assorted-color rose flowers
| | |

20 praktinių patarimų, kaip prižiūrėti rožes

Gražios rožės – kiekvieno sodininko svajonė. Kad tai taptų realybe, reikia žinoti, kaip sodinti, genėti, šerti, laistyti ir atrinkti veisles. Paruošėme jums naudingų patarimų, kaip prižiūrėti rožes, kurie padės ištisus metus turėti gražų ir sveiką rožyną.

1. TINKAMOS VIETOS PASIRINKIMAS

Rožės mėgsta saulėtas ir gerai vėdinamas vietas. Daliniame pavėsyje po lietaus lapai lėtai džiūsta, todėl padidėja grybelinių ligų rizika. O kai vasaros karštyje trūksta oro, augalai patiria stresą, juos lengvai užpuola kenkėjai. Dirva rožėms turi būti puri ir derlinga.

Sunkios molingos dirvos gerinamos pridedant smėlio ir komposto, o per lengvos smėlingos – įdedant komposto arba žaliosios trąšos iš augalų – žaliosios trąšos. Kadangi rožių šaknų sistema yra gili, derlingo dirvožemio sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip 80 cm Optimalus dirvožemio rūgštingumas (pH) yra 6,5-7,0.

Straipsnyje išsamiau pateikiamos pirmaujančių Europos medelynų rekomendacijos dėl sodinimo ir priežiūros

2. GRAŽIOS ROŽĖS YRA SVEIKOS ROŽĖS

Dažnai atsitinka taip, kad žydėjimo metu ant rožių lapų atsiranda dėmių. To priežastis – grybelinė infekcija, kuri greitai plinta oru, ypač lietingu oru.

Pirmoji pagalba – nupjaunami pažeisti lapai ir stiebai, kurie vėliau būtinai sudeginami, kad vėjas neperneštų grybelių sporų į sveikus augalus. Kadangi grybelinė infekcija plinta ne tik lapo paviršiumi, bet dažnai prasiskverbia ir į stiebą, jį reikia nupjauti iki sveikos medienos. Rudenį reikia pašalinti nukritusius rožyno lapus, nes būtent juose dažniausiai žiemoja patogeniniai grybai. Norint lokalizuoti galimą grybelinę infekciją, augalų negalima sodinti per arti vienas kito. Esant optimaliam atstumui tarp krūmų, jie vėdinami ir greičiau išdžiūsta po lietaus. Jei laistydami sodą naudosite purkštuvų sistemą, o rožės taip pat yra jo aprėpties zonoje, turėsite iš anksto pasirūpinti cheminėmis medžiagomis, kad apsaugotumėte rožes nuo grybelinių ligų.

Juoda dėmė
Rožių rūdys
Miltligė
Atidenkite augalo šaknies kaklelį

3. LAUKINIŲ ŪGLIŲ ŠALINIMAS

Prastos kokybės skiepytose rožėse po skiepijimo vieta gali atsirasti laukinių ūglių, nes tokių rožių poskiepis yra žemos kokybės erškėtuogės. Laukinę medieną galite atpažinti iš mažesnių lapų nei veislės atžalų. Laukinis augalas turi būti pašalintas kuo greičiau, nes jis greitai auga ir, turėdamas didelį gyvybingumą, paima iš augalo maistines medžiagas ir drėgmę. Likęs augimas gali labai greitai nuskandinti veislės skiepą. Norėdami pašalinti ūglį, turite iškasti viršutinį žemės sluoksnį ir, atidengę šaknies kaklelį, visiškai iškirpti tokį ūglį.

4. LAISTYMO YPATUMAI

Rožės turi giliai įsiskverbiančias šaknis, kurios gali ištraukti drėgmę iš apatinių dirvožemio sluoksnių, tačiau sausomis vasaromis augalai neapsieina be laistymo. Vanduo turi būti gausus, kad dirvožemis būtų gerai prisotintas drėgmės. Vidutiniškai kiekvienam krūmui reikia nuo trijų iki penkių kibirų vandens kas 3–5 dienas. Geriausia laistyti anksti ryte arba vėlai vakare ir jokiu būdu neleisti vandeniui patekti ant lapų. Patarimas: aplink krūmą esantis molinis volelis neleis vandeniui plisti.

