7 erzinančių kolegų tipai darbe ir kaip su jais elgtis

Dauge­lis iš mūsų sutinkame erz­i­nančius kole­gas darbe. Kas­met aplankan­tis ir kon­sul­tuo­jan­tis šim­tus ver­s­lo įmonių norve­gas Per Hen­rik Sten­strøm išskyrė sep­ty­nis daž­ni­au­sius erz­i­nančių ben­dradar­bių tipus bei pridėjo po kelis patarimus, kaip su jais elgtis. 

Supran­ta­ma, vieni ar kiti bruožai gali būti būdin­gi mums visiems, vienokiose ar kitokiose situaci­jose, ryški­au ar blanki­au išreikšti, tad nebūkime labai kandūs ir kri­tiš­ki vieni kitiems, vos per­skaitę šį sąrašą. Taip pat tur­būt nieko nuostabaus, kad tokios savy­bės kaip egoiz­mas ar išpuiki­mas atsikar­to­ja veik visu­ose tipažu­ose, o patari­mas per­prasti slepi­amą agresy­vaus pašneko­vo skaus­mą – tin­ka bene visa­da.

PRIMADONA. Šiam tipui svarbus tik jis pats:

• Aro­gan­tiškas: spjau­na į aplink­inius ir paiso tik savo nuomonės. Mato ir gir­di tik save.
• Išpuikęs: kupinas hiper­bolizuotų minčių apie savo didy­bę ir pas­tan­gas.
• Nesveikai trokš­ta galios: siekiant tik­slo, lipa per kitų gal­vas. Jei iš vado­vo gau­na neigiamą atsakymą, keli­au­ja pas kitą.
• Nesukalba­mas: automatiškai į viską atsako neigia­mai. Net negali įsi­vaiz­duoti, kad kiti geba pasiū­lyti kažką, kam gal­i­ma pri­tar­ti.
• Agresyvus: įsisi­autė­ja dėl menki­au­sios priežasties. Duria pirš­tu į skaudži­au­sias vietas, nesis­mulk­i­na.
• Vaik­iškas: leng­vai įsižei­džia ir ilgai neatlei­džia.
• Ego­cen­triškas: viskas sukasi tik aplink jo idė­jas ir pasiekimus, kal­ba tik apie save.

Kaip elgtis su primadona?

Bet kuri­uo atve­ju, tai veiki­au­si­ai kom­pe­tentin­gas žmo­gus, o gal net vien­as svar­biausių darbe, nepaisant to, dauge­lis nuo jo laikosi atoki­ai.

1. Empati­ja. Pabandykite išsi­aišk­in­ti, nuoširdži­ai suprasti, kas slypi už jų karš­to būdo, liep­sno­jančio užsidegi­mo, įsiūčio. Par­o­dykite, kad jums įdo­mu, ką pri­madona galvo­ja, ką pasako­ja, skirkite tam pakanka­mai laiko, išk­lausykite, nebėkite kaip dau­gu­ma kitų. Pri­madona tai įvertins.

2. Pasi­dal­in­ti sav­i­jau­ta. Par­o­dykite, kad verti­nate šio tipo drąsų elgesį, bet taip pat pam­inėkite, kaip jauči­atės jūs, kai atmos­fera ima kaisti. Jūsų emo­ci­jų, į kurias turite pil­ną teisę, pri­madona negali paneigti.

3. Pri­imti. Pri­madona veiki­au­si­ai nemedžio­ja jūsų konkreči­ai, kaip žmo­gaus. Bandykite nepri­imti viso to asmeniškai. Kai kitą kartą šis tipas vėl užsidegs teisuo­lio pykčiu pamėginkite sureaguoti maž­daug taip: „Išties įdo­mu, net nepa­galvoči­au apie tai. Kaip elgsitės toli­au?“

VISAŽINIS. Dažniausiai mums toks tipažas atrodo kaip neprašytas mokytojas:

Viską žinan­tis: Mes nekenči­ame visažinių, nes tai tipažas, kuris demon­struo­ja, kad žino viską geri­au už vis­us. Žino viską apie viską, o jei kažku­ri­o­je sri­ty­je trūk­s­ta žinių – užpil­do ją pra­manais. Tai žmo­gus be stab­džių.

Apšviečiantis: mato save kaip kolegų moky­to­ją. Mėgs­ta dozuoti savo išmintį ir nieka­da neuž­duo­da klausimų.

