau pavyko sukurti naują programavimo kalbą – Algol (kalba, skirta apibūdinti skaičiavimo algoritmus). Jo taip pat laukė pasaulinė šlovė ir pripažinimas. Algolis pradėtas naudoti SSRS, Europoje ir Amerikoje. Kalbai plintant, visur buvo kuriami nauji kompiliatoriai.

Fortan ir Algol amžininkai yra programavimo kalbos Lisp ir Cobol. Pirmasis buvo sukurtas darbui ir apdorojimui su ilgais duomenų sąrašais, o antrasis – ūkinėms operacijoms ir užduotims. Tiek Lisp, tiek Cobol ir toliau naudojami, pavyzdžiui, bankų sektoriuje. 

Struktūrinis ir objektinis programavimas 

Struktūrinis programavimas buvo iškviestas, nes darbe buvo naudojamos procedūros ir funkcijos. Šio tipo programavimas buvo sukurtas XX amžiaus 60-ųjų pabaigoje. Struktūrinio programavimo atsiradimas leido sumažinti programos kodą ir padaryti jį suprantamiau. Juk dabar, pavyzdžiui, užuot atlikus tą pačią užduotį, buvo galima deklaruoti funkciją ir nereikėjo kelis kartus įvesti duomenų. Struktūra padėjo suskaidyti programą į sudedamąsias dalis ir palengvino darbą su dideliu duomenų kiekiu. Nors tokio tipo programavimas buvo patogus, jis išseko, kai kodas pasiekė tam tikrą ilgį. Todėl mokslininkai rimtai galvoja apie naujo požiūrio kūrimą.

1964 m. Thomas Kurtz ir John Kemeny sukūrė universalų simbolinį instrukcijų kodą arba Basic, skirtą paprastoms programoms kurti. Ši programavimo kalba buvo pagrįsta Fortan ir Algol. Jis buvo pavadintas ne be priežasties. Mokslininkai nusprendė, kad be galimybės dirbti kompiuteriu ateityje bus gana sunku. Todėl „Basic“ buvo sukurta paprasta ir suprantama kalba mokytojams, kurie savo žinias perduoda mokiniams.

Simula ir Smalltalk yra pirmosios į objektą orientuotos kalbos. Dėl jų išvaizdos atsirado tokios funkcijos kaip kodo redagavimas realiuoju laiku ir dinaminis spausdinimas. Jie buvo sukurti remiantis struktūrizuotu programavimu, tačiau su tokiomis sąvokomis kaip polimorfizmas ir paveldėjimas. Struktūrų naudojimas tapo dar efektyvesnis, kai jos buvo sujungtos į klases, kuriose yra ne tik kintamieji, bet ir darbo su jais funkcijos. Atsirado galimybė išbandyti ne visą programą, o suskirstyti ją į klases – taip buvo patogiau ir greičiau. 

Kada buvo sukurtas Paskalis?

Viena iš masinių aukščiausio lygio struktūrinių kalbų, kuri greitai išpopuliarėjo, buvo Paskalis. Jis buvo sukurtas kaip kompiuterių programavimo mokymo priemonė. Ji buvo išrasta XX amžiaus 60-ųjų pabaigoje kaip kalba, skirta mokyti studentus programuoti. Tačiau jis pradėjo plisti ne tik mokslo bendruomenėje – Paskalį pradėjo aktyviai naudoti programuotojai, spręsdami taikomąsias problemas. Sukūrę naują kalbą, mokslininkai nusprendė sukurti vertėją, skirtą vertimui į mašininį kodą. Jau 1975 m. Pascal buvo modernizuotas ir dirbti su juo tapo daug kartų lengviau nei kūrimo ir paleidimo etape.

Devintajame dešimtmetyje, kai mokyklose buvo pradėtas taikyti „kompiuterijos mokslas“, Paskalis buvo mokymo kalba. Jis buvo naudojamas ir aukštosiose mokyklose. Remiantis Pascal, buvo sukurta Object Pascal – programavimo kalba, kuri jau klasifikuojama kaip objektinė.

C programavimo kalbos atsiradimas

Tuo pat metu Pascal sukūrė daugeliui gerai žinomą C programavimo kalbą. Vėliau jos sintaksės pagrindu buvo sukurti C++, Java ir C#. C vis dar naudojamas kuriant operacines sistemas ir programas. Yra įdomi C kalbos sukūrimo istorija.

Internetinės C programavimo mokyklos:

1. C++ kūrėjas iš Netology
2. Profesija: C++ kūrėjas iš ProductStar

Dennisas Ritchie ir Kenonas Thompsonas dirbo su C programavimo kalba. Artimi žmonės pasakojo, kad žinomiems programišiams patiko kompiuterinis žaidimas, kurio negalima perkelti į biure esantį kompiuterį. Bet jo operacinė sistema netiko, todėl teko daryti naują. Perkeliant jau pagamintą sistemą į kitą asmeninį kompiuterį taip pat iškilo problemų, todėl Ritchie ir Thompson nusprendė ją perrašyti į naujo lygio kalbą. Paaiškėjo, kad jau sukurtų kalbų galimybės to padaryti neleido – buvo nuspręsta dirbti kuriant naują. 

Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje C pradėta naudoti net dažniau nei universalioji „Basic“. O devintojo dešimtmečio viduryje jis buvo pritaikytas IBM-PC – taip vadinosi pirmasis masinės gamybos asmeninis kompiuteris, išleistas 1981 m. Tai nurodoma kaip šios kalbos populiarumo augimo priežastis, taip pat tai, kad dalis UNIX operacinės sistemos, vienos dažniausiai naudojamų operacinių sistemų pasaulyje, buvo parašyta C. 

