Laiškas kaimynams

Mieli kaimynai iš apačios, labai naiviai tikiuosi, kad jūs kada nors per artimiausias dienas tyčia ar netyčia užklysite į mano tinklaraštį. Todėl palieku Jums žinutę čia, nes sutikti vis tiek nesutinku nei laiptinėje, nei praeidama, o šį bei tą Jums išaiškinti – reikėtų.

Perskaičiusi Jūsų šiandienos susirašinėjimą su mano brangiausiuoju supratau, kad geriausia vieta gyventi Jums – vienkiemis. Kur miškas, pievos, kelias toli, o paukščiai neviršija nurodytos decibelų normos.

Jūs vis tvirtinate, kad iš mūsų buto sklinda žemas dažnis, kuris Jums trukdo. O kaip jis gali trukdyti, jei žemo dažnio kolonėlė praktiškai neskleidžia jokio garso? Galbūt tiesiog neskiriate garso krypties ir buto, iš kurio į Jūsų butą sienomis atkeliauja šnaresys?

Minėjote ir tai, kad girdite kaip vaikštome (tas vėlgi menkai tikėtina, nebet tais retais vakarais, kai į svečius užsuka garsiai vaikštančių draugų pora) arba girdite, kaip kalbamės (nors čia skundėtės vėlgi po anų draugų poros apsilankymo) ir tvirtinote, kad jei taip – imsitės garso matavimo ir, cituoju, “net vaikščioti negalėsime”.

Taigi, mieli kaimynai iš apačios, Jūsų žiniai, garso matavimas Jums kainuos 50 litų. Ir taip kas kartą mokėsite Visuomenės sveikatos centrui, kurio specialistams atvykus į Jūsų butą gali ir nepavykti išgirsti to šnaresio, kurį girdite Jūs.

Dar vienas dalykas, kurį norėčiau Jums parodyti, citata iš portalo Delfi.lt straipsnio apie triukšmą:

Lietuvoje galioja ir higiena norma, kurioje nurodomas leistinas triukšmo lygis įvairiu paros metu. Ramybė gyvenamosiose patalpose turi įsivyrauti nuo 18 val., o nuo 22 val. prasideda nakties metas. Leidžiamas triukšmo lygis nuo 6 iki 18 val. – 45 decibelų, nuo 18 iki 22 val. – 40, nuo 22 iki 6 val. – 35.

Kad būtų vaizdžiau, 30 decibelų garsą skleidžia laikrodžio tiksėjimas, lapų šnarėjimas, 35 – žmonių šnabždesys, 40 – negarsi kalba, 50 – įprasta kalba, 60 – elektrinė barzdos skutimo mašinėlė, 90 – riksmas.

Taigi, mieli kaimynai, aš tikiuos, Jūs supratote, kad mes tikrai geranoriškai nusiteikę Jūsų atžvilgiu ir nesiruošiame niekam skųstis dėl Jūsų nuolatinio zyzimo, ką, praktiškai, galėčiau pavadinti trukdymu gyventi. Taip pat mes nesiskundžiame ir Jūsų vaikučio versmu, suprantame, jis mažas, todėl kartais jam būna labai liūdna. Ir vis dėlto, turėkite omenyje tai, kad leidžiamą garso lygį mes viršysime tik tuo atveju, kai užsuksime pas jus į svečius pasikalbėti apie triukšmą. Būtent tada, kai mes būsime Jūsų bute, decibelų lygį galbūt ir viršysime keliais.

Taigi, būkite mieli, gyvenkite gražiai, ramiai, tyliai ir saugiai.

Su taika – kaimynai iš viršaus.