Kodėl Lenkijoje nėra krizės?

Kodėl Lenkijoje nėra krizės?

Lenkija liko vienintelė valstybė Europos Sąjungoje (ES), kurioje šiais visuotinės krizės metais fiksuojamas nors ir nedidelis, bet augimas. Į klausimą, kodėl Lenkijoje mažiausiai jaučiamos ūkio krizės pasekmės bando atsakyti daug kas. Visuotinai sutinkama, kad tam yra daug priežasčių, o bulgarai netikėtai išskyrė dar vieną - lenkai moka ginti savo interesus. Bulgarai labai domisi padėtimi Lenkijoje, nes Bulgarija vis dar yra viena skurdžiausių ES šalių, o jos ūkis išgyvena milžinišką nuosmukį, panašų koks prieš daugiau kaip 10 metų buvo Lenkijoje. Geriausias įrodymas, kad lenkams gerai sekasi net per krizę - Europos Komisijos raportas apie tai, kaip vykdomas 2008 metų biudžetas. Pagal įmokas į bendrą ES katilą lenkai užima antrąją vietą ir sąraše yra iš karto po Graikijos. Tų įmokų saldo yra teigiamas ir sudaro 4,4 mlrd. eurų, o Bulgarija, kuri yra pati skurdžiausia Bendrijos šalis, įmoka tik tiek, kiek leidžia jos labai kuklios galimybės. Sunku atsakyti į klausimą, kodėl Bulgarija šiuo metu murkdosi gilioje krizėje, o Lenkija - ne. (Juk stojant į ES Bulgarijos padėtis buvo geresnė nei Lenkijos tokiu pat metu, nes jai teko daugiau investicijų skaičiuojant vienam šalies gyventojui.) Atsakymo reikia ieškoti investicijų struktūroje. "Tuo metu, kai Bulgarijoje pinigai buvo tik plaunami, lenkai investavo į gamybą", - daro išvadą Bulgarijos dienraščio "Sega" apžvalgininkas Sviatoslavas Terzijevas.

Kaip sunkmečiu įveikti psichologinę krizę?

Kaip sunkmečiu įveikti psichologinę krizę?

Vargas vargelis - taip savo gyvenimą pastaruoju metu apibūdina nemažai mūsų šalies gyventojų. Valdžios atstovai įspėja, kad atsitiesti sugebėsime nebent po pusantrų metų. Psichologai pataria nepulti į neviltį, esą turime progą išbandyti save. Ekonominė krizė ir taupymo vajus labiausiai smogė pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams. Būsto paskolas paėmę gyventojai, mažus vaikus auginančios šeimos, darbo netekę žmonės, pensininkai jaučiasi psichiškai palūžę ir nebesugebantys gyventi oriai. Dar neseniai jie džiaugėsi visaverčiu gyvenimu: turėjo neblogai apmokamus darbus, savaitgaliais galėjo sau leisti papietauti mieste, nusipirkti madingą drabužį, nueiti į teatrą ar koncertą. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys ramina, kad valdžia nuolat dirba paprastų žmonių labui ir gal jau po pusantrų metų sulauksime geresnių laikų. Prieš kelis mėnesius viename Panevėžio rajono miestelyje gyvenanti Julijos ir Vytauto šeima jautėsi kuo puikiausiai. "Didžiavausi, kad abu su vyru turime paklausias specialybes, neblogai uždirbame, į mokslus išleidome dukrą. Nė už ką nebūčiau patikėjusi, kad nepraeis net pusmetis ir mūsų šeima atsidurs ties praraja", - LŽ guodėsi Julija. Penkiasdešimtmetė moteris dirba viename didžiausių vaistinių tinklų. "Uždirbu nemažai, nors dėl krizės mano atlyginimas sumažėjo 500 litų. Pažįstu nemažai šeimų, kur abu sutuoktiniai neuždirba tiek, kiek aš viena", - pasakojo ji. Krizės šmėkla atnešė nemažai sąmyšio į Julijos šeimą.