Manoma, kad paprastoji rykštenė buvo žinoma jau germanams kaip žaizdas gydanti žolė. Nuo XIII amžiaus rykštenė minima ir kaip šlapimą varanti priemonė. Nuo to laiko ji naudojama profilaktiškai ir kaip gydomoji priemonė nuo akmenų susidarymo. Paprastoji rykštenė – graižažiedžių šeimos daugiametis 60–100 cm aukščio žolinis augalas. Dažna visuose mūsų šalies rajonuose. Auga sausuose spygliuočių ir ... Skaityti toliau
Priemonės nuo plaukų slinkimo Liaudies priemonės – tai natūralios priemonės – augalai, jų aliejai, maisto produktai, gaunami iš gamtos, nes ji suteikia pačias geriausias priemones sveikatai. Jos naudojamos nuo senų senovės ir iki šiol nepraranda savo aktualumo. Paminėtina, kad natūralių priemonių poveikis pasijunta ne iš karto, tik reguliariai ir gana ilgą laiką jas naudojant. Taip pat vertėtų žinoti, ... Skaityti toliau
Šventagaršvės šakniastiebiai ir šaknys Šio augalo šaknis patariama iškasti pirmųjų metų rudenį arba antraisiais vegetacijos metais anksti pavasarį. Iškasę vaistinės šventagaršvės šaknis, pašalinkite stiebų likučius, jas nuplaukite šaltu vandeniu ir džiovinkite atvirame lauke arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip + 35 laipsnių temperatūroje. Iš 100 kilogramų šviežių vaistinės šventagaršvės šaknų galite gauti 20–22 kilogramus sausų šaknų. Išdžiūvę vaistinės šventagaršvės ... Skaityti toliau
Raktažolė Raktažolės žiedynai Raktažolės žiedynai vaistams skinami pavasarį, pradėjus skleistis žiedams. Nuskintus gana sultingus žiedynus būtina džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Žiedai – sergant bronchitu, organizmo stiprinimui sergant isterija, paralyžiumi, galvos svaigimui, migrenai, nemigai, šlapimo pūslės uždegimui, sąnarių ir įvairios formos reumato susirgimams. Raktažolės lapai Raktažolės lapai skinami pavasario pabaigoje – vasaros ... Skaityti toliau
Varnalėšų šaknys Varnalėšų šaknys kasamos pirmaisiais augimo metais rugsėjo pabaigoje – spalio mėnesiais arba antraisiais augimo metais balandžio mėnesį, esant vegetacijai. Nuo iškastų varnalėšų šaknų nuvalomos žemės, pašalinama antžeminė dalis, šaknys nuplaunamos šaltame vandenyje, supjaustomos skersai kas 10-15 cm. Esant storoms šaknims, skeliamos išilgai, jog gabaliukai būtų 1,5-2 cm skersmens. Varnalėšų šaknys džiovinamos šiltoje, gerai vėdinamojoje ... Skaityti toliau
Smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius) Smiltyninis gvazdikas (lot. Dianthus arenarius, vok. Sand-Nelke) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos, gvazdikų (Dianthus) genties augalas. Daugiametis, daugiastiebis, melsvai žalias, 15-30 cm aukščio žolinis augalas. Bežiedžiai stiebai gulsti, šakoti, žiediniai, statūs arba kylantys. žiedai apie 2,5 cm skersmens, pavieniai, kvapūs. vainiklapiai balti, kartais rožiniai, su žalia dėme prie pamato, apaugę baltais arba ... Skaityti toliau
Paprastasis apynys (Humulus lupulus L.) Daugiametis, dvinamis, vijoklinis, 6 —12 m aukščio žolinis”augalas. Stiebas šešiabriaunis, šiurkštus, apaugęs kabliškais dygliukais. Lapai stambūs, priešiniai, apatiniai triskiaučiai, viduriniai penkiaskiaučiai. Vyriškieji žiedai šluotelių pavidalo, smulkūs, gelsvai žali, moteriškieji kankorėžio tipo. Vaisius — riešutėlis. Žydi birželio—rugpjūčio mėn. Vaisiai su noksta rugpjūčio—rugsėjo mėn. Dauginasi ir dauginami auginiais. Auga lapuočių ir mišriuose ... Skaityti toliau
Italinis šlamutis natūraliai auga Europos pietvakarinėje dalyje. Dėl karį primenančio skonio paskutiniuoju metu jis vis dažniaus vartojamas virtuvėje. Italinis šlamutis, darželinio šlamučio giminaitis, savo tėvynėje auga kaip visžalis puskrūmis. Jo antraisiais metais sumedėjantys stiebai siekia 40-50 cm aukščio. Šiam augalui budingi adatiški sidabriškai pilki lapai, kuriuose yra daug eterinių aliejų. Vasarą italinį šlamutį puošia smulkūs ... Skaityti toliau
Geltonojo gencijono paplitimo arealas daugiausia apima Pietų ir Vidurio Europos kalnų regionus. Ten jis auga alpinėse pievose ir ganyklose, taip pat uolėtuose šlaituose su kalningų podirviu. Pramoniniam šaknų perdirbimui gencijonų trauktinei šie augalai auginami dideliuose plotuose. Šis daugiametis augalas yra aukščiausias iš gencijono genties rūšių, Jis auga kalninguose dirvožemiuose. Augalo tvirtas stiebas, ant kurio vasarą ... Skaityti toliau
Kvapusis lipikas auga beveik visuose Europos miškų regionuose ir aptinkamas nuo Irano iki Sibiro. Jau daugiau kaip 1000 metų jis yra gegužinių tradicinių krušonų sudedamoji dalis, todėl Vokietijoje dar vadinamas „gegužine žole“, arba „gegužine gėle“. Daugiamečiui augalui būdingas ilgas šakniastiebis, iš kurio pavasarį išauga iki 30 cm aukščio keturbriauniai stiebai. Kvapiojo lipiko, kaip ir kitų ... Skaityti toliau
Apie žemuoges Laukinė paprastoji žemuogė, remontantinės paprastosios žemuogės laukinė forma, aptinkama visame Šiaurės pusrutulyje. Prancūzijoje ji buvo auginama jau 14 amžiuje. Nuo to laiko yra išvesta daugybė kultūrinių formų. Tiek laukinė, tiek remontantinė paprastoji žemuogė yra labai populiari dėl subtilaus skonio ir gydomųjų savybių. Žemuogėms būdinga pamatinė triskiaučių, dantytais pakraščiais lapų rozetė. Lapuose yra daug ... Skaityti toliau
Nuo to laiko, kai arabai ją atvežė į Ispaniją, vaistinė agurklė išplito visuose Viduržemio pajūrio kraštuose. Iš ten ji pateko į Šiaurės Europą, kur nuo 12 amžiaus yra žinoma kaip vaistinis ir prieskoninis augalas. Vienamečio išsikerojančio augalo šeriškais plaukeliais apaugę stiebai siekia iki 80 cm aukščio. Pailgai ovaliniai lapai taip pat yra labai plaukoti ir ... Skaityti toliau
