Kaip socialinė žiniasklaida keičia filmų reklamos procesą
Vakar gavau laišką iš Botagozo Košimo, kuris studijuoja Surėjaus menų universitete. Jis baigia paskutinius kino gamybos studijų metus ir rašo disertaciją tema „Kaip socialinė žiniasklaida keičia filmų reklamos procesą?“. Šios temos tyrime apklausiami keli kino pramonės atstovai, tarp jų ir aš, kaip „Raindance“ įkūrėjas, kurių buvo prašoma atsakyti į toliau pateiktus klausimus. Man pačiam dažnai užduodami šie klausimai, todėl nusprendžiau parašyti savo atsakymus platesne forma, kad padėčiau Botagozui Košimui ir palaikyčiau studentus.
1. Ką manote apie filmų propagavimą skaitmeniniais formatais?
Na, iš tikrųjų visas filmų platinimas dabar yra skaitmeninis. Festivalio požiūriu, tai gerokai sumažino mūsų išlaidas vienam seansui. Dabar rodome ne filmus, o DCP. Paskutinį kartą filmus, rodytus kino juostoje, rodėme 2012 m.
Mano nuomonė? Daug lengviau vežtis kelis kietuosius diskus nei dideles kino juostos skardines. Tereikia įsitikinti, kad diskai veikia ir yra tinkamai suformatuoti kino teatrui. Kino kūrėjams su tuo gali būti sunku susidoroti dėl trijų priežasčių: pirma, suprasti, ko reikia DCP failui; antra, suprasti, kad garso ir vaizdo maišymas labai skiriasi filmui ir „YouTube“; trečia, žinoma, DCP kūrimo kaina.
Priešingu atveju, skaitmeninis platinimas suteikia galimybę susigrąžinti filmo išlaidas rodant jį bet kurioje skaitmeninėje platformoje, pavyzdžiui, „Mubu“, „YouTube“, „Vimeo“ ir pan. Iššūkis — priversti žmones norėti žiūrėti šiuos filmus. Šiuo požiūriu skaitmeninio kino populiarinimo iššūkiai yra lygiai tokie patys, kaip ir senų gerų kino juostų populiarinimo iššūkiai.
2. Ar socialinė žiniasklaida daro teigiamą, ar neigiamą poveikį filmų populiarinimui?
Be abejo, socialinė žiniasklaida gali būti naudojama kuriant gerą arba blogą filmo įvaizdį. Pavyzdžiui, pažiūrėkite, ką su savo socialine žiniasklaida daro Donaldas Trumpas.
Dabar socialinė žiniasklaida yra neatsiejama bet kurio filmo reklamos strategijos dalis. Daugelis žmonių mano, kad socialinė žiniasklaida yra nemokama, nes susikurti profilį „Twitter“ ar „Facebook“ yra nemokama, tačiau tai klaidinga nuomonė. Laikas ir pastangos, kurias reikia investuoti į socialinę žiniasklaidą, labai brangiai kainuoja.
3. Ką manote apie filmų reklamos strategiją kino festivaliuose?
Raindance kino festivalis susiduria su unikaliu ir sudėtingu reklamos iššūkiu. Kitaip nei Londono žanrų festivaliai, pavyzdžiui, „Frightfest“, mūsų filmai atkeliauja iš viso pasaulio ir apima platų žanrų spektrą. Tai reiškia, kad turime labai atsargiai išdėstyti festivalio poziciją, kad neklaidintume žmonių.
„Raindance“ festivalyje rodomi įvairių žanrų filmai, jie ten susipina kaip gijos. Turime dokumentinių, trumpametražių, veiksmo filmų, muzikinių vaizdo klipų, LGBT, internetinių serialų, virtualios realybės ir t. t.
Kitas žingsnis — rasti auditoriją kiekvienam žanrui ir kiekvienam tos kategorijos filmui.
Pavyzdžiui, 2017 m. turėjome dokumentinį filmą „Bluefin“ apie visuomenės poveikį sprendžiant problemas. Jį pasiūlėme aplinkosaugos grupėms. Taip pat pasielgėme ir su 2016 m. dokumentiniu filmu „Plastikinis vandenynas“. Šių dviejų filmų žiūrėjimas turėjo pakankamai stiprų poveikį, kad pradėtume keisti žmonių mąstymą ir požiūrį į problemas („Bluefin“), atkreiptume visuomenės dėmesį į žalą aplinkai, kurią vandenynui daro plastiko atliekos („Plastic Ocean“).
