7 būdai, kaip nesėkmingai reklamuoti filmą internete

Kadan­gi kar­to­ji­mas nuo­lat mokan­tis atminti­nai yra pagrin­di­nis infor­ma­ci­jos įsi­min­i­mo ele­men­tas, neket­inu atsiprašyti už tai, kad kar­tais mor­al­izuo­ju apie nesėk­min­gus filmų kūrėjus (o kar­tais ir jų reklam­os agen­tus), kurie nesug­e­ba rekla­muoti savo fil­mo inter­nete ir socialin­i­u­ose tin­klu­ose. Esu tikras, kad apie tai jau esu rašęs anksči­au, kaip ir kiti mūsų sve­tainės auto­ri­ai, pavyzdžiui, Džonas Reisas. Tači­au, atsižvel­giant į mano pas­taro­jo meto susidūrimus su filmų kūrė­jais, jų fil­mais ir inter­ne­to sve­tainėmis, šią infor­ma­ci­ją ver­ta pakar­toti dar kartą.

Jei norite sumažin­ti spau­dos susidomėjimą savo dar­bu ir jo ger­bėjų skaičių, jums padės šie 7 punk­tai.

1. Sukurkite paskyrą, bet ja nesinaudokite

Raši­au apie kelerius metus kurtą filmą, kurio pre­m­jera pagali­au įvyko fes­ti­va­ly­je. Tači­au kai nus­prendži­au pateik­ti nuorodą į „Twit­ter“ slapy­vardį, paaiškėjo, kad ten nėra jokio įrašo. Jei nenorite nieko skelbti socialin­i­u­ose tin­klu­ose, tai jūsų teisė, bet jei susikūrėte paskyrą, būkite mal­onūs ją palaikyti aktyvią, kitaip gali susidary­ti įspūdis, kad tin­gite rekla­muoti savo filmą ir palaikyti ryšį su audi­tori­ja.

2. Įvertinkite savo tinklaraštį arba „Facebook“ puslapį

Nese­ni­ai tikrin­au kelias sve­taines ir „Face­book“ pus­lapius tų filmų, apie kuri­u­os rašo­ma social­inė­je žini­asklaido­je. Nau­jienų kanalas neatro­do tuščias, tači­au pasku­tini­ai atnau­jin­i­mai buvo net prieš metus ar net dve­jus. Ar šie fil­mai išnyko? Ar tikrai nieko neįvyko?

Pradėti rašyti tin­klaraštį arba prižiūrėti fb pus­lapį — tai dvi­pusė laz­da. Kai turite tin­klaraštį, skaity­to­jai tik­isi reg­u­liar­ių atnau­jin­imų ir nustem­ba, jei jų nėra. Tači­au kar­tu nuo­la­ti­nis nesusi­jusių atnau­jin­imų srautas suke­lia ir neigiamą poveikį. Gali susidary­ti įspūdis, kad fil­mas yra tiesiog blo­gas.

Šiuo atve­ju duoči­au 2 patarimus.

Pir­ma, nereikia rašyti tik apie savo filmą. Galite sudom­inti savo prenu­mer­a­to­rius nau­jienomis, susi­ju­siomis su jūsų fil­mu arba ben­dradar­bių dar­bu. Galite palaikyti nuo­lat­inį dialogą su skaity­to­jais, rody­da­mi, kad vis dar esate „gyvi“, bet nem­inė­da­mi apie kito fes­ti­valio atmetimą.

Antra, jei netu­rite laiko ir (arba) noro sek­ti nau­jien­as, savo pus­lapy­je paskel­bkite, kad darote per­trauką. Leiskite skaity­to­jams žinoti, kad kiti atnau­jin­i­mai pasirodys, kai bus pris­taty­tas jūsų fil­mas, kar­tu su atnau­jin­ta pus­la­pio ver­si­ja. Mano nuomone, tai yra geri­au, nei kaip paskutinį įrašą paskelbti krūvą 2010 m. nuo­traukų iš savo fil­mo fil­mav­i­mo pabai­gos vakarėlio.

3. Nedėkite spaudos nuotraukos į savo svetainę (arba įdėkite ją į skaidrių demonstravimo skyrių, kurio negalima nukopijuoti)

Žur­nal­is­tai, apsi­lankę jūsų sve­tainė­je, norės pamatyti keletą pagrin­dinių dalykų: santrauką, artė­jančių sean­sų ir svar­biausių dalyvių sąrašą, gal­būt fil­mo anon­są. Tači­au bet kuri­uo atve­ju jie norės nuo­traukos. Nusteb­site suži­no­ję, kad dauge­lis neprik­lau­somų filmų sve­tainių negali pateik­ti spau­dos nuo­traukų. Arba tokios nuo­traukos įtrauki­amos į skaidrių par­o­das, iš kurių jų negal­i­ma nukopi­juoti.

Jei turite tik 2 fil­mo ir 1 režisieri­aus nuo­trauką, tegul jos būna jūsų sve­tainė­je. Darosi vis svar­biau, kad dauge­lis sve­tainių, įskai­tant šią, turi spe­cial­ius reikalav­imus tokioms nuo­traukoms, skati­nančius jas patalpin­ti pagrin­dini­ame sve­tainės pus­lapy­je.

4. Nukirpkite blogo treilerio vaizdo įrašą, paskelbkite jį ir… nepriimkite atsiliepimų

Mon­tuoti priek­abą — išties sudėtin­ga užduo­tis. Patikėkite man­i­mi kaip prodiuseriu. Geri­ausi mano filmų anon­sai buvo sukur­ti tada, kai atlei­dome vade­les ir lei­dome dirbti jau­niems pro­fe­sion­alams, tur­in­tiems nau­ją požiūrį.

