Vergų visuomenę valdo pinigai

Daugelis pas mus su aukštaisiais išsilavinimais, tik aš vienas ne, kažkoks savamokslis, neturintis išsilavinimo lapelio – diplomo. Turintys tuos lapelius yra padaryti sistemos biorobotais, kurie nemąsto, kodėl ir kas čia vyksta su jais, kas juos valdo? Paskendę bankuose, kurie dalina paskolas. O procentai išvis yra neegzistuojantys pinigai, kurių realiai nėra. Na, čia man turbūt apie pinigus neverta kalbėti, nes aš taigi neturiu ekonomisto išsilavinimo, bet kai ką suprantu.

Pabandysiu paaiškinti, ką aš suvokiu ekonomikoje. Pajuokaudamas pabandysiu išdėstyti suprantamai, runkelių kalba. Tarkime, esu aš „Bankas Vaidas“ ir turiu savo vertybinių popierių, kurie ir vadinasi „Vaidai“. Jūs esate tas žmogus, kuris turit gerą verslo idėją. Tik va, pinigų neturite jai įgyvendinti. Tarkime, jūs gaminsite elektromobilius. Apie juos daug kas kalba, ir jie  anksčiau ar vėliau turės paklausą. Jūs pateikiate man savo projektą. Paanalizavęs matau, jog jūs gerai išanalizavote rinkas, gerai suskaičiavote. Aš linkęs padėti. Jums paskolinu dvejiems metams 5000000 „Vaidų“. Sutarėme 10% metinių palūkanų. Jūs tuos „Vaidus“ vienas prie vieno išsikeitėte artimiausiame banke į eurus ir pradėjote vystyti verslą. Kaip ir tikėjotės, o mes neabejojome, jums sekėsi gerai ir jūs jau uždirbote 20000000 eurų. Artėja laikas grąžinti „Vaidus”. Jūs ramus: uždirbote daug, nėra ko jaudintis. Ateinate į banką pirkti „Vaidų”, o jų bankas nebeturi. Jie plaukioja po biržas. Pradedate juos supirkinėti, siūlote daugiau, negu už juos gavote. Birža suregavo į kylančių „Vaidų” kursą ir jų kaina padvigubėja. Jūs nepergyvenate ir šiaip ne taip surinkote 5000000 „Vaidų”. Tik va, dabar klausimas? Iš kur jūs gausite dar 1000000, kurie man priklauso kaip procentai? Tada jūs tampate mano…

Tie, kurie matuoja gyvenimą pinigais, tikrai yra vergai. Jų ateitis aiški. Pinigas yra tik popieriaus gabalėlis, kuriuo mus kažkas valdo. Pabandysiu priminti senus laikus, kai buvo vergovė ir vergai surakinti grandinėmis sunkai dirbdavo. Juos prižiūrėdavo prižiūrėtojai, kurie buvo atsakingi vergvaldžiams. Dirbdavo dažniausia tam, kad gautų maisto ir išgyventų. Tik va, laikui bėgant vergvaldžiai suvokė, jog ta sistema yra nenaudinga. Daug išlaidų, reikia visiems mokėti. Pasitaikydavo, kad vergai sukildavo ar pabėgdavo pas kitą vergvaldį. Protingi dėdės sumąstė, jog neverta eikvoti tiek daug aptarnaujančio personalo, kaip dabar juos vadina. Panaikino grandines, vietoj jų uždėjo kaklaraiščius, kuriais jie užsiveržia savo arterijas ir sėdi ofisuose pamėlynavusiomis galvomis, o vietoj maisto duoda popieriukus, pinigus, už kuriuos mes perkame maistą. Leisdami tuos popierėlius ir pirkdami iš jų maistą, paslaugas, jiems uždirbame dar didesnes jų krūvas. Tiek va aš ir suprantu apie pinigus. Nors, kaip sakoma,  „Apie ką mes bekalbėtume, mes kalbame apie pinigus“. Taigi, jeigu dar manote,  jog nėra vergvaldinės santvarkos, jūs klystate.

Kartą „batka“ Lukašenka pasakė, jog pas mus demokratija. Tai paprasčiausia „diermokratija“. Taigi, kuo didesnė demokratija, tuo didesnė vergvaldystė. Kol mūsų leksikone žodis demokratija reikš gėrį, tol mes būsime nemąstančių avinų banda. O jeigu kalbame apie išliekamąją vertę, tai išliekamoji vertė visai ne pinigai. Išliekamoji vertė – tai mūsų vaikai. Vaikai  visų mūsų ateitis.  Jeigu mes juos išauklėsime dorais, sarmatlyvais ir sąžiningais žmonėmis, galime tikėtis, jog mūsų laukia šviesi ateitis. Mes visai pamiršome, jog esame sukurti gamtos ir turime gyventi išvien su ja susilieję, kaip taip tūkstančius metų gyveno mūsų protėviai.

Dabar gamta mums priešas. Miškan išvis nebegalėsime įkelti kojos, nes miške uodai, erkės, dar šernas gali užpulti. Gyvūnų mūsų miškuose išvis jau greit nebeliks, nes „legalūs žudikai“ medžiotojai juos išžudys. Kodėl juos pavadinau legaliais žudikais? Todėl, kad jie žudo gyvūnus tam, kad pajustų malonumą, o ne iš būtinybės. Kai bendrauji su medžiotojais, tai jie pradeda pasakoti, jog turi teisę reguliuoti žvėrių kiekį miškuose ir t. t. Jie dar dangstosi kažkokiomis tradicijomis, neva medžioklė yra nuo senų laikų ir jie tęsia tas tradicijas. Tradicijos buvo, tik va dabar jos jau nebevadinčiau tradicijomis. Medžioklės metu geriamas alkoholis ir pamirštama, jog senovėje medžiodavo tik dėl maisto būtinybės. Po medžioklės būdavo meldžiama žvėries sielos atsiprašymais, jog ši neapstotų jų šeimos. Tai būdavo daroma tikrai iš širdies. Dabar medžiotojai giriasi, jog į šaldiklius mėsa nebetelpa. Še tau ir tradicijos..