Nuostabūs sukulentai ir jų priežiūros paslaptys

Šviežios gėlės ant palangės, lodžijos, nedidelio kaimo namo terasoje yra nuostabi gėlių puošmena. Tikrą sodą namuose įsirengsite be papildomų pastangų ar varginančio darbo, jei sodinimui pasirinksite tinkamus augalus. Nepretenzingi, bet labai gražūs, neįprasti ir ne kaprizingi – taip yra išdėstyti populiarūs sukulentai.

Daugeliui žmonių, kurie anksčiau nesidomėjo gėlininkyste, šis pavadinimas atrodo nepažįstamas. Tačiau visi žino apie unikalias alijošiaus savybes, retai žydinčių kaktusų grožį ir kitus šių augalų niuansus. Juos galima saugiai priskirti sukulentams. Tai nepretenzingi floros atstovai, kuriems nereikia specifinių temperatūros sąlygų, drėgmės ar reguliaraus laistymo.

Sukulentai puikiai tinka žmonėms, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali reguliariai stebėti kambarinių augalų būklės, bet nori kasdien džiaugtis jų estetika. Yra daug tokių floros atstovų veislių. Pabandykime suprasti jų ypatybes ir išsiaiškinti, kokios priežiūros reikia tokiems nepretenzingiems augalams.

Sukulentai ir jų rūšys

Šiuos augalus vienija ne tik nepretenzingumas išorinėms sąlygoms ir priežiūra. Jie kilę iš sausringos Afrikos, Madagaskaro ir Pietų Amerikos. Sukulentai lengvai auga vietose, kur mažai drėgmės ir dažnai kinta temperatūra. Savo unikalumą jie skolingi dėl ypatingos struktūros ir struktūros. Augalų lapai ir stiebai atrodo mėsingi, odiški ir tankūs. Jie kaupia ir sulaiko drėgmę dideliais kiekiais.

Sukulentai yra tikrai „taupūs“ floristikos pasaulio atstovai. Todėl jiems nesunku susidoroti su sunkiomis augimo sąlygomis. Pasirinkę juos kaip kambarinius augalus, įgaunate grožį ir neapkraunate savęs bereikalinga atsakomybe.

Šiuolaikiniai sodininkai nori suskirstyti visus sukulentus į dvi pagrindines grupes – lapus ir stiebus. Pirmuosiuose visa drėgmė kaupiasi lapuose. Žymūs atstovai yra alavijas, klasikinė crassula, echeveria arba „akmeninė rožė“. O stiebiniuose augaluose drėgmė koncentruojasi stiebuose. Tipiški tokių sukulentų atstovai yra kaktusai, moliūgai ir euforbija. Kiti įdomūs pavyzdžiai:

• septyni;
• Litopai;
• jaunimas;
• meškauogė;
• lapidary;
• agavos;
• Dudley

Sukulentai yra kompaktiški ir „staliniai“ augalai, taip sakant. Jiems parenkami miniatiūriniai vazonai.

Tačiau galite naudoti ir specialius pakabinamus puodus, skirtus kabinti tipams. Jų ilgos šakos ir lapai kabo dešimtis centimetrų. Šie sultingi daugiamečiai augalai gali lengvai papuošti visą kambarį, ne tik palangę.

Priežiūros ypatybės: ką ji apima

Sukulentų nepretenzingumas yra premija pradedantiesiems sodininkams. Tačiau jiems vis tiek reikia priežiūros. Jei nuspręsite sodinti alaviją ar gražius kaktusus, būtinai susipažinkite su pagrindinėmis jų priežiūros, persodinimo ir laistymo taisyklėmis. Tai padės sukurti tikrai nuostabių sausrai atsparios floros atstovų rojų.

Laistymas

Nepamirškite, kad sukulentams reikia daug mažiau vandens nei kitiems augalams. Geriau juos „išdžiovinti“, nei „perdrėkinti“. Tarp laistymo žemė turi visiškai išdžiūti.