Mon­tažo pro­gramos kain­uo­ja daug ir ne dauge­lis žmonių gali sau tai leisti. Jei esate vien­as iš tų vargšų, bent jau pabandykite išmok­ti mon­tuoti patys (pradėti reikėtų nuo šio šau­naus Stepheno Gar­ret­to straip­snio; netrukus paskelb­sime jo ver­timą į rusų kalbą — Cine­Pro­mo pasta­ba), o svar­biau­sia — pri­imkite atsiliepimus.

Patikrinkite fil­mo anon­są ne maži­au nei patį filmą. Par­o­dykite ją žiūrovams ir paprašykite nuoširdžių atsiliepimų. Kokį įspūdį daro trei­leris? Ar žiūrovai, pažiūrėję anon­są, norės pamatyti patį filmą? Reikalaukite sąžin­ingų ir nešal­iškų atsiliepimų iš žmonių, neprik­lau­sančių jūsų artimi­au­si­am ratui. Jei nesate tikri dėl savo priek­a­bos koky­bės, neskel­bkite jos, nes blo­ga priek­a­ba yra blo­giau nei jokios priek­a­bos (patikėkite, pas­taruo­ju metu mači­au tikrai siaub­ingų priek­abų).

5. Nespinduliuokite negatyvumo

Šią savaitę drau­gas man atsi­un­tė nuorodą į Guy Kawasa­ki straip­snį „10 patarimų auto­ri­ams, kaip rekla­muoti knygą social­inė­je žini­asklaido­je“ (netrukus paskelb­sime išver­stą į rusų kalbą — Cine­Pro­mo pasta­ba), kurio vien­as punk­tas mane pri­bloškė: „Išlikite poz­i­tyvūs arba tylėkite.

Net jei disku­tuo­ja­ma tema jus iki širdies gelmių pik­ti­na, pavyzdžiui, gin­klų kon­trolė ar moterų teisės, pasis­tenkite suvaldyti savo emo­ci­jas. Prak­tiniu požiūriu, jei plan­uo­jate par­davinėti kny­gas tik žmonėms, su kuri­ais jus sie­ja ben­dras požiūris į gyven­imą, pasiruoškite skur­dži­am gyven­imui. Jei jus puo­la, nekreip­kite į tai dėme­sio. Jei jus vėl užpuls, užblokuokite tiems žmonėms gal­imy­bę matyti jūsų pus­lapį ir nesi­gręžiokite atgal“.

Man­au, kad social­inės žini­asklai­dos žin­utė pir­mi­au­sia turėtų būti teigia­ma. Tai nereiškia, kad neturė­tumėte ko nors kri­tikuoti ar reikšti nepri­ta­ri­mo. Tači­au neturė­tumėte dary­ti tik to, kitaip rizikuo­jate būti pavad­in­tas amži­nai nepatenk­in­tu keis­tuoliu. Stenkitės suvaldyti savo ego. Rask­ite „savo“ temą, apie kurią galė­tumėte reg­u­liari­ai rašyti. Leiskite sau retkarči­ais išli­eti neigia­mas emo­ci­jas — kaip aš padari­au šiame straip­sny­je.

6. Nekurkite socialinės žiniasklaidos politikos savo filmavimo komandai ir aktoriams

Tai labai sub­tilus klausi­mas. Gyve­name laisvo­je šaly­je, kuri­o­je kiekvien­as gali lais­vai reikšti savo nuomonę. Nesu iš tų žmonių, kurie mėgs­ta sudar­inėti infor­ma­ci­jos neatsklei­di­mo sutar­tis. Tači­au fil­mav­i­mo aikštelė ir gamy­bos skyrius yra uždara erd­vė, skir­ta rib­o­tam žmonių skaičiui. Gamy­bos pro­ce­so metu pasis­tenkite rasti auk­so vidurį tarp griež­to ir kon­trolę mėgstančio fanatiko ir ludi­to, kuris pamirš­ta paskelbti apie savo fil­mav­i­mo komandą socialin­i­u­ose tin­klu­ose. Skatinkite dar­buo­to­jus gerbti vieni kitus ir savo pus­lapi­u­ose neskelbti dalykų, kurie gali neigia­mai nuteik­ti kole­gas. Be to, tai gali apsunk­in­ti ver­s­lo san­dorių sudarymą, sudary­ti neigiamą įspūdį ar net priver­sti jus prarasti fil­mo siuže­to kon­trolę.

7. Priimkite savo prenumeratorius kaip savaime suprantamą dalyką

Jei nus­prendėte pasin­er­ti į social­inės žini­asklai­dos rinko­daros pasaulį, turite suprasti, kad san­tyki­ai su prenu­mer­a­to­ri­ais turi būti abi­pu­si­ai. Tai reiškia, kad turite atsakyti į vis­us jų klausimus ir vert­in­ti bet kok­ius atsiliepimus, net jei tai tik žen­klas „Man patin­ka“.

Šiame žur­na­lo „Film­mak­er“ numery­je režisieri­ai Lisanne Pajot ir Jame­sas Swirsky aptaria savo fil­mo „Neprik­lau­so­mas žaidi­mas“ kasos sėk­mę. Per dvi sėk­min­gas kam­pani­jas „Kick­starter“ plat­for­mo­je ir dau­gy­bę tin­klaraščio įrašų jie atsakė į kiekvieną (!) komen­tarą. O kai jų fil­mas pasirodė „iTunes“, „Steam“ ir kitose plat­for­mose, dėkin­gi prenu­mer­a­to­ri­ai iš kar­to jį įsigi­jo.

Šal­ti­nis: filmmakermagazine.com
Ver­ti­mas: Lau­ry­nas Dins­manas