notes, paper, ball of paper, memo, office, write down, spiral binding, datailaufnahme, note, idea, discard, planning, decline, notes, memo, idea, idea, idea, idea, idea, planning, planning, planning, planning
| | |

Scenarijaus kūrimo etapai

Jei jau esate pasiryžę imtis dar­bo, bet nesupran­tate, ką ir kokia tvar­ka dary­ti, pateiki­ame trumpą pra­dinių sce­nar­i­jaus kūri­mo etapų vadovą.

Argu­men­tas (2020)

1 etapas — idėja

Viskas praside­da nuo idėjos.

Idė­ja kyla iš bet kur: užrašų ir minčių rink­inio, vienos minties ar paste­bėji­mo, įvykio iš auto­ri­aus gyven­i­mo. Idėjos nieka­da nebū­na blo­gos ar neper­spek­tyvios.

Jei jau turite idėją, patikrinkite, ar pagal šį tek­stą joje visko pakan­ka, ir eikite toli­au.

2 etapas — pagrindiniai scenarijaus taškai

  • Loginė lin­i­ja

Kai turite idėją ir dau­giau ar maži­au ją įtvirtinote, turite sufor­mu­lu­oti fil­mo tek­stą. Loginė lin­i­ja — tai glaus­tas ir glaus­tas jūsų istori­jos aprašy­mas. Dau­giau apie tai, kaip jį parašyti, skaitykite straip­sny­je — Kas yra logolin.

  • Santrau­ka

Parengę pagrind­inį tek­stą, toli­au plė­to­jame idėją iki istori­jos ir išpleči­ame ją iki vieno pus­la­pio. Tai yra santrau­ka — glaus­tas istori­jos aprašy­mas, kuris būti­nas prodiuseriui, kad jis suprastų, ką siūlote, o jums būtų lengvi­au judėti pirmyn ir plė­toti istori­ją.

Jei dirbate prie tele­viz­ijos seri­alo, į santrauką reikia įtrauk­ti tram­pli­nus, t. y. klausimus, į kuri­u­os žiūrovai norės gau­ti atsaky­mus per vieną ar kelis sezonus.

Nes seri­alas įmanomas tada, kai istori­ja lei­džia užduoti daug klausimų, kad būtų daug kon­flik­tų ir istori­jos.

  • Bitų lapas

Kitas sce­nar­i­jaus kūri­mo eta­pas — suskirstyti istori­ją į punk­tus, vad­i­na­mus dal­im­is. Bitų lapas — tai istori­jos posūkio taškų ir svar­biausių momen­tų, įvyk­ių sąrašas. Apie tai taip pat turime atskiros medži­a­gos — Kas yra Bitų lapas.

  • Epi­zodų kny­ga

Toli­au eina epi­zodų kny­ga. Joje jūsų pagrind­inė užduo­tis — suskirstyti veiksmus į sce­nas, t. y. nurodyti, kas jose vyk­s­ta, ką ir kas daro.

Epi­zodų kny­ga yra sunki­au­sias ir dau­giau­si­ai laiko reikalau­jan­tis eta­pas. Jame išdės­tote humorą, įtam­pą ar kitas tech­nikas, prade­date įtrauk­ti žiūrovą ir sužad­in­ti jo smal­sumą.

  • Dialo­gai

Pasku­ti­nis dar­bo eta­pas. Jei epi­zo­das parašy­tas pras­tai, dialo­gai, kad ir kaip steng­tumėtės, istori­jos nepagerins.

Pagrin­di­nis instink­tas (1992)

3 etapas — istorijos struktūra

  • Ekspozi­ci­ja

Ekspozi­ci­ja sudaro 5–10 fil­mo min­učių, tači­au ji gali būti labai svar­bi kuri­ant sce­nar­i­jų. Sce­nar­is­to užduo­tis — ekspozi­ci­jo­je pateik­ti visą pagrind­inę infor­ma­ci­ją apie veikėją, kurios žiūrovui reikia, kad galėtų sek­ti istori­ją. Tai yra papasakoti, kuo jis gyve­na, koks yra jo pasaulis, ir susidary­ti apie jį vaizdą.

  • Pagrin­di­nis dramos klausi­mas

Pagrin­di­nis dramin­is klausi­mas atsir­an­da po ekspozi­ci­jos ir išau­ga iš pir­mo­jo posūkio taško: kažkas įvyk­s­ta ir atsir­an­da klausi­mas.

  • Lūžio taškai

Istori­jos vidury­je yra pagrin­di­nis lūžio taškas, po jo seka pasku­ti­nis lūžio taškas ir kul­mi­naci­ja (finali­n­is mūšis), kuri­o­je įvyk­s­ta dar vien­as lūžio taškas. Kul­mi­naci­jo­je taip pat yra netikras pralaimėji­mas — tai geras triukas, žiūrovas galvo­ja, kad viskas baig­ta, bet iš tikrųjų jis gavo netikrą atsakymą į pagrind­inį dra­matišką momen­tą.

  • Atsklei­di­mas ir finalas

Jie užbaigia sce­nar­i­jaus struk­tūrą.

Pir­ma­sis veiks­mas — ekspozi­ci­ja + siuže­tas — prieš išky­lant draminei prob­le­mai. Vidurys — antra­sis veiks­mas, finalas — treči­a­sis veiks­mas. Perėji­mai žiūrovams nemato­mi, juos dik­tuo­ja jūsų istori­ja.

Istori­ją gal­i­ma pasakoti bet kokia tvar­ka, tači­au ji visa­da turi pradžią, vidurį ir pabaigą.

Pokyčių kelias (2008)

4 etapas — istorijos posūkio taškai

Visą istori­ją sudaro lūžio taškai, jų yra kele­tas rūšių:

  • Įvykis

Bet koks įvykis yra lūžio taškas.

  • Veiks­mas

Pagrin­dinio veikėjo ar kitų veikėjų veiks­mai: kai kas nors ką nors daro, puo­la ar susi­pažįs­ta. Viskas, ką daro veikė­jas ir kas turi įtakos istori­jai, turėtų būti posūkio taškai.

  • Infor­ma­ci­jos posūkio taškas

Vaizd­inė arba gal­būt garsinė infor­ma­ci­ja. Pavyzdžiui, žiūrovui rodoma, kaip veikė­jas yra kam­bary­je ir kaip jo pokalbio kažkas klau­sosi, arba žiūrovas mato veikėjo nuo­trauką su liudy­to­ju bylo­je ant sienos.

  • Sprendimų priėmi­mas

Kitas lūžio taškas — kai veikė­jas nus­prendžia pasikeisti, pavyzdžiui, išvyk­ti į kelionę, pakeisti lytį, pradėti lankyti baseiną ir pan. Šis sprendi­mas turi pakeisti jį ir jo gyven­imą.

Kiekvien­as sce­nar­i­jaus kūri­mo eta­pas yra savaip sudėtin­gas ir vien­odai svar­bus sėk­mingam pro­jek­tui sukur­ti. Todėl svar­bu suprasti, kokia tvar­ka geri­au­sia pradėti kur­ti sce­nar­i­jų ir į kok­ius struk­tūros ele­men­tus atsižvel­gti.

film, projector, movie projector, cinema, filmstrip, video, analog, recording, image, slide film, camera, media, multimedia, strips, negatives, video, video, video, video, video
© ger­alt

Įvertinkite straip­snį

0 / 12 Įver­tin­i­mas 0

Jūsų įver­tin­i­mas:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *