Nekviesti svečiai prie durų: kaip išgydyti kambarines gėles nuo dygliuočių

Šeimininkės dažnai mėgsta virtuvę ir visą butą papuošti vazoninėmis gėlėmis ar net žolelėmis patiekalams. Tačiau tokią idėją gali sugadinti vienas mažas dalykas – midges. Vos jiems pasirodžius iškart iškyla du klausimai: iš kur jie atsirado ir kaip elgtis šioje erzinančioje ir nekviestoje kaimynystėje. Išsiaiškinkime, kaip liaudies ir specialiomis priemonėmis išgydyti namines gėles nuo dygliuočių, taip pat kaip užkirsti kelią jų atsiradimui ateityje.

Prieš paskelbiant karą, reikia išsiaiškinti kelis veiksnius:

• dygliuočių skaičius ir jų rūšis;
• pačios gėlės rūšis;
• jo žemės kokybė ir panašiai.

Gavę konkrečius atsakymus į šiuos klausimus, galite pradėti kovoti su kenkėjais. Kodėl taip? Yra dygliuočių, kurios mėgsta skraidyti prie gėlių, bet niekaip su jomis nesusijusios – pavyzdžiui, vaisinės muselės. Norėdami nugalėti šiuos vabzdžius, turėsite naudoti kitus metodus.

Drosophila

Kodėl jie prasideda?

Vazoninių gėlių priežiūra ir auginimas – nelengva užduotis, reikalaujanti kruopštumo, atidumo ir meilės augalams. Todėl prieš susikurdami tokį žalią draugą, turite sąžiningai atsakyti į klausimą: „Ar turėsite pakankamai jėgų ir laiko tinkamai juo rūpintis? Jei atsakymas teigiamas, tuomet turėtumėte suprasti, kad galimi sunkumai, kai gėlių grožį stebi ne tik šeimininkė, bet ir vabzdžiai.

Jie deda savo lervas į dirvą. Lervos savo ruožtu per šaknis minta gyvybiškai svarbiomis augalo sultimis, todėl žaluma supūs ir gėlė gali net numirti.

Jei midijos jau pasirodė, tai nėra priežastis atsiskirti su augalu. Svarbu išsiaiškinti to priežastį ir ją pašalinti. Dažniausiai pasitaikantys variantai:

• per šlapia žemė – karštu saulėtu oru šeimininkės dažnai galvoja, kad augalas nudžiūsta ir gausiai laisto. Vanduo gali sustingti, o dirvožemis su dideliu drėgnumu tampa puikiu prieglobsčiu erzinusiems svečiams;

• atviras langas – vėdinant kenkėjai gali tiesiog skristi namo. Jie pastebi drėgną dirvą ir persikelia į ją;

• dirvožemis nedezinfekuojamas – jei dirvožemis nėra išvalytas (lieka lapų humuso dalelių) arba blogai apdorojamas, puvimo procesai tęsiasi ir tampa puikiu prieglobsčiu kenkėjams. Problema ta, kad nupirkta žemė jau gali būti užkrėsta tomis pačiomis lervomis, todėl jos gali būti užkrėstos savo namuose net neatidarius langų;

• tręšiant maisto produktais pagal liaudiškus receptus – arbatos lapeliais, mėsa ar kavos vandeniu gali daugintis dygliakrūmiai, nes tokios „gėrybės“ sukuria jiems puikią aplinką.

Nekviestų svečių tipai

Jei midijos jau pasirodė, tada jų nepastebėti tiesiog neįmanoma. Labiausiai paplitę yra balti. Jie taip pat vadinami podurais arba springtails . Mėgsta drėgną aplinką, todėl gyvena arba užlietos žemės paviršiuje, arba vazono papėdėje.

Jie nėra dideli – iki 1 mm. Spalva balta arba gelsvai ruda. Elgesys yra aktyvus, būdingas šokinėjimas ant žalių lapų. Lervos labai pavojingos – gali sunaikinti augalą, pažeisdamos šaknų sistemą. Aktyvumo pikas – žiemos pabaiga ir pavasario pradžia, nes būtent šiuo metu vanduo iš žemės išgaruoja lėčiausiai.

Be baltųjų dygliuočių, gali atsirasti ir juodųjų kenkėjų – sciaridų . Jie nemoka šokinėti, bet labai įkyriai skraido virš gėlių ir po kambarį, nuolat krisdami į lėkštes ar puodelius. Jie nedaro jokios papildomos žalos žmonėms, tačiau gali būti labai pavojingi dirvožemiui ir augalams.

Faktas yra tas, kad dėl daugybės dygliuočių dirvožemis tampa tankesnis ir sandaresnis – tai sutrikdo šaknų sistemos mitybą, o augalas lėtai miršta. Aiškus sciaidų požymis – maži (iki 5 mm) permatomi kirminai juoda galva.

Šio tipo dygliakrūmiai atsiranda dėl bandymų tręšti dirvą liaudies gynimo priemonėmis ar tiesiog virtuvės produktais. Pavyzdžiui, arbatos lapai, supuvę lapai ir panašūs organinių medžiagų pavyzdžiai. Taip pat galite pristatyti panašius kaimynus, tiesiog naudodami prastą dirvą augalams persodinti.

Jei balti dygliuočiai yra apie 3 mm ilgio, o sparneliai yra padengti miltais, tai yra baltasparnis . Šios nykštukės slepiasi po augalų lapais, deda ten kiaušinėlius ir padengia juos lipniu lipčiu. Baltasparniai labai pavojingi augalams, nes per trumpą laiką gali sunaikinti gėlę, maitindamiesi jos sultimis ir deformuodami ūglius.

Tačiau dar didesnį pavojų kelia ne patys dygliuokliai, o grybelis, galintis išsivystyti tose vietose, kur kaupiasi lipnios apnašos. Be to, baltasparniai gali pernešti virusus, tokius kaip geltona mozaika ar lapų garbanos.

„Pavojingi“ augalai

Yra žinoma, kad dygliakiauliai skraido aplink kai kurias augalų rūšis, o pas kitus skrenda kaip ugniagesiai link šviesos. Pavyzdžiui, spyruoklėms patinka augalai su minkštais lapais, pavyzdžiui, begonija, fuksija, pelargonija, gerbera ir kt. Sciaridai teikia pirmenybę augalų šaknims su tankesniais lapais:

• fikusas;

• žibuoklės;

• rozmarinas;

• orchidėjos;

• azalijos ir kt.

Kovos būdai

Kova su dygliuokliais turi prasidėti nuo tada, kai jie pirmą kartą pastebimi, nes kasdien jie deda vis daugiau kiaušinėlių ir gali užkrėsti kaimyninius augalus.

Vienas iš efektyviausių būdų apsinuodyti nekviestus svečius – gėlių vazonuose esančios žemės pakeitimas. Gėlių šaknys nuplaunamos, o pats indas dezinfekuojamas. Ši procedūra yra gana traumuojanti šaknis, todėl geriau pradėti nuo subtilesnių metodų. Pavyzdžiui, išbandykite liaudies receptus.

Liaudiški bųdai priemonės

Daugumos liaudies metodų, kurie padės sunaikinti nepageidaujamus svečius, pranašumas yra jų paprastumas ir prieinamumas. Štai keli receptai kaip pavyzdys:

1. Atskieskite silpną kalio permanganato tirpalą ir laistykite juo augalą. Turite būti atsargūs su gėlių šaknimis, nes kalio permanganatas gali jas sudeginti.
2. Jei po ranka neturite kalio permanganato, galite naudoti muilo tirpalą. Geriau pasiimti skalbinių muilą.
3. Yra receptas, pagrįstas česnaku – jį reikia susmulkinti, užpilti verdančiu vandeniu ir palikti bent tris valandas. Po to gėles palaistykite užpilu.
4. Jei česnako kvapas nėra baisus, tuomet nupjautas skilteles galite tiesiog pakloti ant žemės paviršiaus nupjauta puse į žemę. Viduriai šio kvapo labai bijo.
5. Jei česnakas vis tiek netinka, tuomet jį galima pakeisti šviežiomis apelsinų ar mandarinų žievelėmis – jas reikia suberti į puodą ir pabarstyti trupučiu žemės.
6. Pabarstykite dirvą medžių pelenais. Tai iškart „išvarys“ nekviestus svečius, be to, pasitarnaus kaip puiki trąša.
7. 10 ml amoniako (amoniako) praskieskite litre vandens. Laistykite ir gautu tirpalu augalus purškite 10 dienų. Nuo tokio aromato visos lervos mirs, o suaugusieji norės kuo greičiau palikti namus.
8. Vandenilio peroksidas – 2 šaukštus praskieskite litru vandens. Laistykite ir purškite tirpalu dirvožemio dangą ir augalus. Veiksminga priemonė nuo lervų ir suaugusių musių.
9. Aštraus maisto gerbėjams patiks toks receptas – 1 arbatinį šaukštelį maltų raudonųjų pipirų užpilkite 0,5 l verdančio vandens, palikite kelioms valandoms, nukoškite. Laistykite gėles – vienam vidutiniam vazonui reikia iki 200 ml užpilo.
10. Žemę vazone pabarstykite sutrintomis aktyvintos anglies tabletėmis arba krapų sėklomis. Atnaujinkite sluoksnį kas dvi dienas. Taip pat galite naudoti cinamoną.
11. Lengviausias būdas pašalinti dyglius – paimti keletą degtukų ir įkišti jų galvas į žemę. Kai siera ištirps, pakeiskite naujais. Dažniausiai užtenka keturių rungtynių.