5. SERTIFIKUOTA KLASĖ – KOKYBĖS GARANTIJA

Jei norite savo sode sveikų ir gausiai žydinčių rožių, pirkite tik sertifikuotas augalų veisles. Sertifikuojant pirmiausia atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip atsparumas ligoms, atsparumas žiemai ir žydėjimo gausa.
Pavyzdžiui, Vokietijoje, prieš suteikiant tam tikrai rožių veislei ADR sertifikatą, ji per trejus metus išbandoma 11 skirtingų sričių. Skaitykite daugiau apie ADR kokybės antspaudą

6. KOVA SU NEKVIESTAIS SVEČIAIS

Paprasčiausias būdas kovoti su kenksmingais vabzdžiais – pašalinti pažeistas augalo dalis:

lapų volelis

rožinio lapų volelio susuktus lapus arba ūglius, kurių galuose apsigyveno rožinis amaras. Ūgliai, kuriuose „keliauja“ rožinės pjūklelio lervos, turi būti visiškai pašalinti. Jei rožių lapus suėda

vabzdžiai, vikšrai ar šliužai, šie kenkėjai surenkami rankomis vakare šviečiant žibintuvėliui, nes daugelis jų pradeda aktyviai veikti sutemus. Renkant kenksmingus vabzdžius, reikia mūvėti pirštines, kad apsaugotumėte rankas nuo kai kurių iš jų nuodingų išskyrų. Karštomis ir sausomis vasaromis rožės kenčia nuo mažų voratinklinių erkių, kurios dauginasi žaibo greičiu. Sodininkystės parduotuvėse galite įsigyti įvairių cheminių medžiagų kovai su kenksmingais vabzdžiais.

rožių amaras

7. KVEPIANČIOS ROŽĖS, APIE KURIAS GALITE NE TIK PASVAJOTI

Ideali vieta rožynui, kuriame žydėjimo metu oras visada prisipildys svaiginančių aromatų, yra nuo vėjo apsaugotas sodo kampelis. Rytas ir vakaras, kai kvapnios rožės kvepia intensyviausiai, yra pats tinkamiausias metas čia atvykti ir pasinerti į mėgstamų aromatų jūrą.

Nereikėtų atsitiktinai maišyti skirtingo pobūdžio kvapų. Pavyzdžiui, tie, kurie mėgsta gaivius, vaisinius kvapus, turėtų vengti rožių veislių, turinčių sunkų, jausmingą aromatą. Kiekvienoje klasifikavimo grupėje yra kvapiųjų veislių: tarp krūmų tai, pavyzdžiui, ‘Munsted Wood’, ‘Jude the Obscure’, ‘Postilion’; Tarp hibridinių arbatų yra ‘Duftwolke’, ‘Sophie Luise’, ‘Parole’.

Skirtingose ​​sodo vietose augančios tos pačios veislės rožės ne visada vienodai kvepia. Ekspertai nustatė, kad molingose ​​dirvose aromato intensyvumas didėja. Jei jūsų mėgstamiausia kvepianti rožė mažai kvepia, gali būti prasminga ją persodinti į kitą vietą.

8. ROŽĖMS MIŠRIUOSE ŽELDINIUOSE REIKIA VIETOS

Gėlyne, kuriame auga tik hibridinės arbatos rožės, kaip taisyklė, yra daug „tarpų“, ir jos neatrodo kaip vientisa ir išbaigta visuma. Skirtingai nuo mixborder, kur bet koks rožių ir daugiamečių augalų derinys suvokiamas kaip visa kompozicija. Tačiau nereikia pamiršti, kad rožių krūmui reikia erdvės: pavyzdžiui, atstumas tarp rožės ir tokių aukštų daugiamečių augalų kaip delfinija, bijūnas ar lelija turi būti bent pusė metro. Žemės dangos augalai, tokie kaip rankogaliai ir mažai augančios pelargonijos, gali priartėti prie rožės. Artumas prie levandų krūmų, augančių grupėmis ar sudarančių kraštą, yra naudingas ne tik iš dekoratyvinės pusės, bet ir naudingas rožei: manoma, kad levandos apsaugo rožę nuo kenksmingų vabzdžių. Kad dirvoje neaugtų smulkūs kirmėlės (nematodai), į rožes dedama medetkų.

9. ROŽĖS DALINIAM PAVĖSIUI

Rožės ir pavėsis iš pažiūros nesuderinamos sąvokos, nes tai augalai, kuriems reikia daug šviesos. Nepaisant to, sode tikrai bus kampelis, ypač pavėsingame priekiniame sode, kur geriausia puošmena bus rožių krūmas. Jei toks kampas guli giliame pavėsyje, kur saulė visiškai neprasiskverbia, eksperimentuoti nėra prasmės. Visoms kitoms šešėlinėms sąlygoms yra veislių, kurių augalai gali toleruoti silpną apšvietimą. Šioms veislėms priskiriamos beveik visos rožės iš David Austin medelyno Anglijoje, veislės su ADR ženklu ir rugosa rožės. Taip pat tokios veislės yra paryškintos kiekvieno Europos gamintojo kataloguose.

