5 sėkmingo darbo pokalbio ingredientai

Nenusi­many­mas apie įmonę ar pozi­ci­ją, į kurią kan­di­datuo­ji, netinka­ma apran­ga, vėlav­i­mas, ned­era­mi pokš­tai ir famil­iarus elgesys – apie šias, daž­ni­au­si­ai pasitaikančias dar­bo inter­viu klaidas, yra girdėjęs kiekvien­as, bent kartą rengę­sis dar­bo pokalbiui. Kur kas sudėtin­giau pateik­ti sėk­min­go pokalbio „recep­tą“ – juk visi esame skirtin­gi, nevien­o­dos įmonių tradi­ci­jos ir jų vadovų por­eiki­ai. Ir vis dėl­to, yra kan­di­datų, kurie dar­bą gau­na po pir­mo pokalbio, yra ir tok­ių, kuriems dar­bo pokalbi­ai tam­pa užsiėmimu, neat­nešančiu lauki­amų rezul­tatų.

„Ide­al­ių žmonių nebū­na, todėl dar­bo pokalbio metu reikėtų išsi­aišk­in­ti tiek kan­dida­to trūku­mus, tiek pri­val­u­mus. Kita ver­tus, kan­di­da­tui labai svar­bu gau­ti „eterį“ pasisakyti, jis verti­na skaidrią komu­nikaci­ją ir sklandų atrankos pro­cesą“, – teigia Andrius Fran­cas, per­son­alo atrankos ben­drovės „Alliance for recruit­ment“ part­ner­is ir KTU alum­nas.

Jis akcen­tuo­ja, jog dar­bo inter­viu visų pir­ma yra pokalbis, po kurio abi pusės turėtų jaustis gerai, neprik­lau­so­mai, koks to pokalbio rezul­tatas.

„Siekiant kar­jeros tik­slų, labai svar­bu gebėti iško­mu­nikuoti ir atskleisti savo gebėjimus. Komu­nika­bilumas ypač svar­bus kar­jeros pradžio­je, kai kan­di­datas neturi tiek daug pasiekimų, kurie „kalbėtų“ už jį“, – teigia Eglė Klepack­ienė, Kauno tech­nologi­jos uni­ver­site­to (KTU) Kar­jeros ugdy­mo cen­tro (KUC) kar­jeros planav­i­mo kon­sul­tan­tė.

Fran­cas ir E. Klepack­ienė sutaria, jog pamatuo­tas atviru­mas, diskretišku­mas ir aktyvus daly­vav­i­mas yra esmini­ai sėk­min­go dar­bo pokalbio kom­po­nen­tai. Pateiki­amos ekspertų rekomen­daci­jos padės pažvel­gti į dar­bo pokalbį iš šalies, įvert­in­ti jį suin­tere­suo­to dalyvio – atrankų pro­fe­sion­a­lo – akimis. Keiskite pokalbio sce­nar­i­jų

Pop­u­liar­i­u­ose kar­jeros patarimų lei­dini­u­ose teigia­ma, jog didži­au­sia klai­da dar­bo pokalbio metu – tai nepa­lik­ti pašneko­vams visiškai jokio įspūdžio. Būti toki­am, kurio niekas po pokalbio neprisimins. Rizikuo­jame šią klaidą padary­ti tada, kai į vis­us klausimus atsak­inė­jame tar­si pagal sce­nar­i­jų.

Liz Ryan, kny­gos „Atrask save iš nau­jo“ autorė teigia, jog atsak­inė­jant į inter­viu klausimus būti­na pakreip­ti juos taip, kad galė­tumėte par­o­dyti savo patirtį, susi­etą su lūkesči­ais. Pavyzdžiui, jeigu dirbote pri­vačių klien­tų aptar­nav­i­mo sri­ty­je, o kan­di­datuo­jate į pozi­ci­ją, kuri­o­je dau­giau reikės ben­drauti su įmonėmis, turė­tumėte pagalvoti, kaip jūsų patir­tis atrodys nau­jame kon­tek­ste. Gal­i­ma tik­slin­tis klausimus, klausti patiems, reaguoti. Dar­bo inter­viu turėtų tap­ti panašes­nis į natūralų pokalbį.

„Kaip žmo­gus jauči­asi po dar­bo pokalbio labai prik­lau­so nuo to, kas jį ar ją kalbi­na. Dar­bo pokalbis gali būti mal­onus ir nesuke­liantis stre­so, net ir tok­iu atve­ju, jei kan­di­datas netinka­mas“, – teigia A. Fran­cas, kurio vadovau­jamos įmonės atrankose daly­vau­ja apie 15 tūkst. žmonių kas­met.