Išpuikęs: sėdi žinių piramidės viršūnė­je ir žiūri į vis­us iš aukš­to, kurie neiš­mano tiek daug.

Kietakak­tis: jis žino geri­au­si­ai ir nieka­da nekeičia savo nuomonės. Jei kas drįs­ta prieš­ta­rauti, gina užsispyru­si­ai savo teig­inius. Aklai įsi­tik­inęs, jog yra teis­us.

Tam­s­ta moky­to­ja: visaži­nis ste­bi, visur ir visa­da, kad visi laikytųsi taisyk­lių ir nenukryp­tų nuo „teis­ingų“ bėgių.

Pak­vaišęs dėl detal­ių: visažiniui detal­ių nieka­da neb­us per daug. Pats smagu­mas ner­ti į jas. Kam kažką atlik­ti leng­vai, jei gal­i­ma sunki­ai?

Visuomet ieško klaidų: visažinio rentgeno spin­du­li­ais sken­uo­jan­tis žvil­gs­nis visa­da ieško klaidų, o klaidų klaidelių yra visa­da ir visur…

Kaip elgtis su visažiniu?

Aki­vaiz­du, kad niekam nepatin­ka būti nuo­lat moko­mais, klausytis pamok­slų, tad toks tipas pažad­i­na mumyse ne kok­ius pojūčius ir norus.

1. Padėkoti. Norė­da­mi sustab­dyti visažinio pamok­slus tiesiog pasakykite „ačiū“. Šis žmo­gus var­gu ar kada yra gavęs padėkos žodį ir tikrai apsidži­augs įvert­in­tas. Nebi­jokite, kad po padėkos visaži­nis dar labi­au pradės pamok­slau­ti. Jei taip nutiks, kitą kartą tiesiog dar pridėkite kelis žodžius: „ačiū, bet kaip tik apie tai aš jau žin­au“.

2. Sukelti abejones. Visažiniui baigiant savo eil­inę paskaitą jus varginančia ir neak­tu­alia tema, galite pažvel­gti jam į akis ir pasakyti: „Tikrai ste­bi­na, kiek daug tu žinai. Bet sakyk ar kada nors sud­ve­jo­ji šit­o­mis žin­iomis? Ar yra temų, į kurias, tavo many­mu, dar reik­tų pasig­ilin­ti?“ Tik­slas – priver­sti visažinį susimąstyti, sud­ve­joti, ko paseko­je jis nus­tos kalbėti. Šypse­na ir išmintin­gas žvil­gs­nis gali padėti spustelti visažiniui stab­dį. Svar­bu tą dary­ti nuoširdži­ai, be ironi­jos.

3. Išsyk susidomėti. Kitas būdas yra par­o­dyti savo smal­sumą išsyk, kai tik visaži­nis prade­da kalbą, tar­si jį aplenk­ti: „Ei, klausyk, tai išties labai rim­tai susimąstyti verčiantis klausi­mas“. Taip išsyk pri­pažin­da­mi temos svar­bą, sudėtingumą, sumažin­site kalbė­to­jo norą kažką įrod­inėti.

PAGYRŪNAS. Turbūt mažai kas taip atstumia, kaip pagyrūnas darbe, štai kaip dažniausiai jis mums atrodo:

• Galvo­ja tik apie save: visas pasaulis sukasi apie jį ir jo pasiekimus, ego­cen­triškas
• Suk­tas ir netikras: šis žmo­gus mielai pasisav­ina kitų idė­jas ir pris­ta­to kaip savo.
• Vaik­iškas: jam reikia milžiniško dėme­sio, pagyrų ir susižavėji­mo net dėl menki­ausių dalykų.
• Kuria pra­manus: į pasako­jimą save įpina kaip pagrind­inį veikėją ir pasu­ka įvyk­ius taip, kad paryšk­in­tų savo teigia­mas pus­es.
• Niurz­ga: kažkam kitam sub­lizgėjus ima bur­bu­li­uoti, reikšti nep­a­sitenk­in­imą. Nemėgs­ta kai giri­a­mi kiti.
• Susireikšminęs išpuikėlis: Savi­ironi­jos jaus­mas jam visiškai sve­ti­mas, daro viską, kad būtų dėme­sio cen­tre.
• Demon­stratyvus: Vis­us apdovano­jimus ir diplo­mus išk­abi­na ant sienos, norėtų už vis­us savo pasiekimus gau­ti medal­ius ir tau­res. Geri­au­sio „Metų dar­buo­to­jo“ tit­u­las, artė­jant Kalė­doms, pri­va­lo būti jo. Tiesiog diev­ina atrodyti geri­au­siu.