10. REGULIARUS ŽEMĖS DIRBIMAS

Piktžolės kelia pavojų rožėms. Pirma, jie atima iš jo drėgmę ir maistines medžiagas, antra, tiesiogine prasme pritraukia tam tikrų rūšių kenkėjus, kurie akimirksniu nusėda ant rožių krūmų. Piktžolės turi būti reguliariai šalinamos, rankiniu kultivatoriumi ar mentele atsargiai purenant viršutinį žemės sluoksnį, kad nepažeistumėte šalia augančių rožių ir gėlių daugiamečių augalų šaknų. Paviršinis žemės dirbimas padidina dirvožemio gebėjimą sugerti vandenį, todėl ji ilgiau išlieka drėgna. Norėdami supurenti gilius dirvožemio sluoksnius, kad nebūtų pažeista rožės šaknų sistema, naudokite dvišakės šakutes.

11. ROŽIŲ ŠĖRIMAS

Geriausia trąša rožėms yra subrendęs kompostas, perpuvęs mėšlas ar tokios organinės trąšos, tačiau naudodami organines trąšas nepamirškite auksinės kiekvieno rožių augintojo taisyklės: „Geriau maitinti per mažai, nei permaitinti“. Turi praeiti kelios savaitės, kol tokios trąšos pradės aktyviai veikti, todėl jas reikia įterpti į dirvą rudenį arba pavasarį, kai tik sniegas ištirps. Geri rezultatai pasiekiami tręšiant ilgai veikiančias mineralines trąšas: balandžio mėnesį ir dar kartą liepos viduryje. Greito veikimo mineralinės trąšos padeda greitai atkurti maistinių medžiagų balansą dirvožemyje. Azoto trąšos tręšiamos tik pavasarį ir pirmoje vasaros pusėje, kitaip ūgliai nespės subręsti ir sustiprėti iki žiemos pradžios. Daugiau informacijos apie mineralines trąšas rožėms

12. RAMBLERS: MEDŽIO IR ROŽIŲ SĄJUNGA

Tikros vijoklinės rožės arba slankiosios rožės, tokios kaip ‘Paul’s Himalayan Musk’, lengvai užkariauja senų vaismedžių vainikus. Kad rožės šaknys netrukdytų medžio šaknims, augalas sodinamas 50-60 cm atstumu nuo kamieno. Induose auginamos rožės po pasodinimo sodinamos nuo gegužės iki rugpjūčio, belieka palaikyti pastovią dirvos drėgmę.

Sodinimui iškaskite duobę, kurios gylis turėtų būti dvigubai didesnis už konteinerio aukštį. Konteinerio dugnas nuimamas, sodinimo duobė iki pusės užpildoma subrendusiu kompostu ir į jį nuleidžiamas augalas kartu su konteineriu, kuris neleis susipinti medžio ir rožės šaknims. Šalia rožės į žemę įsmeigtas kaištis. Vienas virvės galas pririšamas prie medžio šakos, kitas – prie smeigtuko, juo nukreipiami rožių stiebai.

13. ĮLAIPINIMO LAIKAS

Induose auginamos rožės sodinamos nuo gegužės iki rugsėjo. Žemės rutulys nuleidžiamas į sodinimo duobę, užpilamas žemėmis, žemė kruopščiai susmulkinama ir augalas laistomas. Plikašaknes rožes geriausia sodinti ankstyvą rudenį arba pavasarį. Prieš sodinimą stiebai nupjaunami iki 20 cm, pašalinamos pažeistos šaknys. Iš pradžių daigas 4-5 valandas laikomas vandenyje ir tik tada sodinamas. Skiepijimo vieta turi būti palaidota maždaug 5 cm.

14. SPECIALUS: HIBRIDINĖS ARBATOS ROŽĖS

Kad tilptų į bendrą sodo vaizdą, karališkai ir gražiai hibridinei arbatinei rožei reikalingas akompanimentas. Jai tinkamiausia palyda būtų katžolė (Nepeta), pelargonija ir gipsofilis. Kai kurios hibridinių arbatos rožių veislės, tokios kaip ‘Augusta Luise’ ir ‘Duftfestival’, pasižymi žaviais aromatais. Tačiau daugelis šios grupės rožių veislių tinka pjaustyti. Šiuo metu ypač populiari rožė ‘Nostalgie’ su raudonais ir baltais žiedais. Ji nuostabiai atrodo puokštėje ir puikiai atlieka solo siauroje gėlių vazoje.

15. LAIPIOJANČIOS ROŽĖS VERTIKALIAI SODININKYSTEI

20 praktinių patarimų, kaip prižiūrėti rožes

Kadangi prie pat namo dažniausiai per visą perimetrą yra nusausintas griovys arba aklina zona, vijoklinė rožė sodinama ne arčiau kaip 50-60 cm nuo sienos, kad jos šaknys tolygiai augtų visomis kryptimis. Rožės plikomis šaknimis sodinamos kampu, kad stiebai būtų nukreipti į namus.

Talpykloje auginamai vijoklinei rožei pasodinti erdvesnė sodinimo duobė, taip pat įstrižai paguldomas molinis rutulys. Sodinimo duobę užpildžius sodo žemės ir komposto mišiniu, stiebai ir ūgliai pririšami prie iš anksto sumontuotų atraminių grotelių. Atstumas tarp namo sienos ir grotelių turi būti nuo 10 iki 15 cm, kad augalas nekentėtų nuo oro trūkumo, neperkaistų karštyje ir kad po lietaus greitai nudžiūtų lapai. Atraminių grotelių konstrukcija turi būti tvirta, o pačios grotelės turi būti pagamintos iš medžiagos, kuri nesugriūtų veikiant nepalankioms oro sąlygoms, nes vijoklinės rožės bėgant metams įgauna didelį svorį. Jei reikia perdažyti atramines groteles, reikia atrišti stiebus, o kai kuriuos iš jų stipriai apkarpyti. Todėl dažyti geriausia ankstyvą pavasarį.

16. SMULKIŲ KRŪMŲ GENERALISTAI

Kaip žinia, rožių skirstymas į grupes yra sąlyginis. Kai kurie ekspertai mano, kad žeme dengtas rožes reikėtų vadinti mažakrūminėmis rožėmis – šis pavadinimas šiais laikais vis labiau paplitęs. Tarp jų yra ir stačios formos veislių, tokių kaip ‘Heideschnee’, ‘Windrose’ ir ‘Mirato’. Jie naudojami pavieniuose sodinimuose gėlynuose. Grupiniam sodinimui labiau tinka tankūs ir besiskleidžiantys veislių ‘Nemo’, ‘Gaertnerfreude’ ir ‘Phlox Meidiland’ augalai. Tokios veislės kaip „Sommerabend“ ir „Magic Maidiland“ su šliaužiančiais stiebais yra naudojamos kaip žemės danga.

17. GENĖJIMO TAISYKLĖS

20 praktinių patarimų, kaip prižiūrėti rožes

Kiekviena rožių grupė turi savo genėjimo taisykles. Priklausomai nuo auginimo zonos, ši procedūra atliekama kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje, kai kur kiek anksčiau, o kai kur kiek vėliau. Gėlynų ir hibridinių arbatinių rožių stiebai kasmet trumpinami iki 20-30 cm, nes jų žiedai formuojasi ant jaunų ūglių. Pakartotinai žydinčios krūminės rožės retinamos kiekvieną pavasarį, pašalinant perteklinius stiebus dirvos lygyje, o likusius patrumpinant trečdaliu. Vienamečių krūmų rožės žydi ant daugiamečių šakų, todėl šias rožes reikia genėti minimaliai. Tas pats pasakytina ir apie vieną kartą žydinčias vijoklines rožes. Remontantinėse vijoklinėse rožėse šoniniai ūgliai sutrumpėja maždaug dviem trečdaliais. Erškėtuogės, kaip taisyklė, visai negenimos, o tik retinamos kas 3-5 metus, pašalinant senus stiebus arti žemės. Gėlyninės rožės stipriai genimos. Krūminės rožės reikalauja tik retinimo.

Smeigtukas standartinei rožei

18. STANDARTINIŲ ROŽIŲ PRIEŽIŪRA

Sodinant standartinę rožę, šalia jos dedamas smeigtukas, kad augalas turėtų atramą didesniam stabilumui (reguliariai tikrinkite, ar virvė neįsirėžia į žievę!). „Medžiui“ sustiprėjus, kaištis pašalinamas. Kovo pabaigoje atliekamas retinimas arba genėjimas, priklausomai nuo to, kuriai grupei priklauso atžala. Žiemai jaunos standartinės rožės atsargiai prilenkiamos prie žemės, stiebas tvirtinamas smeigtukais ir uždengiamas eglišakėmis. Suaugę augalai ant aukšto kamieno žiemoja vertikalioje padėtyje. Virš lajos uždedamas džiuto maišas, pripildytas šiaudų, pagrindas užberiamas žemėmis, o kamienas surišamas eglišakėmis.

19. ŽIEMOS APSAUGA

Rožių skiepijimo vieta, nors ir yra po dirvos sluoksniu (jei pasodinta teisingai), žiemą reikia apsaugoti. Tuo tikslu rožės krūmo pagrindas apibarstomas žemėmis 10-15 cm aukščio kauburėlio pavidalu. eglių šakų, o pavasarį, kovo-balandžio mėnesiais, jos pašalinamos.

20. Mylėk rožes, rūpinkis jomis ir gėlių karalienė tau atsilieps gausiu žydėjimu ir puikia sveikata.

Įvertinkite straipsnį

0 / 12 Įvertinimas 0

Jūsų įvertinimas:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *