Kaip užsidirbti 1 milijoną eurų iš avių auginimo. (1 dalis)

Lietuvos avininkystė

Lietuvoje žinių apie avininkystę buvo jau trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų. Iki 18 a. buvo auginamos šiurkščiavilnės avys, 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje kai kur jos pradėtos gerinti plonavilnėmis (merinosais), nuo 19 a. antros pusės – ir Didžiosios Britanijos mėsinėmis avimis.

Nuo 1926 Avių augintojų draugija platino Vokietijos mėsines juodgalves avis ir iš Švedijos įvežamus šropšyrus. Buvo kuriama Lietuvos juodgalvių veislė (patvirtinta 1961). 1952 Pasvalyje, 1956 Telšiuose įsteigta Lietuvos juodgalvių avių veislynai, 1963 – Šeduvos eksperimentinis Lietuvos juodgalvių veislininkystės ūkis. Lietuvoje avininkystė yra pagalbinė gyvulininkystės šaka.

Plečiant galvijininkystę ir kiaulininkystę avių mažėjo (1941 buvo apie 611 000, 1991 – 56 000, 2001 – tik 11 519 avių).

Vėliau, sumažėjus kiaulininkystei, populiarėjant avininkystės produkcijai, dėl Europos Sąjungos paramos, avių daugėjo (2002 buvo 12 323, 2007 – 36 591, 2014 – 99 637, 2015 – 123 909, 2018 – jau 169 685 avys); 2019 buvo 164 257 avys.

Avininkystė Lietuvoje turi gilias tradicijas – tarpukariu ūkiuose avių buvo laikoma net per 1 mln. Dabar skaičiai kur kas kuklesni – jų priskaičiuojama kiek daugiau nei 128 tūkst. Skaičiai keleri metai dar mažėja, tačiau ne todėl, kad lietuviai nenorėtų šių gyvūnų auginti – tiesiog 2020-aisiais prasidėjusi pandemija sustabdė avienos realizaciją, eksportą, smulkesni ūkiai dėl to neišgyveno, tad auginti avis liko tik patys didžiausi entuaziastai.

Tiesa, į avininkystės sektorių buvo perėję daugiau ūkininkų tuomet, kai dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės valstybės agropolitikai paragino mesti kiaulininkystę ir pradėti auginti kitus gyvulius. Tai buvo maždaug 2017–2018 m., tad ir statistika tuomet parodė į viršų šokančias avių skaičių kreives. Tačiau praėjo kiek laiko ir kai kurie ūkiai grįžo prie kiaulininkystės arba užsiėmė kitu verslu, o avis auginti liko tik patys ištikimiausi.

Rodiklius iškreipė ir 2020 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija, kai strigo tiek gyvulių eksportas, tiek mėsos realizacija: užsidarė maitinimo įstaigos, kurios supirkdavo avieną, karantinas apribojo visų maisto produktų pirkimą. Ypač tai paveikė smulkiuosius ūkius.

Daugiausia augina mėsai

Mūsų šalyje daugiausia auginamos mėsinės avys, pieninių – labai nedaug. Kai kas avis augina apskritai tik dėl grožio ir meilės šiems gyvūnams. Iš viso Lietuvoje priskaičiuojama bene trys dešimtys veislių.

Avių pienas yra labai vertingas, nes kur kas baltymingesnis už karvių pieną. Skanūs ir paklausūs sūriai, vis dėlto ūkininkų, užsiimančių pieninių avių auginimu ir pieno perdirbimu, Lietuvoje kol kas labai mažai. Tarkim, Prancūzijoje, vyrauja pieninės avys, čia jų pienas ir kiti produktai labai populiarūs.

Aviena, nors ir netradicinė lietuvių valgoma mėsa, vis dėlto jos mėgėjų yra nemažai. Visa bėda, kad parduotuvėje jos, lietuviškos, nenusipirksi – prekybininkai dažniausiai nepriima dėl per mažų kiekių. Juk kur kas paprasčiau įsivežti iš užsienio daugiau kad ir pigesnės, ne tokios kokybiškos mėsos, nei vargti su pavieniais mūsų šalies ūkininkais.

Avių augintojai savo produkciją realizuoja labai įvairiai – vieni parduoda mėsą tiesiai iš ūkio, kiti patys gamina pusfabrikačius ir tiekia vartotojams. Treti eksportuoja, nors reikalavimai eksportui keliami labai dideli – ėriukų amžius turi būti iki dvylikos mėnesių ir sverti ne daugiau 50 kg. Ėriena yra vertingiausia mėsa ir ji nepigi. „Kaip gali būti pigi, jeigu ėriavedė per metus atsiveda vieną, geriausiu atveju – du ėriukus“, – sako Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė.

Kai kurie ūkininkai turi savas mažas skerdyklas, nes pirkti skerdimo paslaugą yra brangu. Kai kurie buriasi į kooperatyvus, o šie superka avis ir iš smulkiųjų augintojų. Dar kiti patys veža į mėsos perdirbimo fabrikėlius.

Veislinius gyvulius avių augintojai eksportuoja praktiškai į dvi šalis – Nyderlandus ir Vokietiją. Anksčiau eksporto keliai suko ir į Baltarusiją, tačiau šiuo metu dėka politikų veiklos su šia valstybe jau nebendradarbiaujama.

Rusijos avininkystė

Avininkystė - pelningas verslas

Dėl importo pakeitimo ir aktyvios valdžios institucijų paramos gyvulininkystė tampa perspektyviu ir pelningu verslu. Verslininkai vis dažniau svarsto, kad avininkystė yra pradedančiojo ūkininko verslas, nes šie gyvuliai yra nereiklūs ir pasižymi dideliu vaisingumu. Avininkystėje uždirbama ne tik parduodant mėsą, bet ir sūrį bei pieną. Todėl verslininkai regionuose vis dažniau svarsto šią verslo idėją.

Rusijos Federacijoje atliktų tyrimų duomenimis, per pastaruosius 20 metų ūkių mažėjo, todėl, atsižvelgiant į atsirandantį deficitą, atsakymas į klausimą, ar pelninga laikyti avis, dabar yra vienareikšmis. Net pradedančiajam ūkininkui konkurencija šioje srityje yra minimali, nes iš 16 mln. galvų Rusijoje tik 1 mln. priklauso ūkiams, dauguma jų - agrarinėms įmonėms. Vos prieš 2 metus Rusijoje buvo apie 24 mln. avių.

Avininkystė kaip verslas labiausiai paplitusi Kaukaze ir pietiniuose šalies regionuose, tačiau kadangi šie gyvūnai greitai prisitaiko prie naujų sąlygų, toks verslas tampa pelningas ir vidurio žemumų gyventojams.