mobile phone, smartphone, keyboard, app, internet, network, social network, logo, facebook, marketing, analysis, concept, social networking, networking, social media, icon, website, multimedia, internet, facebook, marketing, marketing, social media, social media, social media, social media, social media
| |

Kaip socialinė žiniasklaida keičia filmų reklamos procesą

Vakar gavau laišką iš Botago­zo Koši­mo, kuris studi­juo­ja Surė­jaus menų uni­ver­sitete. Jis baigia pasku­tinius kino gamy­bos studi­jų metus ir rašo dis­ertaci­ją tema „Kaip social­inė žini­asklai­da keičia filmų reklam­os pro­cesą?“. Šios temos tyrime apklau­si­a­mi keli kino pra­monės atsto­vai, tarp jų ir aš, kaip „Rain­dance“ įkūrė­jas, kurių buvo prašo­ma atsakyti į toli­au pateik­tus klausimus. Man pači­am daž­nai užduo­da­mi šie klausi­mai, todėl nus­prendži­au parašyti savo atsaky­mus platesne for­ma, kad padėči­au Botagozui Košimui ir palaikyči­au stu­den­tus.

1. Ką manote apie filmų propagavimą skaitmeniniais formatais?

Na, iš tikrųjų visas filmų pla­tin­i­mas dabar yra skait­meni­nis. Fes­ti­valio požiūriu, tai gerokai sumaži­no mūsų išlaidas vien­am sean­sui. Dabar rodome ne fil­mus, o DCP. Paskutinį kartą fil­mus, rody­tus kino juos­to­je, rodėme 2012 m.

Mano nuomonė? Daug lengvi­au vežtis kelis kietu­o­sius diskus nei dide­les kino juos­tos skar­dines. Tereikia įsi­tik­in­ti, kad diskai veikia ir yra tin­ka­mai sufor­matuoti kino teatrui. Kino kūrė­jams su tuo gali būti sunku susi­doroti dėl tri­jų priežasčių: pir­ma, suprasti, ko reikia DCP failui; antra, suprasti, kad gar­so ir vaiz­do maišy­mas labai skiri­asi fil­mui ir „YouTube“; trečia, žino­ma, DCP kūri­mo kaina.

Priešin­gu atve­ju, skait­meni­nis pla­tin­i­mas suteikia gal­imy­bę susi­grąžin­ti fil­mo išlaidas rodant jį bet kuri­o­je skait­meninė­je plat­for­mo­je, pavyzdžiui, „Mubu“, „YouTube“, „Vimeo“ ir pan. Iššūkis — priver­sti žmones norėti žiūrėti šiu­os fil­mus. Šiuo požiūriu skait­meninio kino pop­u­liarin­i­mo iššūki­ai yra lygiai tok­ie patys, kaip ir senų gerų kino juostų pop­u­liarin­i­mo iššūki­ai.

2. Ar socialinė žiniasklaida daro teigiamą, ar neigiamą poveikį filmų populiarinimui?

Be abejo, social­inė žini­asklai­da gali būti nau­do­ja­ma kuri­ant gerą arba blogą fil­mo įvaizdį. Pavyzdžiui, pažiūrėkite, ką su savo socia­line žini­asklai­da daro Don­al­das Trumpas.

Dabar social­inė žini­asklai­da yra neat­sie­ja­ma bet kurio fil­mo reklam­os strate­gi­jos dalis. Dauge­lis žmonių mano, kad social­inė žini­asklai­da yra nemoka­ma, nes susikur­ti pro­filį „Twit­ter“ ar „Face­book“ yra nemoka­ma, tači­au tai klaidin­ga nuomonė. Laikas ir pas­tan­gos, kurias reikia inves­tuoti į social­inę žini­asklaidą, labai bran­giai kain­uo­ja.

3. Ką manote apie filmų reklamos strategiją kino festivaliuose?

Rain­dance kino fes­ti­valis susiduria su unikaliu ir sudėtin­gu reklam­os iššūk­iu. Kitaip nei Lon­dono žan­rų fes­ti­vali­ai, pavyzdžiui, „Fright­fest“, mūsų fil­mai atke­li­au­ja iš viso pasaulio ir api­ma platų žan­rų spek­trą. Tai reiškia, kad turime labai atsar­giai išdėstyti fes­ti­valio pozi­ci­ją, kad neklaid­in­tume žmonių.

„Rain­dance“ fes­ti­va­ly­je rodo­mi įvair­ių žan­rų fil­mai, jie ten susip­ina kaip gijos. Turime doku­men­tinių, trumpame­tražių, veiksmo filmų, muzikinių vaiz­do klipų, LGBT, inter­ne­tinių seri­alų, vir­tu­alios realy­bės ir t. t.

Kitas žings­nis — rasti audi­tori­ją kiekvien­am žan­rui ir kiekvien­am tos kat­e­gori­jos fil­mui.

Pavyzdžiui, 2017 m. turėjome doku­mentinį filmą „Bluefin“ apie visuomenės poveikį sprendžiant prob­le­mas. Jį pasiūlėme aplinkosau­gos grupėms. Taip pat pasiel­gėme ir su 2016 m. doku­men­tiniu fil­mu „Plas­tiki­nis van­deny­nas“. Šių dviejų filmų žiūrėji­mas turėjo pakanka­mai stiprų poveikį, kad pradė­tume keisti žmonių mąstymą ir požiūrį į prob­le­mas („Bluefin“), atkreip­tume visuomenės dėmesį į žalą aplinkai, kurią van­denynui daro plas­tiko atliekos („Plas­tic Ocean“).