Kaip elgtis su pagyrūnu?

Tai sumanus ir konkurencin­gas dar­buo­to­jas, kuris reikalau­ja daug dėme­sio sau. Gal­i­ma paly­gin­ti šį dar­buo­to­ją su gėle, kuri­ai reikia daug van­dens ir gerų apšvi­eti­mo sąlygų. Lieka tik klausi­mas, kas imsis šio reik­laus auga­lo priežiūros. Visi, kai kurie ar niekas, tiesiog paliekant nudžiūti.

1. Kas svar­biau­sia. Pamėginkite suprasti, kuo labi­au­si­ai jis giri­asi, kok­ie laimėji­mai ir pasieki­mai kar­to­jasi. Susikon­cen­truokite ir pateikite atsiliepimus tik apie tuos svar­biau­sius. Taip sutaupysite jėga ir nebereikės visko iš eilės klausytis, viskuo žavėtis.

2. Paskatinkite. Pak­iškite pagyrūnui mintį, kad pats laikas susirūpin­ti nau­jais pasieki­mais.

3. Paradok­salio­ji inten­ci­ja. Elk­itės priešin­gai nei norisi. Vieto­je kri­tikos – pagirkite, tai paradok­sali­ai sušvel­nins jūsų susierzin­imą.

4. Yla maiše. Pagyrū­nas nešne­ka apie savo klaidas, o jų pasitaiko visa­da. Par­o­dykite smal­sumą ir užduokite kelis tyrinė­jančius klausimus, gali paaiškėti, kad ne viskas taip gražu ir kažkas jo pasakose nesueina. Tas turėtų sumažin­ti jo norą jums gir­tis ar kalbėti ta tema.

SUPEROPTIMISTAS. Pasirodo, kad pozityvus ir gerai nusiteikęs kolega irgi gali erzinti:

• Poz­i­tyvus: super­s­ma­gus kole­ga, kuris taip gerai nusiteikęs, kad atro­do yra kažkoks dirb­ti­nis, netikras.
• Naivus: opti­mis­to akyse blogų idėjų nėra, tad jis yra šiek tiek nen­uo­vokus ir kvailas, mat tiesiog nema­to šešėlinės reiškinių pusės, nėra objek­tyvus.
• Socialus: priver­stinė darb­davio social­izaci­ja su vynu, vafli­ais ir loter­i­ja, laisvu po dar­bo laiku, jam visiškai tin­ka, mėgs­ta įvairi­au­sius susirinkimus, susi­tikimus. Apskri­tai mėgs­ta komand­inį dar­bą. Kuo dau­giau koman­dinio dar­bo – tuo geri­au, esame kaip viena didelė ir laimin­ga šeima, aišku toks per­lenki­mas erz­i­na.
• Nuolankus valdži­ai: patin­ka vadovy­bė ir VISKAS ką vadovy­bė daro ar siū­lo – patin­ka, ryškus perdė­tas kon­formiz­mas su šypse­na vei­de.
• Per­ne­lyg jautrus: darbe jam svar­bu viena – siū­lyti savo paslau­gas ir neigiamą atsaką pri­ima mak­si­mali­ai asmeniškai.
• „Kole­ga rasis­tas“: nemėgs­ta tų, kurie yra skep­tiš­ki, pik­ti. „Negi sunku darbe būti linksmiems?“, „Gera nuo­tai­ka nėra būse­na, tai pasirinki­mas“ ir panašiomis kalbomis toks tipas jums tiesiog draudžia būti sav­i­mi ir prievar­tau­ja vaikšči­oti su dirb­tine šypse­na.

Kaip elgtis su superoptimistu?

Pyk­ti ant tokio poz­i­ty­vaus kole­gos yra beveik tabu, t. y. tar­si švent­vagiš­ka, tači­au išties nėra jokios priežasties gėdytis savo natūralios reak­ci­jos. Esmė tame, kad super­op­ti­mis­tui tiesiog gyvy­biškai atro­do svar­bu įsi­tik­in­ti, jog viskas klostosi gerai, kad visi dži­u­giai pri­taria, kas savotiškai sukuria emocinio smur­to situaci­ją, kai natūralūs jaus­mai yra draudži­a­mi, nuverti­na­mi, ignoruo­ja­mi.

