Gaivi versmė — atsipalaidavimas

Atpalaid­uo­tas pro­tas atpalaid­uo­tame kūne — natūrali būse­na, prigimt­inė teisė. Tik gyven­i­mo tem­pas priverčia tai pamiršti. Atsi­palai­davi­mas — gyven­i­mo vais­tas, išlaisv­inan­tis milžiniškus energi­jos kiek­ius.

Mūsų kūno ir pro­to būsenos arti­mai susi­ju­sios. Jei jūsų rau­menys atpalaid­uoti — toks ir pro­tas. Kai pro­tas ner­a­mus, tai ir kūnas kenčia. Visi poel­giai pir­mi­au­sia kyla prote. Jis gavęs impul­są, kuris įspė­ja apie reak­ci­ją, siunčia pranešimą per nervus rau­menims susi­trauk­ti. Šiuo­laikinio pasaulio grūsty­je ir triūkšme pro­tas nuo­lat bom­bar­duo­ja­mas impul­sais. Dau­gu­ma žmonių net­gi miego­da­mi lieka fiz­inės ir psich­inės įtam­pos būseno­je. Kiekvien­as turime savo silp­nas vietas — sukaustytą žandikaulį, raukšlėtą kak­tą, sustin­gusį sprandą Tai ne tik suke­lia nepatogumų, bet ir nusi­ur­bia milžiniškus energi­jos kiek­ius, suke­lia nuo­vargį, bei sveikatos sutrikimus..

Šiame straip­sny­je pris­tatome atsi­palai­davi­mo tech­niką, kuri yra jogos prak­tikos esminė dalis. Yra trys tin­kamo atsi­palai­davi­mo lygiai — fizi­nis, psi­chologi­nis ir dvasi­nis Norė­da­mi atpalaid­uoti kūną, atsigu­lame į Savasanos (negyvėlio) pozą ir įtem­piame bei atpalaid­uo­jame kiekvieną kūno dalį, pradedant pėdomis baigiant gal­va. Toks patem­pi­mas ir po to atpalai­davi­mas yra būti­nas, kadan­gi tik pajutę tem­pimą, gal­ime būti tikri, kad sug­e­bėsime atsi­palaid­uoti. Tuomet, kaip ir nor­maliame gyven­ime jūsų pro­tas duo­da nurody­mus rau­menims įsitemti bei susi­trauk­ti, taip ir dabar, nau­do­da­mi sav­i­taigą (auto­sug­esti­ją), jūs siunči­ate savo rau­menims sig­nalą atsi­palaid­uoti. Taip pamažu išmok­site nau­doti savo pasą­monę neval­ingų širdies rau­menų, krau­jo­takos, nervų, virškin­i­mo sis­temų ir kitų organų atpalai­davimui.

Siekiant atpalaid­uoti ir kon­cen­truoti pro­tą reikia susitelkus kvėpuo­jate toly­giai ir rit­min­gai. Psi­chi­nis ir fizi­nis atsi­palai­davi­mas neb­us vis­a­pu­sis, kol nepasiek­sime dvas­inės ramy­bės. Nes tap­atin­da­mi save su kūnu ir pro­tu, visuomet jausime baimę ir ner­imą. pyk­tį ir liūdesį. Dvasi­nis atsi­palai­davi­mas reiškia savo­jo “Aš” atskyrimą nuo kūno, tam­pant savo kūno ir pro­to ste­bė­to­ju. Taip pasiekia­ma aukštes­nio­ji sąmonė — tiesos ir ramy­bės, esančios mumyse, šal­ti­nis.

Atsi­palai­davus apims ištir­pi­mo erd­vė­je, lengvu­mo ir šilu­mos pojūtis. Kai įtam­pa iš rau­menų pasišali­na, visą kūną užlie­ja švel­ni eufori­ja. Atsi­palai­davi­mas — ne tiek būse­na, kiek proce­sas, perėji­mas iš vieno atsi­palai­davi­mo lygio į gylesnį. Atsi­palai­davi­mas — dau­giau neveiki­mas, negu veiki­mas.

