Neuro dizainas: paprastumo principas
| |

Valgomasis krienas (Armoracia rusticana)

Val­go­mo­jo krieno tėvynė drieki­asi nuo Pietryčių Euro­pos iki Vakarų Azi­jos. Maž­daug 12 amži­u­je jis atke­li­a­vo į Šiau­rės ir Vidu­rio Europą. Ten val­go­ma­sis krien­as labai papli­to, nes iš jo buvo gam­i­na­mi preparatai nuo paraz­i­tinių kir­mėlių (helmintų).Šis žoli­n­is augalas sudaro plačias tvir­tas rozetes su šiek tiek ban­guo­tais iki 1 m ilgio lapais. Antrųjų metų pavasarį išau­ga iki 1,50 m aukščio žie­dyn­stiebis su bal­tais kva­pi­ais, į purią kekę sutelk­tais žiedais. Jam būdin­gos storos mėsi­gos liemeninės šaknys. Jų paviršius rudas, o vidus bal­tas. Šaknyse yra daug vit­a­mino C ir sieros tur­inčio eterinio alie­jaus (garstyčių alie­jaus), suteikiančio aštrų skonį. Dėl to krien­as dar vad­i­na­mas „val­stiečių garstyčiomis“, arba „gerk­lės valik­liu“.

Val­go­ma­sis krien­as klesti tiek saulė­to­je vieto­je, tiek dalini­ame pavėsy­je. Šakn­ims gerai augti reikalin­gas der­lin­gas, gili­ai įdirb­tas, pakanka­mai drėg­nas dir­vožėmis. Be to, augalui reikia daug vietos ir jis mėgs­ta keletą metų augti toje pačio­je vieto­je.

Daug­i­na­mas apie 20 cm ilgio šaknų aug­ini­ais, kurie gau­na­mi iš šalu­tinių šaknų, esančių ant tvir­tos pagrind­inės šaknies. Kas­ant jos nulaužo­mos nuo pagrind­inės šaknies arba jomis apsirūpina­ma daržininkams skir­tose par­duo­tu­vėse ar užsisako­ma kat­a­logu­ose. Pavasarį arba rudenį aug­ini­ai sod­i­na­mi įstrižai 40 cm ats­tu­mu, viršutinį galą paden­giant maž­daug 1 cm sto­rio dir­vožemio slu­ok­sniu. Prieš tai pašali­namos visos šalu­tines šaknys ir pumpu­rai, o vasarą ši pro­cedūra pakar­to­ja­ma – aug­inys atsar­giai iškasamas ir po to vėl apkasamas dir­vožemiu. Pakanka­mas drėkin­i­mas yra toks pat svar­bus, kaip ir gerai išpurenta dir­va.
Dėme­sio: val­go­ma­sis krien­as labai gre­itai plin­ta. To išvengti gal­i­ma jį pasod­i­nus į didelį gilų indą.

Jei dir­ba neįšalus, šak­nis gal­i­ma kasti ištis­us metus. Per žiemą krienus gal­i­ma laikyti vėsio­je patalpo­je drėg­name smė­ly­je. Jie var­to­ja­mi švieži ir džiov­in­ti. Tarkuotą krieną gal­i­ma sušaldyti.

Švieži­ai sutarkuo­tos šaknys mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalams suteikia aštres­nį skonį, tači­au krieno reikia nepadaug­in­ti. Ypač krien­as tin­ka prie jau­tienos ir rūky­tos lašišos. Šaknies gabalėlių dedama kon­servuo­jant agurkus.

Val­go­ma­sis krien­as skati­na virškin­imą, pasižy­mi diure­tiniu ir antimikrobiniu poveik­iu. Jo kom­pre­sai slop­ina reuma­to, artri­to ir sėd­meninio ner­vo uždegi­mo sukeltą skaus­mą.

Dėl didu­mo augalas nelabai tin­ka mažam daržui. Kartą įveis­tas, jis yra sunki­ai išnaik­i­na­mas. Jei val­go­mo­jo krieno atsisakyti nenorite, galite jį aug­in­ti dideliame inde.

Tai pade­da nuo galvos skaus­mo

½ tarkuo­tos krieno šaknies išmaišyti su 2–3 šaukš­tais van­dens ir užtep­ti ant lin­inės dribės. Drobę sulankstyti ir 3–5 min­utems palaikyti ant spran­do. Prieš tai patikrinkite, ar jūsų oda nuo krienų ner­audono­ja.

Kad gerai viršk­in­tų

Prieš einant miegoti išgerkite ¼ šil­to pieno, į kurį buvo įtarkuo­tas apie 1 cm ilgio krieno šaknies gabalėlis.

Įvertinkite straip­snį

0 / 12 Įver­tin­i­mas 0

Jūsų įver­tin­i­mas:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *