Paprastasis kmynas (Carum carvi)

Papras­ta­sis kmy­nas yra vieti­nis Euro­pos augalas ir paplitęs nuo Viduržemio pajūrio kraštų iki Vidur­inės Azi­jos. Tin­kami­au­sios augavi­etės yra drėg­nos pievos. Jau romė­nai jį var­to­jo kaip vert­ingą prieskonį. Vidu­ramži­ais kmyno sėk­las mažu­ose maišeli­u­ose žmonės nešio­jo pasik­abinę ant kak­lo, kad jos atbaidytų raganas.

Dvimetis prieskoni­nis augalas pir­maisi­ais metais išaug­i­na lapų rozetę, sudary­tą iš smulki­ai suskaldytų lapų. Iš jos kit pavasario pabaigo­je išau­ga iki 1 m aukščio žie­dyn­stiebis. Iš baltų, į didelius skėčius sutelk­tų, žiedų išsivys­to vaisi­ai. Sub­rendę vaisi­ai susky­la į dvi pjau­tu­viškas sėk­las. Jose, be riebalų rūgščių ir raug­inių medži­agų, yra daug eterinių aliejų.

Papras­ta­sis kmy­nas mėgs­ta saulė­tas šil­tas vietas. Jam reikia gilaus drėg­no dir­vožemio, nes išaug­i­na ilgą liemeninę šaknį. Tači­au dir­vožemis netuėtų būti nuo­lat įmirkęs.

Sėja­ma balandžio mėnesį eilutėmis 30 cm ats­tu­mu. Sėk­los gali būti neužber­tos žeme. Dir­va turi būti retkarči­ais supure­na­ma, o saus­rų metu lais­toma. Šal­tomis žiemomis patarti­na augalą uždengti eglių šakomis.

Pir­maisi­ais metais gležnus lapus gal­i­ma var­toti sri­uboms ir salo­toms paskan­in­ti. Sėk­los surenkamos kitais metais prieš pat joms visai sub­ręs­tant. Kai tik sėk­los paruduo­ja, žie­dy­nai nup­jau­na­mi ir pak­abi­na­mi sauso­je vieto­je pavėsy­je džiūti.

Stipriu sko­niu pasižymintis kmy­nai ypač tin­ka prie riebaus naminio mais­to, nes kmy­nai skati­na virškin­imą. Išgėrus degtines su kmy­nais, tokios kaip „Aqua­vit“, mais­tas taip pat bus lengvi­au viršk­i­na­mas. Kmyno sėk­lų dedama į kep­snius, guli­ašą, kopūstų patiekalus ir raug­in­tus kopūs­tus, ant bul­vių, į sri­ubas ir salotas. Labai gar­di ir duona su kmy­nais.

Papras­ta­sis kmy­nas var­to­ja­mas, kai yra virškin­i­mo sutrikimų. Jis žad­i­na apetitą, pade­da esant skaus­mingiems vidurių trauku­liams ir pil­vo pūtimui. Tok­iu labai tin­ka arba­ta, išvir­ta šaukštelį sek­lų užp­lik­ius puodeliu ver­dančio van­dens.

Jei augalas jūsų parink­to­je vieto­je gerai jauči­asi, jis išaugs į tvirtą kerą ir sub­randins gausų sėk­lų der­lių. Be to, ko tankūs raus­voko atspalvio žiedų skėči­ai atro­do dail­i­ai.

Degt­inė su kmy­nais

50 g papras­to­jo kmyno sėk­lų sumalti ir suber­ti į ¾ l grynos degt­inės. Laikyti 10 dienų, po to per­fil­truoti. Tau­relė po riebaus ar gausaus val­gio suteiks puik­ią sav­i­jautą.

Bul­vės su kmy­nais

Bul­vės bus ypač gero sko­nio, jei bus išvir­tos pasūdy­tame van­deny­je su kmy­nais. Prie jų tin­ka varškė su prieskon­inėmis žolelėmis. Bul­ves, pabarsty­tas kmy­nais, gal­i­ma kep­ti ir ant skar­dos.

Pikan­tiškos bal­t­agūžių kopūstų salo­tos

Į dubenį su 500 g smulki­ai sup­jaustytų bal­t­agūžių kopūstų įpilti 4–6 šaukš­tus alie­jaus ir 1–2 šaukš­tus obuolių acto. Masę rankomis švel­ni­ai paminkyti, pasūdyti prieskoninių žolelių drus­ka ir paskan­in­ti pipi­rais, šaukštelių kmynų ir sutraiškytų čes­naku.