Žiemos sezonu dirvą sudrėkinti pakanka kartą per mėnesį ar pusantro. Vasarą, pavasarį ir rudenį sukulentai laistomi kartą per dvi savaites. Patyrę sodininkai rekomenduoja sutelkti dėmesį į dirvožemio sausumo laipsnį. Negalima leisti, kad šaknų sistema per daug išdžiūtų. Todėl svarbu išlaikyti balansą tarp laistymo, tačiau nepamirškite apie augalus keletą mėnesių. Štai keletas naudingų patarimų įvairiems sukulentams:

• kai kurie atstovai gali atlaikyti užsitęsusią sausrą (pavyzdžiui, kaktusai ir litopai), o Crassula gali labai nukentėti be laiku laistymo;
• Drėkindami dirvą vazone su alavijais ar haworthia, turite užtikrinti, kad vandens lašai nepatektų ant lapų dideliais kiekiais. Tai gali pakenkti augalams, netgi sukelti jų puvimą – ypač žiemos sezonu;
• dirvoje neturėtų kauptis skysčio perteklius, todėl norintys auginti sukulentus turėtų pagalvoti apie specialaus vazono su skylutėmis drenažui įsigijimą;
• Labai karštu oru sultingus augalus reikia laistyti dažniau, tačiau žemė vis tiek turi išlikti sausa bent tris dienas iš eilės.

Sukulentai yra puikus sprendimas tiems, kurie nenori atsisakyti elementarių atostogų bet kuriuo metų laiku. Galite saugiai eiti atostogų ir nesijaudinti, kad augalai išdžius ir miršta dėl laistymo trūkumo.

Apšvietimas: niekada nebūkite per daug saulės

Ilgą laiką pavėsyje laikant šviesą mėgstantys sukulentai gali prarasti ryškias spalvas ir nustoti džiuginti gražiu žydėjimu. Todėl būtinai pastatykite juos pietrytinėje, pietvakarinėje ar pietinėje palangės pusėje. Jei jūsų langai nukreipti į šiaurę, turėtumėte pasirūpinti papildomu sukulentų apšvietimu.

Augalų negalima dėti kambario gale (toli nuo langų). Jie tiesiogine prasme išnyks be šviesos. Tačiau visame kame reikia žinoti saiką – deginantys saulės spinduliai augalams taip pat nepageidautini. Dienos šviesos valandos turėtų trukti mažiausiai dešimt valandų.

Patogus klimatas: temperatūra ir drėgmė

Sukulentams netaikomi jokie specialūs drėgmės lygio reikalavimai. Jis gali svyruoti 40-70%. Optimalus temperatūros diapazonas vasaros sezonui yra nuo +20 iki +27 laipsnių Celsijaus. Poilsio laikotarpiu būtina palaikyti temperatūrą nuo +10 iki +15 laipsnių. Beje, kai kurie nepretenzingi augalai gerai vystosi net esant +7-8 laipsnių Celsijaus.

Ilgai nukritus temperatūrai, sukulentai iš tikrųjų „užmiega“. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama sumažinti laistymo ir apšvietimo intensyvumą. Kai kurios nepretenzingų augalų veislės „neveikia“ tris ar keturis mėnesius, kad atgautų jėgas tolesniam augimui ir vystymuisi.

Dirvos parinkimas, vazonas ir persodinimo paslaptys

Puri, gana minkšta, pralaidi orui – būtent tokia turi būti dirva sukulentams sodinti. Natūraliomis sąlygomis auga smėlyje ir žvyre. Tačiau augalų veisimui namuose galite pasirinkti paruoštą mišinį (pavyzdžiui, “Hobby “), kuriame yra būtinų maistinių elementų. Tai gali būti upių smėlis, kalkės ir smulkus žvyras. Papildomai pridedama aktyvintos anglies (ne vaistams!), todėl dirva tampa minkštesnė ir padeda pašalinti nešvarumus.

Transplantacija nėra sudėtingas procesas, jei į šį klausimą žiūrite su žiniomis. 12–36 mėnesių amžiaus sukulentus rekomenduojama persodinti kasmet. Subrendusių augalų nereikia liesti dažniau nei kartą per dvejus trejus metus. Kai kurie pradedantieji sodininkai nesupranta, kada tiksliai persodinti. To poreikis nustatomas pagal šiuos kriterijus:

1. Augalas tapo per didelis anksčiau pasirinktam vazonui ir nebetelpa į jį, o ir neatrodo estetiškai.
2. Dirvožemis šiek tiek nutolsta nuo konteinerio sienelių ir per greitai išdžiūsta.
3. Šaknų sistema auga į drenažo angą, tai yra, ji iš dalies yra ant dirvožemio paviršiaus.
4. Po kito laistymo vanduo neįsigeria.