Šiems dviem fil­mams sukūrėme reklamines kam­pani­jas inter­nete, nau­do­damiesi „Rain­dance“ „Twit­ter“, „Insta­gram“ ir „Face­book“ pro­fil­i­ais.

Kaip redakcinę priemonę palei­dome rak­tažodžių pus­lapį, tikė­damiesi, kad žur­nal­is­tams, kino stu­den­tams, kri­tikams ir tin­klaraš­tininkams bus lengvi­au pasiek­ti ir kitus mūsų pris­tato­mus fil­mus.

Labai vertin­ga suprasti, kaip geri­au­si­ai nau­do­tis įvairi­ais social­inės žini­asklai­dos kanalais, taip pat išmanyti SEO ir visas kitas inter­netines priemones, kurių dabar reikia rekla­mai, ypač savo fil­mui rekla­muoti.

Jos taip pat svar­bios rekla­muo­jant jūsų fes­ti­valio sean­sus ir sutelk­tinio finansav­i­mo bei pla­tin­i­mo kam­pani­jas.

4. Kokias platformas naudojate reklamai?

Pla­tin­imui dau­giau­sia nau­do­jamos šios plat­for­mos: „iTunes“, „Ama­zon Prime“, „Net­flix“, „YouTube“, „Vimeo“ ir „Mubi“. Visi turė­tume nuoširdži­ai domėtis jų nešal­išku­mu ir neu­tralu­mu. Ir, žino­ma, rinkdamiesi plat­for­mas, remk­itės ir savo social­inės žini­asklai­dos pro­fil­i­ais.

5. Kaip manote, kodėl kai kurios reklaminės kampanijos internete nepasiteisina? Kokia to priežastis?

Kokia yra priežastis? Tai sunkus klausi­mas. Manęs daž­nai klau­sia, kodėl social­inė žini­asklai­da keičia filmų reklam­os pro­cesą. Ir aš taip pat keičiu savo nuomonę!

Dabar esu įsi­tik­inęs, kad svar­bi bet kurios reklam­inės kam­pani­jos dalis yra istori­jos apie jūsų filmą pasako­ji­mas. Ją surasti, o tada sug­alvoti, kaip įdo­mi­ai ir įtaigiai pateik­ti — štai kas yra rekla­ma. Tai­gi, trumpas atsaky­mas, kodėl rekla­ma inter­nete neveikia, yra tas, kad nėra istori­jos.
Antra­sis ir ne maži­au svar­bus dalykas — priver­sti žiūrovą įsi­jausti, įjungti emo­ci­jas. Žmonės prisi­me­na emo­ci­jas. Žmonės prisi­me­na, kaip kažkas juos privertė tai patir­ti.

Dar vien­as svar­bus ir sudėtin­gas kom­po­nen­tas yra anon­so sukūri­mas. Fil­mo „Dead­ly Virtues“ anon­sas, kurį sukūrėme, surinko dau­giau nei pusę mil­i­jono peržiūrų. Pažiūrėkite ir jūs ir pabandykite suprasti, ką turiu omeny­je kalbė­damas apie fil­mo istori­ją.

Na, o kalbant apie emo­ci­jas, jei tikrai norite pamatyti, kaip tai veikia, kodėl nepakvi­etus fil­mo kūrėjų į peržiūrą ir nepažiūrėjus jų reak­ci­jos?

Tikėkimės, kad tai padės.

Apie autorių:
Ellio­tas Grove’as yra Rain­dance kino fes­ti­valio ir Britų neprik­lau­so­mo kino apdovano­jimų įkūrė­jas. Jis sukūrė dau­giau nei šimtą trumpame­tražių filmų ir penkis ilga­me­tražius fil­mus, tarp jų — 2006 m. dau­gy­bę apdovano­jimų pel­niusį filmą „Gyvieji ir mirusieji“ (The Liv­ing and the Dead). Jis dės­to sce­nar­i­jų rašy­mo ir prodiusav­i­mo kur­su­ose Jungt­inė­je Kar­a­lystė­je, Europo­je, Azi­jo­je ir Ameriko­je.

Ellio­tas Grove’as parašė 3 kny­gas, kurios tapo pra­monės stan­dar­tais:

  • Rain­dance Writ­ers: Write + Sell the Hot Screen­play“ (2 lei­di­mai);
  • Rain­dance Pro­duc­ers Labs: Lo-To-No Bud­get Film­mak­ing (Rain­dance prodiuser­ių lab­o­ra­tori­jos: mažo ir jokio biudže­to filmų kūri­mas);
  • Pradedantieji kino kūrė­jai: 100 paprastų žingsnių nuo sce­nar­i­jaus iki ekra­no (Pro­fe­sion­ali žini­asklai­dos prak­ti­ka).

Jis yra sukūręs dau­giau kaip 700 trumpame­tražių ir 6 ilga­me­tražius fil­mus, įskai­tant nau­jąjį veiksmo filmą AMBER. 2009 m. jam suteik­tas dak­taro laip­s­nis už nuopel­nus kino švi­etimui.

Auto­rius: Ellio­tas Grove’as
Šal­ti­nis: raindance.org
Ver­ti­mas: Lau­ry­nas Dins­manas

Įvertinkite straip­snį

0 / 12 Įver­tin­i­mas 12

Jūsų įver­tin­i­mas:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *