Avininkystė. Pelningas verslas pradedančiajam ūkininkui (4) Dirbtinės ganyklos ir pažangios šėrimo sistemos.

Dirbtinės ganyklos ir pažangios šėrimo sistemos

Šiuolaikiniai gyvulių augintojai mano, kad palanku kurti dirbtines ganyklas, kuriose sėjamos vienmetės ir daugiametės žolės. Vienmetėse ganyklose naudojama sudanka, sorgai, vikių ir avižų mišinys, mogaras, žieminiai rugiai. Daugiametėse ganyklose sėjamos liucernos, dobilai, dirvonžolės, esparcetai, vikiai, eraičinai, melsvės, melsvės.

Pažangūs ūkininkai stengiasi tobulinti šėrimo ir ganyklų naudojimo sistemą. Kokie yra naujojo požiūrio privalumai? Pirma, iš sėjomainos išbrauktą žemę galima panaudoti ganykloms, kad būtų atkurtas derlingumas. Antra, gerokai padidėja avių, kurias galima šerti ganyklose, skaičius.

Tai vyksta taip. Laukas apsėjamas liucernomis. Teritorija aptveriama, per pietus žolė nupjaunama ir toje pačioje teritorijoje išdalijama į šėryklas, kurių kiekviena skirta 20 avių. Gyvuliai iki nakties būna aptvertoje teritorijoje, o ryte jie išleidžiami į lauką, kad baigtų šerti žolę iki 11 valandos po pietų. Per pietus avys sugrąžinamos į tvartą ir ėda grūdus iš grindų lovių. Tuo metu ruošiamas kitas sklypas ir nušienautas plotas pradeda atsigauti. Vakare avys eina prie liucernos lovių. Toks režimas vasarą leidžia apsaugoti gyvulius nuo karščio smūgio karštuoju laikotarpiu ir nuo sušlapimo per lietų.

Dabar paskaičiuokime. Viename hektare užauginama 100 centnerių liucernos. Viena avis per dieną suėda 10 kilogramų žolės, vadinasi, iš vieno hektaro per dieną galima išmaitinti 1000 galvijų bandą. Aptvėrus plotus tvoromis, bandą galima lengvai kontroliuoti. 1000 avių ganyti užtenka 50 hektarų apsėtos žemės. Per vieną dieną banda duos 16 tūkst. rublių prieaugio. Per šešis mėnesius - 2 mln. 880 tūkst. Pasibaigus ganymo laikotarpiui žemė bus tręšta avių mėšlu ir paruošta tolesnei sėjai.

Viršutinis paveikslėlis: © Mauricio Fanfa