Šiems dviem filmams sukūrėme reklamines kampanijas internete, naudodamiesi „Raindance“ „Twitter“, „Instagram“ ir „Facebook“ profiliais.
Kaip redakcinę priemonę paleidome raktažodžių puslapį, tikėdamiesi, kad žurnalistams, kino studentams, kritikams ir tinklaraštininkams bus lengviau pasiekti ir kitus mūsų pristatomus filmus.
Labai vertinga suprasti, kaip geriausiai naudotis įvairiais socialinės žiniasklaidos kanalais, taip pat išmanyti SEO ir visas kitas internetines priemones, kurių dabar reikia reklamai, ypač savo filmui reklamuoti.
Jos taip pat svarbios reklamuojant jūsų festivalio seansus ir sutelktinio finansavimo bei platinimo kampanijas.
4. Kokias platformas naudojate reklamai?
Platinimui daugiausia naudojamos šios platformos: „iTunes“, „Amazon Prime“, „Netflix“, „YouTube“, „Vimeo“ ir „Mubi“. Visi turėtume nuoširdžiai domėtis jų nešališkumu ir neutralumu. Ir, žinoma, rinkdamiesi platformas, remkitės ir savo socialinės žiniasklaidos profiliais.
5. Kaip manote, kodėl kai kurios reklaminės kampanijos internete nepasiteisina? Kokia to priežastis?
Kokia yra priežastis? Tai sunkus klausimas. Manęs dažnai klausia, kodėl socialinė žiniasklaida keičia filmų reklamos procesą. Ir aš taip pat keičiu savo nuomonę!
Dabar esu įsitikinęs, kad svarbi bet kurios reklaminės kampanijos dalis yra istorijos apie jūsų filmą pasakojimas. Ją surasti, o tada sugalvoti, kaip įdomiai ir įtaigiai pateikti — štai kas yra reklama. Taigi, trumpas atsakymas, kodėl reklama internete neveikia, yra tas, kad nėra istorijos.
Antrasis ir ne mažiau svarbus dalykas — priversti žiūrovą įsijausti, įjungti emocijas. Žmonės prisimena emocijas. Žmonės prisimena, kaip kažkas juos privertė tai patirti.
Dar vienas svarbus ir sudėtingas komponentas yra anonso sukūrimas. Filmo „Deadly Virtues“ anonsas, kurį sukūrėme, surinko daugiau nei pusę milijono peržiūrų. Pažiūrėkite ir jūs ir pabandykite suprasti, ką turiu omenyje kalbėdamas apie filmo istoriją.
Na, o kalbant apie emocijas, jei tikrai norite pamatyti, kaip tai veikia, kodėl nepakvietus filmo kūrėjų į peržiūrą ir nepažiūrėjus jų reakcijos?
Tikėkimės, kad tai padės.
Apie autorių:
Elliotas Grove’as yra Raindance kino festivalio ir Britų nepriklausomo kino apdovanojimų įkūrėjas. Jis sukūrė daugiau nei šimtą trumpametražių filmų ir penkis ilgametražius filmus, tarp jų — 2006 m. daugybę apdovanojimų pelniusį filmą „Gyvieji ir mirusieji“ (The Living and the Dead). Jis dėsto scenarijų rašymo ir prodiusavimo kursuose Jungtinėje Karalystėje, Europoje, Azijoje ir Amerikoje.
Elliotas Grove’as parašė 3 knygas, kurios tapo pramonės standartais:
- Raindance Writers: Write + Sell the Hot Screenplay“ (2 leidimai);
- Raindance Producers Labs: Lo-To-No Budget Filmmaking (Raindance prodiuserių laboratorijos: mažo ir jokio biudžeto filmų kūrimas);
- Pradedantieji kino kūrėjai: 100 paprastų žingsnių nuo scenarijaus iki ekrano (Profesionali žiniasklaidos praktika).
Jis yra sukūręs daugiau kaip 700 trumpametražių ir 6 ilgametražius filmus, įskaitant naująjį veiksmo filmą AMBER. 2009 m. jam suteiktas daktaro laipsnis už nuopelnus kino švietimui.
Autorius: Elliotas Grove’as
Šaltinis:
Vertimas: Laurynas Dinsmanas
Įvertinkite straipsnį
