Ar magišką Helovyno naktį reikia švęsti?
|

Ar magišką Helovyno naktį reikia švęsti?

Nežiūrint į tai, jog neretai Helovynas yra siejamas su paprastu šventiniu vakarėliu vaikams, tam tikrų magiškų apeigų vaizdavimu kino filmuose, jau kelerius metus naktį iš spalio 31-osios į lapkričio 1-ąją magiškos šventės linksmybės vyksta ir pas mus. Tačiau jaunuomenė, kuriai svarbu tik rasti progą pasismaginti, lig šiol nežino, iš kur, kodėl ir kada atsirado Helovynas.

Semheinas ir dalgis

Helovyno šventės šaknys siekia keltų istoriją. Būtent jie vėlesnėms kartoms paliko begalę tradicijų ir folklorinių paminklų, kuriuose galima rasti “Helovyno” kulto pradmenis.

Vienas iš labiausiai garbinamų senovės keltų dievybių buvo Semheinas, vaizduojamas juodu didžiuliu apsiaustu ir rankoje laikantis dalgį. Kadangi keltai žmones tapatino su augalais, tad keltų dievybė savo dalgiu “šienavo” kaip žolę tuos žmones, kuriems neva atėjo laikas vykti anapilin.

Keltų legendoje bylojama, jog Semheinas įgijo didelę valdžią ir populiarumą, todėl pats galingiausias dievas pasmerkė jį mirti. Tačiau Semheinas nemirė, o grįžo, saulės šviesą išvydęs moliūgo sėklos, išaugusios iš žemės, pavidalu.

Moliūgas – galvos ir širdies simbolis

Moliūgo vaisius – tai Semheino galva ir širdis. Būtent čia ir prasideda “Helovyno” tradicija, kai iš moliūgų, išpjovus akis ir burną, daromi šventiniai žibintai. Beje, per Helovyno šventę turėtų būti organizuojamas gražiausio moliūgo konkursas, nes nugalėtojui moliūgas visus metus neša sėkmę…

Keltams moliūgas reiškė pasaulio sukūrimą. Moliūgo žievė buvo tapatinama su dangiaus skliautu, o žmonės – su viduje esančiomis sėklomis.

Šventės atributas – ir skerdimas

Helovyno šventės pradinis etapas – “Sekheinjiu” vakarėliai. Be moliūgo, tada linskmybių simboliais tapo mums žinomesni atributai – kūjis ir pjautuvas. Šie įrankiai buvo naudojami šventoms žolelėms pjauti bei ant altoriaus atsidūrusių bei dievams aukojamų žmonių krūtinės ląstai prakirsti.

Šis veiksmas buvo privalomas Helovyno – nakties iš spalio 31-osios į lapkričio 1-ąją, sutampančios su derliaus nuėmimu, gamtos mirtimi ir pasiruošimu žiemai, atributas.

Naktį – “svečiai” iš anapus

Manoma, jog Helovyno naktis – tinkamiausias laikas sugrįžti į žemę mirusių žmonių sieloms, nes tą naktį atsidaro pragaro vartai.

Galbūt dėl to nūdien žodį “helovynas” bandoma išversti kaip “Pragaro atgimimas” arba “Atsiminimai apie mirusuosius”. Ką šiuo atveju reikia daryti gyviesiems?

Jeigu Helovyno nakties nešvęsite ir tiesiog ramiai bandysite miegoti, didelė tikimybė, kad į jūsų namus užsuks mirusiųjų vėlės. Jų vizito galima išvengti tik užsidedant baisias kaukes – tokiu būdu galbūt ir atsiribosite nuo bendravimo su mirusiaisiais.

Nelauktus svečius iš anapus galite ir kitaip pamaloninti – palikite prie durų slenksčio vaišių bei iš moliūgo padarytą žibintą. Kita veiksminga priemonė -katalikiškąją visų šventųjų pagerbimo dieną iš moliūgo pasigaminkite bent vieną patiekalą.

Atidaryk arba…

Štai tokio pavidalo keltų tradicija, kartu su emigrantais iš Airijos ir Škotijos, prigijo Amerikoje.
Masiškai Helovyno nakties šventimas Amerikoje prasidėjo prieš 80 metų ir šiandien tai vienas iš mėgiamiausių mažųjų amerikiečių vakarėlių.

Vaikai, pasipuošę siaubo filmų herojų kaukėmis, stuksena į duris ir šaukia: “Trick or treat!”. Lietuviškai tai skambėtų kaip “duok man ką nors, nes galiu piktai pajuokauti”.

Mums gi belieka priimti (arba ne) iš svetimos šalies atėjusią šventę ir pasidžiaugti, kad pas mus, kaip ir Amerikoje, nūdien apstu įvairiusių Helovyno šventės atributų.

Populiari visame pasaulyje

Lietuva – ne vienintelė šalis, kur prigijo keltų šventės tradicijos. Helovynas užkariavo visą pasaulį: ta tema parašyta ne viena knyga (H. Karterio “Semheino laužas”, Lavkrafto “Pilnaties naktis”, R. Bredberio “Helovyno medis”), nufilmuota daugelis filmų (“Džeko”, “Demonų naktis”, “Adamsų šeimynėlė”, serialas “Halloween”), atitinkamo dėmesio dozę šiam kultui skyrė ir sunkiojo roko atstovai.

Neišsigąskite

Taigi, jeigu naktį išgirsite beldimą į duris, kurį lydės mistiškas ir šiurpinantis kuždesys “Trick or treat”, neišsigąskite – veikiausiai susapnavote “helovynišką” sapną. Arba, koks įkaušės kaimynas nutarė papokštauti. Juk vargu, ar Klaipėdoje Helovynas pasiekė tokį lygmenį, kaip, tarkim, Amerikoje, ir moliūgų nakties dalyviai neapsiribos pasilinksminimais uždaruose vakarėliuose, baruose bei klubuose ir puls slampinėti per butus nelygu lietuviškom Užgavėnėm…

Įvertinkite straipsnį

0 / 12

Your page rank:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *