Tavo pirmasis filmas: apšvietimas ir garsas (8)

Apšvietimas (šviesa)

Tip­i­nis apšvi­eti­mo pri­etaisų išdėsty­mas penkių rūšių švie­sai: 1 — užpil­dan­ti išsklaidy­ta šviesa; 2 — pieši­amo­ji krypt­inė šviesa; 3 — fon­inė šviesa; 4 — mod­eli­av­i­mo šviesa; 5 — fon­inė šviesa Tin­ka­mai parink­tas apšvi­eti­mas lei­džia kuo geri­au perteik­ti emocinį scenos pobūdį, veikėjų vei­do išraiškas, jų aplinką. Erd­vę ir joje esančius objek­tus matome tri­matę, o perteik­ti šį tri­matiškumą plokšči­ame tele­vi­zo­ri­aus ekrane pade­da ne tik tin­ka­ma kadro kom­pozi­ci­ja, bet ir apšvi­eti­mas. Yra natūralūs (saulė, ugnis) ir dirb­tini­ai (įvairios lem­pos) šviesos šal­tini­ai; pas­tarieji pagal paskirtį fil­muo­jant ir fil­muo­jant vaiz­do įrašus skirsto­mi į penkias rūšis (1 pav.).

Pieši­mo šviesa — nukreip­tas lygia­grečių spin­dulių plu­oš­tas. Tai pagrin­di­nis apšvi­eti­mo tipas: jis for­muo­ja žiūro­vo įsi­vaiz­davimą, iš kur sklin­da pagrin­di­nis šviesos šal­ti­nis, sudaro pusšešėlius arba ryšk­ius šešėlius, dėl to geri­au atkuri­amos tūrinės for­mos (2 pav., a). Tokį apšvi­etimą gal­i­ma ste­bėti esant saulė­tam orui (išsklaidy­ta dan­gaus sfer­os šviesa ir nukreip­ta lygia­grečių saulės spin­dulių plu­oš­to šviesa). Nau­do­jant pieši­mo šviesą, objek­tą gal­i­ma apšvi­esti iš bet kurios pusės, išskyrus gal­inę, nes pas­taruo­ju atve­ju ant jo kris jo paties šešėlis.

Užpil­do­mo­ji šviesa — tai išsklaidy­tos šviesos srautas, nesu­daran­tis šešėlių ant fotogra­fuo­jamų objek­tų. Tok­ią šviesą gal­i­ma paste­bėti esant debe­suo­tam orui, panašus apšvi­eti­mas būna didelėse užtam­sin­tose vietovėse (pavyzdžiui, pas­tatų, medžių šešėli­u­ose ir pan.). Ši šviesa lemia kadro švieso­ton­inį sprendimą, ji lemia vaiz­do kon­trastą (2 pav., b) Užpil­dan­ti šviesa sukuria­ma išsklaidy­tos šviesos apšvi­eti­mo pri­etai­sais, kad būtų išryšk­in­tos šešė­ly­je esančios vietos ir pakanka­mai išryšk­in­tos objek­to detalės. Užpildy­mo ir pieši­mo įtai­sai papras­tai išdės­to­mi priešin­gose fotoa­para­to opt­inės ašies pusėse.

Kadras, gau­tas apšvi­etus pieši­mo įtaisu
Kadras, gau­tas apšviečiant užpildy­mo įtaisu
Kadras, gau­tas apšviečiant apšvi­eti­mo įtaisu
Kadras, gau­tas vienu metu veikiant trims pri­etaisams.

Mod­eli­av­i­mo šviesa — tai šviesos spin­dulys, nukreip­tas į objek­tą. Ji išryšk­i­na objek­to tūrinę for­mą, sukuria šviesulius ir išly­gi­na šešėlius. Šiam apšvi­etimui nau­do­ja­mi ne tok­ie ryškūs kaip pieši­mo pri­etai­sai su išsklaidanči­ais tin­kleli­ais. Mod­eli­av­i­mo ir pieši­mo įtai­sai papras­tai stato­mi priešin­gose fotoa­para­to opt­inės ašies pusėse.