1. Kas įskaudi­no? Silp­no­ji super­op­ti­mis­to vieta yra ta, kad jis nemėgs­ta kon­flik­tų ir tai yra moky­mosi stab­dis, tad ir buku­mo prielai­da. Svar­bu išsi­aišk­in­ti, kur yra tos baimės kon­flik­tuoti šaknys. Kur super­op­ti­mis­tas įgi­jo tos blo­gos patir­ties, kas taip išgąs­di­no, įskaudi­no. Radę atsakymą, imsite geri­au suprasti super­op­ti­mis­to elgesį, tad lengvi­au valdysite situaci­ją.

2. Visokia patir­tis naudin­ga. Prim­inkite apie nuos­muk­ius ir pak­il­imus, apie liūd­nus dalykus, kurie kažko išmoko, apie pamokas, nesėkmes, kurių priėmi­mas išėjo į gerą ir tapo tram­plinu pro­gre­sui.

3. Chaoso baimė. Super­op­ti­mis­tas nesug­e­ba valdyti neigiamos infor­ma­ci­jos, blo­gos nau­jienos baug­i­na ir į jas jis reaguoti moka tik vien­in­teliu būdu – šypse­na. Pasakykite, nuraminkite, kad kon­troli­uo­jate situaci­ją bei pakvieskite jį drauge su jumis ste­bėti įvyk­ius, par­o­dykite kaip tvarko­mi nesk­lan­du­mai, kaip sprendži­a­mi „purvi­ni“ reikalai. Galų gale super­op­ti­mis­tas išdrįs nusileisti į rūsį.

PESIMISTAS. Žmogus nematantis sprendimų:

• Negatyvus: nuo­lat pasirengęs apšvi­esti ryški­au­sia šviesa tik negatyvią infor­ma­ci­ją, neturi jok­ių poz­i­tyvių lūkesčių.
• Mirti­nai įsi­baim­inęs: jo mintyse blo­giau­sias įvyk­ių sce­nar­i­jus. Užkrečia aplink­inius nevil­ti­mi.
• Neu­rotiškas: vidury bal­tos dienos mato pamėk­les ir šven­tai įsi­tik­inęs, kad viskas baig­sis blo­gai.
• Neužtikrin­tas: bijo apsis­pręsti, nieka­da nėra niekuo tikras.
• Dži­augsmo žudikas: vis­us pasiū­ly­mus sutin­ka žodži­ais „ne, neveikia“ arba „mes jau bandėme“. Kau­pia istori­jas apie viską, kas nutiko blo­go įmonė­je, nuo jos gyvav­i­mo pradžios.
• Kriz­ių mak­si­mal­is­tas: nieka­da nekal­ba apie iššūk­ius, tik apie prob­le­mas. Perde­da nereikšmin­gus dalykus, dra­ma­tizuo­ja buvu­sius, esamus ar gal­imus įvyk­ius bei situaci­jas.

Kaip elgtis su pesimistu?

Pes­imis­tui visa­da viskas atro­do per gerai, kad būtų tiesa. Tai amži­nas niurz­ga, kuris it kur­mis nuo­lat rau­sia ieško­damas klaidų net ir ten, kur viskas puiki­ai funkcionuo­ja.

1. Išreikškite sol­i­darumą. Nesakykite pes­imis­tui, kad jis pes­imis­tas, tai tik pablo­gins padėtį, užsi­trauk­site jo pyk­tį. Pamėginkite prob­lemą pamatyti jo akimis, par­o­dyti, kad supra­tote jo požiūrį, mintis. Tai nereiškia, kad pri­tari­ate, tiesiog tai, jog išgir­dote žin­utę.

2. Eksper­i­men­tas. Įsi­vaiz­duokite situaci­ją, kaip smagų eksper­i­men­tą ir gal­vokite apie pes­imistą, kaip apie eks­cen­triką, kaip apie keistą žmogų, ypatin­go būdo veikėją, kažkokios įdomios istori­jos per­son­ažą. Tai žmo­gus, kuris neturi nieko prieš jus asmeniškai, tiesiog jis yra iš tokio tipo veikėjų, kur išdrįs­ta pasakyti, kad žemė plokščia, kai dau­gu­ma mano, kad ji apvali. Pagal­vokite, jog jums pasisekė, kad turite tokį kolegą, kuris išdrįs­ta būti tiek radikali­ai skep­tiškas ir atve­ria nau­jus žmogiškos būties hor­i­zon­tus, kurių šiaip nesutinkame kas­di­eny­bė­je.