Yra ir labiau avarinis variantas – panardinkite visą gėlę į vandenį kelioms valandoms. Po to belieka surinkti ant paviršiaus plūduriuojančius dyglius.

Pramoniniai gaminiai

Jei šie metodai nepadeda, galite kreiptis į pramoninius kenkėjų kontrolės produktus. Tradiciškai šie nuodai gali būti suskirstyti į dvi rūšis.

Prieš naudodami, turite labai atidžiai perskaityti instrukcijas, nes netinkamai naudojami šie produktai gali būti pavojingi žmonėms. Apdorojimas atliekamas tik naudojant apsaugines priemones – pirštines, akinius, respiratorių ir, pageidautina, chalatą.

Greiti metodai

Jei neturite laiko laukti, kol tirpalas ar įsigytas produktas pradės veikti, bet rezultato jums reikia dabar, galite pasinaudoti keliais gyvenimo būdais, kaip greitai sugauti kenkėjus:

• lipni juosta – midgas skrenda link malonaus juostos aromato ir prilimpa prie jos. Šio produkto privalumas yra tas, kad jis yra saugus net alergiškiems žmonėms ir neturi toksinio poveikio;

• naminės gaudyklės – jų principas vėlgi paremtas lipnumu ir maloniu kvapu dygliukams. Kelis paruoštus kartonus reikia ištepti medumi ir sudėti į vazonus – tada viskas vyksta automatiškai. Privalumas yra tas, kad šis metodas yra diskretiškesnis nei lipni juosta;
• dulkių siurblys – dulkių siurbliu galite greitai susiurbti dyglius. Svarbiausia, kad šiukšlių maišas ar konteineris būtų ne bute, o gatvėje ar bent jau įėjime.

Šie metodai negali visiškai pašalinti mažų muselių, nes nedaro jokio poveikio jau nusėdusioms mažoms dirvožemio lervoms. Bet jūs galite žymiai sumažinti erzinančių kenkėjų skaičių, pavyzdžiui, prieš atvykstant svečiams. Vaizdo įraše galima pamatyti dar vieną populiarų spąstų tipą.

Musės spąstai

Atsiradimo prevencija

Nugalėję vidurius, turite padaryti viską, kad bute jų nebeliktų. Yra keletas priemonių, kurios padės išvengti jų atsiradimo:

• Laistykite augalus tik nusistovėjusiu vandeniu. Iš visų abejotinų užpilų, arbatžolių, mišinių ir minčių „Kuo naudinga laistyti gėles? verta atsisakyti;
• sergančius ar nuvytusius lapus reikia nedelsiant pašalinti;
• reguliariai vėdinkite kambarį, kad išvengtumėte didelės drėgmės;
• ant dirvožemio padėkite akmenukus ar keramzitą – dygliakrūmiai negalės dėti kiaušinių, tačiau augalai gaus pakankamai drėgmės;
• stebėti dirvožemio drėgmę. Laikykitės taisyklės – geriau užpildyti per mažai, o ne per daug. Laistykite gėles tik tada, kai žemė išdžiūvo 1–1,5 centimetro;
• užtikrinti gerą drenažą – tai leis gėlei sugerti daug drėgmės, tačiau skystis nesustings ir nesukels organinių likučių puvimo;
• jei rizika užsikrėsti kenkėjais yra didelė, tuomet galite naudoti tarakonų kreidą ir gydyti vietas, kur stovi gėlės;

• Persodinant naują dirvą reikia sterilizuoti. Norėdami tai padaryti, jį galima kalcinuoti keptuvėje arba apipurkšti kalio permanganato tirpalu. Taip pat galite užšaldyti žemę – visos lervos miršta esant minusinei temperatūrai;
• ant langų pakabinti tinklelius nuo uodų;
• Persodinant vazoną geriausia užpilti verdančiu vandeniu;
• tręšimui naudokite tik specialias mineralines trąšas;
• kartą per savaitę purenkite viršutinį žemės sluoksnį.

Jei gėlė nauja, geriau nedelsiant parduotuvėje patikrinti, ar nėra dygliuočių ar lervų, šiek tiek kasant žemę. Jei abejojate, nepirkite gėlės arba nedelsdami apdorokite ją vienu iš išvardytų būdų. Taip išvengsite kitų augalų užkrėtimo.

Jei bus laikomasi visų šių priemonių, musės tiesiog negalės paleisti. Tačiau tokius veiksmus reikia atlikti reguliariai, ypač žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje.

Išvada

Viduriai gėlių vazonuose – nemaloni žinia namų šeimininkei. Tačiau išspręsti šią problemą yra gana paprasta, pirmiausia reikia suprasti tokios kaimynystės atsiradimo priežastį, tada naudoti spąstus sugauti suaugusius individus, o tada naudoti liaudies ar profesionalias priemones lervoms sunaikinti. Po to turite laikytis paprastų prevencinių priemonių ir šie erzinantys kaimynai jūsų nebevargins.