Kon­trastinę šviesą suteikia už objek­to esan­tis ir iš viršaus jį apšviečiantis pri­etaisas. Dėl to ant objek­to susi­daro šviesus apvadas, kuris suteikia vaiz­dui vaizdingu­mo ir lei­džia jį atskir­ti nuo fono (2 pav., c).

Fono šviesa gau­na­ma iš švi­es­tu­vų, nukreip­tų į foną — tai, kas yra už pagrin­dinių objek­tų. Fono šviesos inten­syvu­mas ir kryp­tis parenka­ma atsižvel­giant į inter­jerą ir fotografav­i­mo tik­slą.

Nuo pieši­mo ir užpildy­mo šviesos san­tykio prik­lau­so apšvi­eti­mo pobūdis. Jei pieši­amo­sios šviesos kom­po­nen­tas bus daug dides­nis už užpil­dančiąją (taip būna ryšk­ią saulėtą dieną), apšvi­eti­mas virs šviesa ir šešėliu. Jei šių kom­po­nen­tų skir­tu­mas bus nedidelis, apšvi­eti­mas bus švieso­toni­nis, šešėli­ai minkšti, o gau­tame vaizde mato­mi visi pus­palči­ai (2 pav., d).

Praktinės rekomendacijos

Jei netu­rite spe­cial­ių užduočių, pasis­tenkite, kad pagrin­di­nis objek­tas būtų gerai ir teisin­gai apšvi­es­tas. Prak­tiko­je retai pavyk­s­ta panau­doti vis­us penkis apšvi­eti­mo tipus, papras­tai nau­do­ja­mas vien­as arba du. Turė­tumėte žinoti, kokį vaizdą gausite nau­do­da­mi vieną ar kitą apšvi­eti­mo tipą, ir stengtis pasin­au­doti savo žin­iomis fotogra­fuo­da­mi.

Fotogra­fuo­jant gam­to­je dienos metu, reikia prisi­taikyti prie skirt­ingų atmos­fer­os apšvi­eti­mo būsenų, prik­lau­so­mai nuo paros ir metų laiko.

Tin­kami­au­sias fotografav­i­mo laikas — rytas arba vakaras. Auš­tant oras dar būna skaidrus ir skaidrus, todėl vaiz­das būna aiškus ir ryškus. Jei fotogra­fu­osite rytų-vakarų kryp­ti­mi, visi objek­tai bus gerai apšvi­esti šil­tos spalvos šviesa. Priešin­ga kryp­ti­mi (iš vakarų į rytus) gerai fotogra­fuoti objek­tus su atspindinčiu pavirši­u­mi (ežerą, jūrą): jei objek­tas yra tarp jūsų ir saulės, gau­ti kadrai prim­ins grafiką, o tai suteiks jiems savotiško išraiškingu­mo. Nesistenkite įminti objek­tų detal­ių, tiesiog prisi­taikykite prie sąlygų.

Ryškio­je saulės švieso­je gali būti išryšk­in­ta tik viena hero­jaus vei­do dalis, o kita dalis bus giliame šešė­ly­je. Norint atskleisti neapšvi­estų vietų detales, jas reikėtų išryšk­in­ti nau­do­jant atš­vai­tus — baltą, sidabrinį ar auksinį audek­lą, ištemp­tą ant rėmo, poli­s­tireninio put­plasčio lakš­tus, nesu­lankstytą laikraštį ir pan. Šviesa iš atš­vaitų išly­gi­na šešėlius ant vei­do. Tokio pat efek­to gal­i­ma pasiek­ti, jei objek­tą pas­tatysite šalia atspindinčių paviršių, pavyzdžiui, baltų namų sienų, langų stik­lų ir pan. fone.

