Kaip tapti kultinio filmo režisieriumi?

Kiekvien­as geras kareivis sva­jo­ja tap­ti gen­erolu, kiekvien­as paukštis — nuskristi į Dniepro vidurį, o kiekvien­as kino režisierius sva­jo­ja sukur­ti kult­inį filmą. Kažkas pasakys, kad tai nėra leng­va, bet aš jums siūlau keletą patarimų, kaip savo filmą paver­sti kul­tiniu. Man­au, kad laiky­damiesi bent kelių iš jų pasiek­site, kad visi bent kurį laiką jus vadins madin­gu kino režisieri­u­mi (ir bent jau juokais)…..

Tai­gi:

1. Juodai baltas filmas

Kur­ti nes­palvo­tus fil­mus yra labai madin­ga. Ypač šiais laikais, kai dau­gu­ma filmų yra spalvoti. Taip par­o­dysite, kad esate kitoks. Taria­mai jums nereikia pigaus pop­u­liaru­mo (nors nes­palvo­tos juos­tos ir piges­nės) ir jūs kuri­ate fil­mus išrink­tiesiems. Kaip pavyzdį paimkime Kev­iną Smithą ir Jimą Jar­muschą. Kaip man­ote, ar jie būtų tapę kul­tini­ais, jei būtų kūrę banal­ius spalvo­tus fil­mus? Žino­ma, kad ne! Tai vad­i­na­ma „režisūriniu stil­i­u­mi“ arba paprasči­au­si­ai „shtick“. Beje, jūsų „daikčiukas“ taps dar šaunes­nis, jei visas fil­mas bus nes­palvotas, o 54-ąją veiksmo min­utę (kraš­tu­tiniu atve­ju 58-ąją) fone bėgs žalias krokodi­las. Ir tada akimirk­sniu tap­site kul­tiniu! Ypač jei krokodi­las bus ne žalias, o vio­le­ti­nis.

2. Su veiksmu nesusijęs pavadinimas

Dar vien­as „kul­ti­nis triukas“ — pava­din­i­mas, netur­in­tis nė menki­au­sio ryšio su fil­mo siuže­tu. Prisiminkite Guso Van San­to „Dram­blį“. Juk ten šis ste­buk­las su lieme­niu ir ausimis nepasiro­do nė vien­ame kadre, apie jį net nekalba­ma! Ir dėl to visi mano, kad režisierius filme sukūrė kažkok­ią sakral­ią pras­mę, ir metų metus dėl to galvosūkį. Spręsti kino galvosūk­ius — žiūrovų reikalas, tači­au filmą apie trak­torininko ir melžėjos meilę galite pavad­in­ti „Egzis­ten­ci­jos efek­tu“ ir nesi­jaudinkite — kul­tinio režisieri­aus šlovė jums užtikrin­ta. Be to, dauge­lis mad­ingų filmų turi matem­a­tinius pava­din­imus — pavyzdžiui, „Kubas“ arba „Matri­ca“. Tai­gi, prieš pasiro­dant fil­mams „Kos­i­nusas“ ir „Kotan­gen­tas“, turė­tumėte tai padary­ti pir­mieji!

3. Netikėta pabaiga

Kul­tini­ai režisieri­ai Davi­das Fincheris ar M. Nigh­tas Shya­malanas žino, ką daro. Jie visa­da kuria fil­mus su tokiomis nenus­pė­jamomis pabaigomis, kad pasku­tini­u­ose kadru­ose žiūrovai tiesiog užsprings­ta pop­ko­r­nais. Pavyzdžiui, filme „“ pačio­je pabaigo­je paaiškė­ja, kad pagrin­di­nis veikė­jas iš tikrųjų yra miręs žmo­gus, o toki­ame kul­tini­ame filme kaip „ ****“ žiūrovas suži­no, kad pagrind­inė fil­mo dalis yra pagrin­dinio veikėjo sap­nas. Kas blo­giau­sia, kas jums gali nutik­ti? Tuoj pat atsisėskite ir rašykite sce­nar­i­jus su netikė­tomis pabaigomis. Ir nes­var­bu, kad jos nesik­er­ta su liku­siu siuže­tu. Tegul jūsų fil­mo pabaigo­je paaiškė­ja, kad visas paveik­slas — tai alpin­is­to, nukri­tu­sio nuo uolos ir skren­dančio į bedugnę, sav­ižudy­bės fan­taz­i­ja, arba prieš pabai­gos titrus pagrin­di­nis veikė­jas supran­ta, kad iš tikrųjų visas jį supan­tis pasaulis nėra tikras, o jis pats — kom­pi­u­terinio žaidi­mo, pagei­dauti­na, „Tetris“, veikė­jas.