Ką dary­ti tiems žmonėms, kuriems ben­drav­i­mas nėra pati lengvi­au­sia veik­la, o užkalbinti nepažįs­ta­mo­jo jie negali ištar­ti rišlaus sakinio? E. Klepack­ienė pataria lav­in­ti ben­drav­i­mo įgūdžius: „Gal­i­ma stengtis sukur­ti sau atitinka­mas situaci­jas, kuriose reikėtų ben­drauti su nepažįs­ta­mais žmonėmis, aktyvi­ai daly­vau­ti įvair­i­u­ose rengini­u­ose“.

Nesistenkite savęs „par­duoti“

Tyri­mai rodo, jog žmonių gebėji­mas išlaikyti dėmesį šian­di­en tesiekia 5 min­utes, tad reikia išmok­ti glaus­tai ir iš esmės save pris­tatyti. Tiesa, reikėtų kalbėti ne apie save, tači­au susi­eti savo patirtį su pozi­ci­ja, į kurią kan­di­datuo­jate.

Fran­cas skep­tiškai žiūri į teig­inį, jog inter­viu metu kan­di­datas turi „par­duoti“ savo kan­di­datūrą: „Situaci­jų būna įvair­ių – kai kuriems žmonėms net ir ben­drauti sunku, reikia juos „atver­ti“, kad supras­tum, ar turi­mos kom­pe­ten­ci­jos atitin­ka por­eik­ius, apie „savęs par­davimą“ nėra nė ką kalbėti. Kita ver­tus, kai kurių žmonių dar­bo patir­tis lemia, kad jie yra taip įpratę par­davinėti, jog į jų atsaky­mus reikia visa­da žiūrėti šiek tiek atsar­giau“. Klepack­ienė pri­me­na, jog dar­bo pokalbio metu kreip­ia­mas dėmesys ne tik į spe­cialy­binius, konkreči­ai pozi­ci­jai reikalin­gus, bet ir į ben­dru­o­sius įgūdžius.

„Sėk­mei didelę svar­bą turi ben­drieji įgūdži­ai ir kom­pe­ten­ci­jos, moty­vaci­ja dirbti konkrečio­je įmonė­je bei pozi­ci­jo­je“, – pabrėžia KTU KUC kar­jeros kon­sul­tan­tė.

Būkite atviri

Prieš dar­bo pokalbį būti­na pasitikrin­ti visas datas ir kitus fak­tus, kad jie būtų tik­slūs ir sutap­tų su nurody­tais gyven­i­mo aprašyme ir moty­vacini­ame laiške.

„Dar­bo pokalbio metu gal ir nereikėtų darb­daviui išk­loti visų savo nuodėmių, tači­au į klausimus derėtų atsakyti nuoširdži­ai ir atvi­rai. Jeigu iš kar­to įvar­di­ni tai, kas galėtų paaiškėti pokalbiui pasi­bai­gus, tampi infor­ma­ci­jos šei­mininku. Gal­būt teks įvardyti ir savo trūkumą, tači­au tuo pačiu gal­i­ma nurodyti ir savybes, kurios tą trūkumą kom­pen­suo­ja“, – pataria A. Fran­cas.

Paprašyti įvardyti savo silp­nybes dauge­lis žmonių nere­tai tik­isi išsisuk­siantys, kalbė­da­mi apie „perdėtą per­fek­cionizmą“ ar „nepakan­tumą klaidoms“. Kar­jeros eksper­tai pataria ne išsisuk­inėti, o ieškoti nuoširdžių ir sąžin­ingų atsakymų.

„Svar­biau ne tai, kokios konkreči­ai savy­bės įvardi­jamos. Daug svar­biau suvok­ti savo silp­nąsias pus­es ir tob­ulėji­mo gal­imybes. Na ir, žino­ma, siek­ti ugdyti savo asmeny­bę ir pro­fesines savybes“, – teigia E. Klepack­ienė.

Pasitaiko, jog darb­davys domisi kan­dida­to šeimy­nine padė­ti­mi ir planais, tikri­nasi, keli­u­ose dar­bo pokalbi­u­ose kan­di­datas daly­vau­ja, klau­sia apie jo ar jos atly­gin­i­mo lūkesčius.

„Jeigu kalbame apie asmeninius dalykus, tok­ius, kaip, pavyzdžiui, šeimos planav­i­mas, supran­ta­ma, jog žmo­gus turi teisę tai dary­ti asmeniškai. Tači­au, egzis­tuo­ja ir atsakomy­bė – ned­erėtų ieškoti nau­jo dar­bo, jei plan­uo­ji šeimos pagausėjimą artimi­au­sio­je ate­ity­je, nes tai nenaudin­ga nė vien­ai iš pusių“, – teigia A. Fran­cas.

Jis teigia, jog kan­di­datas gali pasisakyti, jog daly­vau­ja keli­u­ose dar­bo pokalbi­u­ose – tai suteikia gal­imy­bę darb­daviui plan­uoti pro­ce­sus. Na, o apie atly­gin­imą nieka­da ned­erėtų užvesti kal­bos pači­am kan­di­da­tui – reikia lauk­ti to pokalbio etapo, kuri­ame šis klausi­mas paliečia­mas.