Jei hero­jus yra šešė­ly­je, o fonas ryški­ai apšvi­es­tas, pabandykite pakeisti fotografav­i­mo tašką, judėkite su fotoa­paratu taip, kad objek­to ir fono apšvi­eti­mo skir­tu­mas nebūtų toks didelis. Jei įmanoma, galite pakelti fotoa­paratą šiek tiek aukšči­au, kad į kadrą nepatek­tų dan­gus su debes­imis ir kiti ryški­ai apšvi­esti objek­tai. Jei to padary­ti neį­manoma, rank­iniu būdu sureg­uli­uokite diafrag­mą (nepasik­li­aukite automa­tiniu reg­u­li­av­imu, nes jis vidurk­i­na kadro apšvi­etimą) taip, kad hero­jaus vei­das būtų aiški­ai matomas, o fonas gali būti „peršvi­es­tas“. Gau­tas vaiz­das bus geri­au suvokia­mas nei tam­sus hero­jaus vei­das ir gerai apšvi­es­tas fonas.

Jei keti­nate fotogra­fuoti nak­tį, iš anksto pagal­vokite apie papil­domą šviesos šalt­inį. Dauge­ly­je vaiz­do kamerų mod­elių numaty­ta sig­na­lo stiprin­i­mo gal­imy­bė, tači­au šis reži­mas įneša vaiz­do triukš­mo, todėl pablogė­ja vaiz­do koky­bė. Nak­tį labai sunku apšvi­esti dide­les erdves, o mėgėjišku­ose fil­mu­ose papras­tai to nereikia, nes hero­jus inter­jere ar plenere papras­tai fil­muo­ja­mas iš nedide­lio ats­tu­mo. Šiam tik­slui pakan­ka nau­doti šviesos šalt­inį su 20 W ar didesnės galios lem­pa. Žygio sąly­gomis objek­tą ir foną gal­i­ma apšvi­esti auto­mo­bilio žib­in­tais.

Patalpų fotografav­i­mo koky­bę dau­giau­sia lemia tai, kaip gerai apšvi­es­tas inter­jeras. Šviesos šal­ti­nis gali būti šviesa iš lan­go arba dirb­ti­nis apšvi­eti­mas — įvairios lem­pos, pritvirt­in­tos prie lubų ar sienų. Tači­au pas­tarųjų galingu­mas daž­nai būna nepakanka­mas, be to, viršutinė šviesa paslepia akid­uo­bių šešė­ly­je, todėl susi­daro asmens pasis­lėpi­mo įspūdis. Tok­iu atve­ju būti­na nau­doti papil­do­mus šviesos šal­tinius.

Jei hero­jus bus pas­taty­tas apšviesto­je erd­vė­je prie lan­go vei­du arba pusi­au pasisukęs į jį, fone bus dar maži­au apšvi­es­ta kam­bario erd­vė, kuri bus suvokia­ma kaip juo­das tarpas už asmens nugaros. Tokio­je padė­ty­je būti­na arba apšvi­esti foną, arba perkelti hero­jų į kitą vietą, arba fotogra­fuoti nau­do­jant papil­do­mus šviesos šal­tinius. Prik­lau­so­mai nuo atliekamos užduoties, galite nau­doti nedidelį fotoa­parate esan­tį šviesos šalt­inį asmens vei­dui išryšk­in­ti arba vieną ar kelis 300 W ar didesnės galios grindų įrenginius. Tači­au bet kuri­uo atve­ju jums reikės fil­trų — neu­tralaus matinio fil­tro, kad sukur­tumėte minkštą išsklaidytąją šviesą, ir mėly­no­jo fil­tro, jo paskirtį suži­nosite kita­me skyri­u­je.

Šal­ti­nis: žur­nalas „Skait­meni­nis vaiz­das” („Цифровое видео”)
Auto­rius: Vladimir Fomin
Ver­ti­mas: Lau­ry­nas Dins­manas