4. Netradicinė klasikinių kūrinių interpretacija

Pasityčio­jimą iš klasikos išprusę žiūrovai visa­da suvokė kaip ura­ganą. Tereikia prisim­inti trash komedi­ją „Tromeo ir Džul­je­ta“ arba post­mod­ernistinę F. Dos­to­jevskio „Pūgos namų“ ekranizaci­ją. Tai­gi nubraukite dulkes nuo knygų lentynų ir drąsi­ai fil­muokite fan­tastinį blok­basterį su siaubo ele­men­tais „Eugeni­jus Onegi­nas“, narkot­inę fan­taz­i­ją su pornografini­ais moty­vais „Ana Karen­i­na“ ar kiber­pankišką tril­erį „Moy­dodyras“! Sulauk­site lit­er­atūros moky­to­jo nesupra­ti­mo ir visų pasaulio kino gur­manų ovaci­jų.

5. Brutalūs herojai

Prisiminkite Rober­to Rodrige­so „Nuodėmių miestą“ arba Kventi­no Taran­ti­no „Pašėlu­sius šunis“. Šių filmų veikė­jai yra labai žiau­rūs. Jų žiau­ri išvaiz­da, žiau­rūs jude­si­ai ir net žiau­rios mintys. Tai­gi jei jūsų hero­jus atsi­bun­da ryte ir val­go kiaušinienę, jis turėtų tai dary­ti mak­si­mali­ai bru­tal­i­ai. Jis turėtų vilkėti bru­tal­ius maršk­inėlius, avėti bru­tal­ias šlepetes, rankose laikyti bru­tal­ią šakutę, o ant sta­lo padėti bru­tal­ią kep­tu­vę. Prieš sės­damas prie sta­lo jis turi bru­tal­i­ai nusiprausti vei­dą ir ne maži­au bru­tal­i­ai išs­pausti dan­tų pastą, kad bru­tal­i­ai išsi­v­a­lytų dan­tis. Ir tada žiūrovas pasakys: „Koks stul­bi­na­mai bru­talus fil­mas!“, o jūs tap­site kul­tiniu režisieri­u­mi.

6. Netradicinė kūrybos istorija

Netradici­nis siuže­tas, netradicini­ai veikė­jai ir netradici­nis fil­mav­i­mas yra gerai, tači­au bus dar geri­au, jei jūsų filme bus netradicinė istori­ja. Pavyzdžiui, vis­us šoki­ra­vo fak­tas, kad Kventi­nas Taran­ti­nas už vieną dol­erį nufil­ma­vo vieną iš to paties „Nuodėmių miesto“ epi­zodų, o „Blairo raganos“ kūrė­jai aktyvi­ai sklei­dė mitą, kad jų fil­mas parem­tas vaiz­do juos­ta, prik­lau­siu­sia miške din­gusiems žmonėms, apie kuri­u­os kalba­ma filme. Jūs irgi įjun­giate vaiz­duotę ir sklei­dži­ate gan­dus, kad sce­nar­i­jaus auto­rius jį parašė būdamas hip­nozuo­tas arba mur­mėjo miego­damas, o žmona jį užrašė po juo. Dar pridėkite tai, kad visi koman­dos nar­i­ai išpažįs­ta vudu kultą, prodiuseris fil­mav­i­mo metu privertė vis­us nusirengti nuo­gai, o pagrin­di­nis akto­rius iš tikrųjų yra ne žmo­gus, o nuo­tolin­iu būdu val­do­mas androidas žiurkė­nas.

7. Mirti, kad gyventum amžinai

Dauge­lis didžių žmonių tapo didži­ais tik po mir­ties. Kažkas rašė istori­jas, tapė paveik­slus, par­davinėjo juos kitiems už grašius, o kai mirė, visi ėmė juo žavėtis: „Koks jis buvo tal­entin­gas! Kokias kny­gas jis parašė! Kok­ius paveik­slus jis nutapė!“ Jo kūrini­ai iškart pabran­go ir tapo kul­tini­ais. Kiek pokalbių, pavyzdžiui, vyko prieš išlei­džiant juostą „Plači­ai užmerk­tos akys“ — jos režisierius Sten­lis Kubrikas mirė nebaigęs fil­muo­tos medži­a­gos, paveik­slą užbaigė jo drau­gai, todėl filmą apgaubė išties mist­iš­ka aure­olė. Tai­gi gal­būt ir jūs norėsite apie tai pagalvoti. Pabandykite numir­ti dieną prieš pre­m­jerą. Ir visi sakys: „Tai buvo žen­klas! Jo siela dabar gyve­na jo fil­mu­ose“. Ir tok­iu atve­ju tikrai tap­site kul­tiniu fil­mu. Menas reikalau­ja aukų — ko jūs norite?

Auto­rius: Agen­tas Kuperis
Ver­ti­mas: Lau­ry­nas Dins­manas
Šal­ti­nis: fashiontime.ru