„Atsakyti į klausimą apie atly­gin­imą gal­i­ma įvairi­ai – pavyzdžiui, nuro­dant inter­valą sumos, už kurią kan­di­datas tikrai eitų dirbti, iki sumos, kuri jį tenk­in­tų“, – pataria E. Klepack­ienė.

Būkite diskretiš­ki

Pasak A. Fran­co, dar­bo pokalbio metu svar­bu ne tik tai, kas kalba­ma, bet ir kaip.

„Dar­bo pokalbis praside­da vos tik įžen­gus pro duris – darb­davys gali įvert­in­ti, kaip poten­cialus kan­di­datas kalbasi su admin­is­tra­tore, kitu per­son­alu. Pokalbio metu gal­i­ma matyti ir tai, kaip elgia­masi su kon­sul­tan­tu, kok­ią kalbą renka­masi nau­doti. Ypač svar­bu neat­siri­boti nuo buvusių/esamų dar­bų ir nejuod­in­ti buvusių/esamų darb­davių. Toks elgesys sig­nal­izuo­ja apie nepa­gar­bą, kurią kan­di­datas poten­ciali­ai gali rodyti ir būsi­mo­sios dar­bovi­etės ir jos dar­buo­to­jų atžvil­giu“, – teigia didži­au­sios per­son­alo atrankos ben­drovės Lietu­vo­je parner­is ir įkūrė­jas.

Jis rekomen­duo­ja vengti gyri­mosi, nepa­matuo­to savo gerųjų savy­bių iškėlimo. A. Fran­cas atkreip­ia dėmesį ir į socialin­ius tin­klus – nors kan­di­datų asmeninių paskyrų tikrin­i­mas socialin­i­u­ose tin­klu­ose laiko­mas blo­go tono žen­klu, jos suteikia infor­ma­ci­jos apie kan­dida­to asmeny­bę, todėl nere­tai yra tikri­namos.

„Darb­davi­ai papras­tai ieško ne „funkci­jos atlikėjo“, o koman­dos nario ir asmeny­bės, gebančios ir nor­inčios atlik­ti reiki­amą dar­bą“, – teigia E. Klepack­ienė.

Daly­vaukite čia ir dabar

Nors opti­malus inter­viu imančiųjų skaičius yra 1–2, pasitaiko dar­bo pokalbių, kuri­u­ose kan­di­da­tui ten­ka kalbėtis su keli­ais pašneko­vais. Nere­tai tokios situaci­jos tam­pa iššūk­iu – į ką žiūrėti? Kam skir­ti dau­giau­sia dėme­sio?

„Daž­nai žmo­gus neži­no, kas yra kas – var­do kor­te­lės, nere­tai be pareigų, nesuteikia tokios infor­ma­ci­jos. Kai pokalby­je daly­vau­ja keli žmonės, reikia stengtis paskirstyti dėmesį visiems, dau­giau dėme­sio skiri­ant tam žmogui, kuris užduo­da klausimą“, – pataria A. Fran­cas.

Jis rekomen­duo­ja būti budriems – atkreip­ti dėmesį į žmones, kurie aktyvi­ai daly­vau­ja pokalby­je, yra į jį įsi­traukę, ir palaikyti kon­tak­tą su jais.

Aukšči­au minė­to­ji L. Ryan teigia, jog po dar­bo inter­viu prisi­me­na­mi tie kan­di­datai, su kuri­ais užmezga­mas emoci­nis ryšys. Kad taip atsi­tik­tų, reikia ne tik stengtis kuo geri­au atsakyti į klausimus, bet ir aktyvi­ai klausytis – tai padės ir sufor­mu­lu­oti klausimus pašneko­vams, ir suteiks pokalbiui natūralu­mo. Beje, neturėji­mas klausimų poten­cialiam darb­daviui – viena iš didži­ausių dar­bo pokalbių klaidų.

„Moty­vaci­jos atlik­ti dar­bą neb­u­vi­mas gali tap­ti lemtin­ga dar­bo pokalbio klai­da. Jei kan­di­datas neži­no, kur ir ko atėjo, abejo­ja savo noru bei gebėji­mais dirbti konkrečio­je įmonė­je ir pozi­ci­jo­je, sudėtin­ga patikėti jo tin­ka­mu­mu“, – pabrėžia E. Klepack­ienė.

Aktyvu­mas, emoci­nis įsi­trauki­mas, manda­gus ir etiškas elgesys – tai pagrind­inės rekomen­daci­jos, nor­in­tiesiems, jog dar­bo pokalbis praeitų sėk­min­gai. Pasak ekspertų, šios rekomen­daci­jos galio­ja abiems pusėms: nes­var­bu kaip baig­sis pokalbių mara­tonas, svar­bu, kad abi pusės turėtų gerus prisi­min­imus apie pro­cesą.

Šal­ti­nis: psichika.eu