Velkiavimas – vienas iš seniausių žūklės būdų. Anksčiau velkiautojai blizgę užmesdavo ranka ir išleidę norimą kaproninės virvelės atkarpą, valties pagalba vilkdavo ją paskui. Laisvoji virvelės dalis būdavo suvyniojama ant lanktelio. Kad pajustų kibimą kartais žvejai kaproninę virvelę rišdavo sau prie rankos arba kojos. Velkiaujant gaudomos tik plėšrios žuvys: lydekos, starkiai, šamai, ešeriai. Rečiau salačiai, šapalai, lašišos, margieji upėtakiai.