Valgomasis salieras (Apium graveolens)

Val­go­mo­jo saliero lauk­inės for­mos yra kilu­sios iš Viduržemio pajūrio kraštų ir dabar aptinkamos visose Euro­pos pakran­tėse. Tuo tarpu tarp kultūrinių for­mų yra gausy­bė šak­ni­avaisinių, lap­ko­tinių ir lap­inių veis­lių. Ši daug vit­a­m­inų ir prieskonių tur­in­ti darživė graikų ir romėnų vir­tu­vė­je bei liaud­ies med­i­ci­no­je buvo žino­ma nuo seno.

Lap­i­nis salieras, kaip ir lap­ko­ti­nis salieras, nesu­daro šak­ni­avaisių, o išaug­i­na plonas ir šakno­tas liemenines šak­nis. Ant bri­auno­to stiebo auga tam­si­ai žali plunksniškai suskaldyti lapai, kurie turi eterinių aliejų ir var­to­ja­mi kaip priesko­ni­ai. Dėl atsparu­mo šalčiui jis papras­tai aug­i­na­mas tik kaip vien­ametis augalas. Balti žiedų skėči­ai pasiro­do tik aug­i­nant kaip dau­giametį augalą.

Val­go­ma­jam salierui reikia der­lin­go dir­vožemio, kuris negre­itai išdžiūs­ta. Kad augalas būtų aro­matin­gas, augavi­etė turi būti pakanka­mai saulė­ta.

Anksti pavasarį sėk­las pasėjus ir dai­gus paaug­i­nus patalpo­je, der­li­aus gal­i­ma sulauk­ti greiči­au­si­ai. Daigai išpikuo­ja­mi, o į atvirą grun­tą sod­i­na­mi gegužės mėnesį. Lap­ini­ams salier­ams pakan­ka 10–15 cm ats­tu­mo. Dir­va turi būti puri ir išravė­ta. Vasarą augalui reikia daug van­dens. Lap­inius salierus gal­i­ma aug­in­ti šalia kopūstų, pupų ir pupelių, nes atbai­do vikšrus.

Lapus gal­i­ma skin­ti bet kada ir var­toti šviežius. Sudžiov­in­ti ar užšaldyti žemo­je tem­per­atūro­je jie išlaiko aro­matą. Šak­ni­avaisi­ai iškasa­mi rudenį, kai tik nuvys­ta lapai. Lap­ko­tinius salierus gal­i­ma nuimti dal­im­is, pradedant nuo rug­pjūčio mėne­sio.

Švieži ar kon­servuoti lapai var­to­ja­mi padažams, salo­toms, troškini­ams ir sri­uboms. Jų lapų ir šak­ni­avaisių dedama į sri­ubas. Lap­ko­tinius salierus gal­i­ma val­gyti su gardžiu padažu, kram­snoti žal­ius arba var­toti salo­toms. Šak­ni­avaisi­ai val­go­mi žali arba trošk­in­ti.

Lapu­ose yra eterinio alie­jaus, kuris yra stiprus dri­uretikas ir geri­na krau­ją. 2 arba­tinius šaukštelius salierų lapų, užp­lik­ius ¼ l van­dens, gal­i­ma pasigam­inti sveikatą geri­nančios arbatos. Salierai pasižy­mi anti­reuma­tiniu poveik­iu. Todėl ser­gančiųjų reumatu val­gia­raš­ty­je jų neturėtų trūk­ti.

Pikantiškos daržovių salotos

4 por­ci­joms reikia apie 50 g lap­inių salierų, 100 g daržinio builio, 100 g rėžiuko, po 1 ryšelį svogūnų laiškų ir bazi­liko, 2 ryšelius gar­ban­otųjų petražolių ir 1–2 pake­lius sėjamo­sios pipirnės. Visas daržoves, išskyrus pipirnes, nuplau­ti ir nusaus­in­ti, nusk­abyti lapus. Svogūnų laiškus sup­jaustyti, pipirnes sus­mulk­in­ti. Užpilus smulki­ai sukapoti 100 g vio­le­tinių svogūnų, išmaišyti su 2 šaukš­tais bal­to­jo vyno acto ir 3 šaukš­tais alie­jaus, pasūdyti, paskan­in­ti švieži­ai mal­tais pipi­rais ir žiup­sneliu cukraus. Daržoves išmaišyti ir supilti paruoštą užpilą.