Tavo pirmasis filmas: filmavimas. Perspektyva (7)

Mūsų regėji­mas yra tri­ma­tis, o vaiz­das kadre — dvi­ma­tis. Nuo seni­ausių laikų menininkai, o vėli­au ir fotografai įvairi­ais būdais bandė perteik­ti trečiąjį mat­menį — erd­vės gylį, per­spek­tyvą. Arči­au fotoa­para­to esan­tys objek­tai yra pir­mame plane, kiti — antrame, o pasku­tini­ai — treči­ame plane. Jie neturėtų susili­eti vien­as su kitu, „sulip­ti į vieną plokš­tumą“, svar­bu sukur­ti erd­vės gylio pojūtį. Stenkitės daž­ni­au nau­doti „per­spek­tyv­inę“ kadro kon­struk­ci­ją.

Yra kelios per­spek­tyvos rūšys.

Lin­i­jinė per­spek­ty­va: vien­o­di objek­tai yra tuo mažes­ni, kuo toli­au jie yra nuo fotoa­para­to.

Opt­inė per­spek­ty­va: visiškai „išjung­ta“ per­spek­ty­va sustiprė­ja, o „įjung­ta“ — sumažė­ja gylio pojūtis. Šiuo atve­ju, jei nau­do­jate fokusav­i­mo perkėlimą nuo vieno objek­to prie kito, t. y. per­jun­giate dėmesį tarp šių objek­tų, žiūrovui sukuria­ma erd­vės gylio ili­uz­i­ja.

Ton­inė, arba oro, per­spek­ty­va: kuo toli­au nuo mūsų yra objek­tai, tuo silp­nes­nis jų toni­nis sodru­mas, t. y. silp­ni­au išreikš­ta spal­va. Tam­ses­nius (spalvom­is pris­ot­in­tus) objek­tus iškel­da­mi į pir­mą planą, o švieses­nius — į antrą planą, sustiprin­site kadro per­spek­tyvą.

Švieso­ton­inė per­spek­ty­va: kadre esan­ti aplin­ka, kuri­o­je objek­tai yra neryškūs (fotogra­fuo­jant rūke, miglo­je, dūmu­ose), o neryšku­mo laip­s­nis didė­ja, kai objek­tai tol­s­ta nuo fotoa­para­to.

Per­spek­tyvą perteik­ti pade­da ir dalinio per­si­dengi­mo tech­ni­ka, kai pir­mame plane, priešais pagrind­inį objek­tą, yra aplinkos ele­men­tų, sukuri­ančių erd­vės ili­uz­i­ją. Ši tech­ni­ka sustip­ri­na to, kas vyk­s­ta, aut­en­tiškumą, veiksmo vietos speci­fiškumą.

Dinam­inė per­spek­ty­va: fotogra­fuo­jant judant fotoa­para­tui sukuria­mas erd­vės gylio pojūtis. Žiūrovas juda erd­vė­je ir mato objek­tą iš skirt­ingų taškų.

Stiprus per­spek­tyvos sumažin­i­mas vad­i­na­mas priešakiniu sutrumpin­imu. Fotogra­fuo­ja­ma iš viršaus arba iš apačios ver­tikalios objek­to plokš­tu­mos kam­pu. Dėl to per­son­ažas, nufil­muo­tas kam­era, kuri yra jo akių lygy­je, žiūrovui atro­do lygus. Fil­muo­jant iš viršu­tinio taško į jį žvel­giame iš viršaus, jis atro­do mažas, pažem­intas, nugalė­tas. Kai fil­muo­ja­ma iš žemes­nio taško, jis jau žvel­gia iš viršaus ir atro­do didin­gas, tri­um­fuo­jan­tis, išdidus, aro­gan­tiškas.

Šal­ti­nis: žur­nalas „Skait­meni­nis vaiz­das” („Цифровое видео”)
Auto­rius: Vladimir Fomin
Ver­ti­mas: Lau­ry­nas Dins­manas