Kai atpalaid­uo­jate visą kūną ir lėtai bei gili­ai kvėpuo­jate, vyk­s­ta tam tikri fiziologini­ai proce­sai: maži­au sunau­do­ja­ma deguonies ir maži­au pašali­na­ma anglies diok­si­do; sumažė­ja rau­menų įtam­pa; sumažė­ja sim­pat­inės nervų sis­te­mos aktyvu­mas ir padidė­ja parasim­pat­inės sis­te­mos aktyvu­mas. Net­gi kelios gilaus atsi­palai­davi­mo min­utės sumažins ner­imą ir nuo­vargį efek­tyvi­au nei kelios nera­maus miego valan­dos.

Atsipalaidavimo pozos

Asanos daro poveikį tiek kūnui, tiek mintims ir pro­tui, išmoko rau­me­nis dirbti atsi­palaid­uo­jant. Atitinkamos atsi­palai­davi­mo pozos yra atliekamos prieš, tarp ir po kitų asanų. Tai lei­džia pranai (gyvy­binės energi­jos) tekėti jūsų kūnu.

Vaiko poza

Sėdime ant kul­nų, keli­ai ir pėdos kar­tu, kak­ta padė­ta ant grindų. Rankos atpalaid­uo­tos ant grindų, del­nais į viršų, ištiestos šalia kojų. Kvėpuo­da­mi švel­ni­ai per nosį, atsi­palaid­uo­jame pamažu “skęs­da­mi pozo­je”.

Negyvėlio poza (Savasana)

Gulime ant nugaros, kojos 50 cm viena nuo kitos, rankos 45 laip­snių kam­pu nuo kūno, del­nais į viršų. Kon­cen­truo­jame dėmesį į kvė­pavimą. Jauči­ame, kaip įkvėpi­ant pil­vas išsipučia ir susi­traukia iškvėpi­ant.

Atsipalaidavimas ant pilvo

Gulime ant pil­vo, rankų del­nai sudėti vien­as ant kito, gal­va pasuk­ta į šoną ir padė­ta ant plaš­takų. Akys užmerk­tos, kvė­pavi­mas gilus, jauči­ame kaip pil­vas įkvėpi­ant atsiremia į grindis, o iškvėpi­ant paky­la.

Kvėpavimas atsipalaiduojant

Jogos kvė­pavi­mo tech­nikos nau­do­ja kvė­pavimą kaip įrankį sustiprinti pro­to kon­trolę kūnui. Dienos metu patikrinkim mintimis savo kūną keletą kartų. Jei kur aptinkate įtam­pą, sąmoningai ją “atpalaid­uokite”.

Panau­dokite sav­i­taigŕ, kad pađal­in­tumėte įtam­pą iš kūno.Pavyzdziui, kiekvieną kartą kai įkvėp­da­mi įsi­vaiz­duokite, kad iš oro įtrauki­ate pran?. Sąmoningai tą pran? galite nukreip­ti į norimą kūno dalį. Su kiekvienu iškvėpimu pajauskite, kad dale­lytė įtam­pos palieka kūną. Kai kvė­pavi­mas nėra pil­nas, pir­mi­au­sia deguonies stoką jaučia smegenys, mes esame lengvi­au pažei­dži­a­mi stre­so. Kai jauči­ame situaci­jos spaudimą, prisiminkime gilų kvė­pavimą.

Atsipalaidavimo pratimas

Jogos prak­ti­ka padės jums geri­au jausti savo kūną, atpažin­ti įtam­pą ir atsi­palai­davimą bei sąmoningai juos kon­troli­uoti. Padarę visas asanas atsi­palaid­uokite 10 min. Sar­vasanos pozo­je. Atpalaid­uokite visas savo kūno dalis, gulė­da­mi 10–15 min.Savasanos pozo­je. Bet tam pir­mi­au­sia reikia patemp­ti atski­ras kūno dalis: įtem­piame kojas, pake­liame 5 cm ir atpalaid­uo­jame; įtem­piame klubus, pake­liame į viršų nuo grindų , palaikome truputį ir atpalaid­uo­jame; įtem­piame ir pake­liame į viršų krūt­inę, klubus ir galvą laikome ant grindų, atsi­palaid­uo­jame; pake­liame rankas pora cen­timetrų nuo grindų, sus­paudži­ame kumščius, įtem­piame rankas ir atpalaid­uo­jame; pake­liame pečius link ausų, įtem­piame ir atpalaid­uo­jame; surauki­ame visą vei­dą apie nosį ir atpalaid­uo­jame; ištem­piame vei­dą , atmerki­ame plači­ai akis, išk­išame liežu­vį — atpalaid­uo­jame. Švel­ni­ai pasukame galvą iš vienos pusės į kitą ir atsi­palaid­uo­jame. Patikrinę, ar kūnas guli simetriškai ir pato­giai, pasin­au­dokite sav­i­taiga pil­nam kūno atpalai­davimui.