Idealus metų laikas persodinti yra pavasaris arba vasara. Pasirinkite puodą, kuris yra dviem ar trim centimetrais didesnis nei senasis. Jis turėtų būti platesnis už augalą. Laukiami puodai ir puodai iš keramikos ir kepto molio. Patartina rinktis pakankamai plačias, bet žemas talpas. Jei augalas turi gerai išvystytą šaknų sistemą, naudokite standartinį vazoną su drenažo sistema.

Kaip atliekama transplantacija?

Pirmajame etape paruoštą indą būtinai nuplaukite šiltu muiluotu vandeniu. Atsargiai išimkite augalą iš seno vazono. Galite naudoti perkrovimo būdą (persodinti žeme) arba kruopščiai nuplauti šaknis ir išlaisvinti nuo seno substrato. Į vazono dugną įpilkite drenažo (smulkaus, keramzito) – iki 2–7 cm drenažo sluoksnio aukštis priklauso nuo vazono ar kito sodinimui skirto indo dydžio.

Kitame etape augalą atsargiai įdėkite į naują vazoną ir užpildykite žvyro ir smėlio mišiniu. Būtinai uždenkite šaknų sistemą papildomu keramzito sluoksniu. Po persodinimo sukulentą padėkite šviesioje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Nerekomenduojama augalą laistyti porą dienų. 

Tręšti ar ne?

Daugelis sodininkų domisi atsakymu į šį klausimą. Manoma, kad nepretenzingiems augalams nereikia perteklinės drėgmės. Bet tai netaikoma šėrimui. Aktyvaus augimo laikotarpiu sukulentus reikia maitinti. Ekspertai pataria naudoti kalio ir fosfato trąšas. Neteisingai parinkti produktai gali pabloginti situaciją ir sukelti šaknų sistemos puvimą.

Internetinėje parduotuvėje galite įsigyti populiarių organinių mineralinių trąšų Agree’s skysto pavidalo. Jis specialiai sukurtas sukulentams – ypač kaktusams – šerti. Šiose trąšose yra didelis kalcio procentas aktyviam augalų augimui. Maitindami laikykitės šių taisyklių:

• Tręšti augalus pavasarį – ne dažniau kaip kartą per mėnesį;
• Žiemą ramybės metu sukulentų geriau neliesti;
• Venkite labai koncentruotų tirpalų – jie neturėtų būti tokie patys kaip paprastiems augalams.

Problemos rūpinantis: su kuo galite susidurti?

Sukulentai yra augalai, atsparūs daugeliui neigiamų poveikių. Bet jei pažeidžiamos jų auginimo ir priežiūros taisyklės, gali kilti rimtų problemų. Augalams kenkia voratinklinės erkės, žvyniniai vabzdžiai, baltasparniai ir amarai. Ankstyvosiose augimo stadijose sukulentai gali būti paveikti miltų. Jo pasiskirstymą galima spręsti pagal gausų ar silpną baltą apnašą. Žvynuotas vabzdys gali sunaikinti visą šaknų sistemą.

Sukulentai yra jautrūs šioms ligoms:

• verticilozė yra dažniausia floros atstovų patologija. Tai pavojingas dirvožemio grybelis, kurio sporos užkrečia augalus iš vidaus. Šaknų sistema žūva, lapai nudžiūsta, nes nebegauna mikroelementų;
• puvinys (rozetinis arba šaknų puvinys) – grybelis į augalus patenka tiesiai iš dirvos. Puvimo priežastys yra žema temperatūra ir per didelis laistymas;
• Stiebo tempimas – ši problema rodo, kad sukulentams labai reikia apšvietimo. Jei su tuo susidursite, duokite augalams mėnesį „pailsėti“. Tai padės jums atsigauti. Prieš tai darant patartina genėti.

Fuzariumas arba sausas puvinys yra dar viena labai paplitusi liga. Tai veikia šaknis, lapus ir stiebus. Ant sergančio augalo pjūvio dažniausiai matomi rudi puslankiai. Ankstyvosiose stadijose pažeistoms vietoms gydyti galima naudoti fungicidus.

Augindami sukulentus galite išvengti ligų, vangumo ir išsausėjimo, jei laikysitės pagrindinių persodinimo, laistymo, apšvietimo ir priežiūros taisyklių. Tuomet šie užkietėję floristikos pasaulio atstovai dar ilgai džiugins savo grožiu.