Šiandien C++ naudojama MS Office, Adobe Photoshop, žaidimų varikliuose ir kitoje didelio našumo programinėje įrangoje.

Kuriais metais buvo pristatytas Python?

Iki 1986 m. Python įkūrėjas Guido van Rossum kūrė ABC programavimo kalbą, kuri tapo Python prototipu. Ji buvo sumanyta kaip paprastos sintaksės kalba, su kuria būtų patogu dirbti. Tačiau 1987 metais projektas buvo uždarytas – ABC plito lėtai, o programišiai nesulaukė vartotojų atsiliepimų apie produkto kokybę. 

Geriausios mokyklos, kuriose galite mokytis Python kūrimo:

1. Mathshub
2. Skypro
3. Eduson Academy
4. ProductStar

Po dvejų metų, 1989 m., Guido van Rossum parodė savo kolegoms būsimo Python raidą. Pirmasis prototipas turėjo standartinę sintaksę, sąrašus ir eilutes, skirtingus duomenų tipus. Tačiau jau šiame etape Python įkūrėjas suprato, kad svarbu pridėti sistemą, kurioje kūrėjai siūlytų patobulinimus. Taip atsirado PEP indeksas – reglamentas, leidžiantis keisti struktūrą ir dalintis savo nuomone bei geriausia praktika.

Pirmą kartą Python išbandėme 1991 metais – iš pradžių projektas buvo kuriamas be biudžeto, reikėjo per kelis mėnesius sugalvoti prototipą ir įrodyti jo efektyvumą. Guido van Rossum tai padarė. Kalbant apie pavadinimą, kūrėjas neturėjo noro ilgai galvoti, kokį vardą būtų geriausia duoti jo kalbai. Gvidas pavadino jį savo mėgstamiausio televizijos serialo „Monty Python Flying Circus“ vardu.

2021 m. Python sukanka 30 metų. Per tą laiką ji pasikeitė ir tapo visame pasaulyje žinoma programavimo kalba. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje buvo išleista antroji kalbos versija, o 2008 m. – trečioji, arba Python 3.0. Jokių gedimų jame nebuvo, o kalbos architektūra buvo iš esmės pertvarkyta. Pastebėtina, kad 2019 metais kalba tapo savarankiška – dabar ji vystosi tik bendruomenės lėšomis. Guido van Rossum nebėra direktorių taryboje „Python“ vis dar yra viena populiariausių programavimo kalbų pasaulyje. Daugiau apie Python programuotojo darbą galite perskaityti mūsų tinklaraščio straipsnyje .

Ruby, PHP ir Java kūrimas

Rubinas dažniausiai naudojamas kuriant – kalba patogi ir suprantama, aukšto lygio. Jį 1995 metais išrado japonas Yukihiro Matsumoto, tačiau jis pradėjo plisti 2000-ųjų pirmoje pusėje. Taip yra todėl, kad daugelis procesų nebuvo išversti į kitas kalbas. Teoriškai Yukihiro norėjo sukurti bendrosios paskirties kalbą, kurią būtų galima naudoti įvairioms užduotims atlikti. Tačiau paaiškėjo, kad „Ruby“ patogiausia rašyti svetainių ir interneto programų serverio pusę. Skiriamieji šios kalbos bruožai yra aiškinamumas, blokų palaikymas ir daugiagija. „Ruby“ naudojančių įmonių pavyzdžiai yra „Twitter“, „Hulu“ ir „Groupon“.

Pasirinkite PHP kursus su tolesnio darbo perspektyva internetinėje mokykloje Teamcoding ir Skillfactory . 

Prieš metus, 1994 m., Rasmusas Lerdorfas net negalvojo apie kalbos kūrimą, o tik sukūrė „asmeninį pagrindinį puslapį“ – tai buvo PHP pagrindas. Tai laikoma viena iš lanksčių programavimo kalbų, kuri padeda kurti programas ir daugeliu atžvilgių lenkia, pavyzdžiui, Java. Iš pradžių PHP buvo tik scenarijų rinkinys, o per 20 metų ji tapo kalba, kuri kasmet patenka į pagrindines programavimo kalbas.

Oficiali kitos modernios aukšto lygio kalbos, turinčios daug bendro su C++, Java, išleidimo data yra 1995 m. gegužės 23 d. Tačiau pirmoji versija pasirodė 1991 m. „Java“ sukūrė inžinieriai Patrick Naughton ir James Gosling, kurie norėjo sukurti programavimo kalbą plataus vartojimo elektroniniams įrenginiams, turintiems labai mažas atminties sistemas. Buvo svarbu, kad vieną kartą parašytą kodą būtų galima perskaityti bet kuriame įrenginyje ir karts nuo karto nebekurti. Jei iš pradžių kalbėjome tik apie smulkius buitinius elektronikos prietaisus, tai vėliau pradėjome kurti operacinę sistemą, skirtą televizijos priedams. O 1994 m. Goslingas suprato, kad gali sukurti tikrai pirmos klasės naršyklę, pagrįstą „Java“. Atsiradus šiai kalbai, naršyklė sugebėjo nustatyti struktūrą ir smarkiai išplėsti tiekėjų galimybes. 

Java yra viena iš populiariausių programavimo kalbų. Išmokite programuoti juo geriausiose mokyklose – „Skypro“ ir „ProductStar“ , kad taptumėte puikių įgūdžių turinčiu specialistu.