Savitaiga

Po kūno patem­pimų ir atpalai­davimų įsi­vaiz­duokite savo kūną ir mintyse kar­tokite šią for­mulę: “Aš atpalaid­uo­ju kojų pirš­tus, aš atpalaid­uo­ju kojų pirš­tus, mano kojų pirš­tai atpalaid­uoti”. Tęskite for­mulės kar­to­jimą pėdoms, čiurnoms, blauz­doms, šlau­nims ir kit­o­ms kūno dal­ims, vidaus organams. Kiekvieną kartą įkvėp­da­mi pajauskite, kaip deguonies ban­ga teka kūnu žemyn iki pat pirštų; kiekvieną kartą iškvėp­da­mi pajauskite, kaip įtam­pa palieka jūsų kūną, o pro­tas tam­pa ramus lyg ežeras be jokios ban­gelės. Pasin­erkite gilyn į šį ežerą, į save ir patir­site savo tikrąją prigimtį.

Dieta be stresų

Kŕ, kada, kur ir kaip jūs val­gote — tai yra svar­bu atpalaid­uo­tai kūno ir pro­to būse­nai. Val­gykite lėtai ir atsi­palai­davę. Neper­si­val­gykite. Dieta turi būti papras­ta ir maistin­ga (plači­au apie tai kitu­ose numeri­u­ose). Dieta be mėsos, su daug lastelienos, kruopomis, pieno pro­duk­tais, švieži­ais vaisi­ais ir daržovėmis neap­krau­na jūsų virškin­i­mo sis­te­mos, tači­au patenk­i­na kūno ener­ge­tinius por­eik­ius. Maitinkitės reg­u­liari­ai ir neužkandži­aukite. Neval­gykite prieš miegą.

Atsipalaidavimas miegant

Dau­gu­ma žmonių net­gi miego­ję 12 valandų per nak­tį, atsikėlę jauči­asi išsekę. Mat jie nepa­jė­gia užmigti giliu miegu, kurio metu geri­au­si­ai pail­sime. Jei sunki­ai užm­ie­gate, ar nepavyk­s­ta nak­tį pail­sėti, pabandykite kūną ir pro­tą atpalaid­uoti nau­do­da­mi atsi­palai­davi­mo pra­timŕ.

Sąmoningas nusiteikimas

Svar­bu suvok­ti, kad pagrin­dini­ai stre­sai ateina ne iš išorės, bet dėl mūsų pačių emocinės ir pro­to reak­ci­jos į juos. Prak­tikuo­da­mi prana­jamą, asanas ir med­itaci­ją, jūs galėsite kon­troli­uoti pro­tą ir palaikyti jį ramų. Poz­i­tyvus mąsty­mas — tai gebėji­mas pažvel­gti iš šono ir būti ” tyliu liu­dininku. Tin­kamo sąmoningo požiūrio palaiky­mas pade­da jums įveik­ti poten­ciali­ai stresinę situaci­ją ir pakeisti ją į pamokančiu ir net­gi dži­augsmin­gu patyrimu.

Atsipalaidavimas tyloje

Pašneke­sių ir ben­drav­i­mo metu yra išnau­do­ja­mas milžiniškas energi­jos kiekis. Dau­gu­ma žmonių to nesu­vokia. Net­gi vieni jie linkę leisti laiką priešais tele­vi­zorių, kuris stim­uli­uo­ja pojučius, o ne lei­džia jiems pail­sėti. Nėra geres­nio gydančio balzamo už tylą. Ji nuramins nervus, paveik­tus triukš­mo, trin­ties ir praradimų. Ji atpalaid­u­os jus nuo dienos stresų.

Tylos metas

Gerai fizinei ir psichinei sav­i­jau­tai kas­di­en kuri­uo nors metu yra svar­bu pasitrauk­ti, kad galė­tumėte pabūti ramy­bė­je, tik su sav­i­mi. Būkite ramūs, skaitykite, klausyk­itės įkvepi­ančios muzikos arba duokite pro­tui konkretų, bet atpalaid­uo­jan­tį dar­bą.

Pagal “The Book of Yoga — THE SIVANANDA YOGA CENTRE” paruošė Sivanan­dos jogos studi­ja.