3. Rask­ite elge­sio priežastį. Pamėginkite patyrinėti, kas galėjo paskat­in­ti žmogų imtis tokio vaid­mens darbe. Gal jis išgyveno išties kažkok­ią skaudžią  dramą. Pak­lauskite pes­imis­to, kur jis geri­au­si­ai sub­lizgėjo „argi aš jums nesaki­au“ tipo įžval­go­mis.

OPONENTAS. Dažniausiai tokio tipo žmones įvardiname kaip sabotuojančius darbą:

• Nusivylęs: jauči­asi nepaste­bė­tas, neįvert­in­tas, kau­pia savy­je apmaudą.
• Apkalbinė­to­jas: bjau­ri­ai vis­us ir viską apkal­ba, pik­t­dži­ugiškai juokau­ja.
• Intri­g­an­tas: nuo­lat sten­giasi sukiršin­ti, supriešin­ti žmones.
• Melagis: melu­o­ja nė nemirk­telė­damas, kad tik būtų jo tiesa.
• Lėtas: dir­ba lėči­au už vėžlį, kas­di­en rag­i­na vis­us neskubėti.
• Žlugdy­to­jas: kaišio­ja pagal­ius į ratus visur, kur tik gali.
• Nelabas: mėgau­jasi maty­damas, kai darbe viskas klostosi blo­gai. Užuot gesinęs ugnį, papi­la alyvos.

Kaip elgtis su oponentu?

Šio tipo kole­gos nemėgs­ta, kai kažkas daro jiems poveikį ir yra kat­e­goriškai nusiteikę prieš bet kok­ius pokyčius. Jie nori nuo jų apsisaugoti ir darys viską, kad tik įmonė­je nepa­pūstų nau­ji vėjai.

1. Vėl­gi, kaip visa tai prasidėjo? Pamėginkite suprasti. Už bet kokio pasi­priešin­i­mo turi slypėti ir poz­i­tyvus susidomėji­mas kažkuo. Pak­lauskite opo­nen­to, nuo kada jo sav­i­jau­ta tapo tokia, kaip viskas prasidėjo?

2. Kito batu­ose. Pažvelkite į situaci­ja opo­nen­to akimis, gal yra išties argu­men­tų, kuriems jūs pri­tari­ate. Pamėginkite pažvel­gti į tai sportiškai ir jei būtumėte opo­nen­to advokatas, kaip jį gin­tumėte. Tai sušvel­nins jūsų pyk­tį ir bejėgišku­mo jaus­mą, šalia tokio asmens.

3. Namų dar­bai. Pagal­vokite, ką kitą kartą atsakysite opo­nen­tui, kai jis norės vėl pasikalbėti su jumis apie kažką neigia­mai. Pak­lauskite savęs, kaip galė­tumėte opo­nen­tą motyvuoti atsiver­ti, kad ir nedideliems pokyči­ams.

KELEIVIS BE BILIETO. Tai žmogus, kuriam trūksta atsakomybės:

Tinginys: dir­ba kaip įmany­damas maži­au. Pli­urpia kiek tik gali.

Apgaulin­gai slidus: atro­do labai užim­tas, skęs­tan­tis užduo­tyse, bet dau­giau laiko skiria padan­gų tvarky­mui nei dar­bui.

Nekom­pe­tentin­gas:  mano, jog niekas nepaste­bi jo išsisuk­inėjimų, bijo­damas, kad kiti pamatys ir supras, kad yra mažai ko ver­tas. Ven­gia sudėt­ingų dar­bo užduočių, bijo­damas save demaskuoti.

Ciniškas: sąžiningu­mo ir ben­druomenišku­mo jaus­mai jam sve­ti­mi.

Veltėdis: mėgau­jasi kitų įdirbiu, pas­tan­gomis, pats nelabai kuo prisidė­damas.

Nebran­dus: tai žmo­gus, kuris taip ir neišau­go savo vidu­je, liko paaugliu, neprisi­imančiu atsakomy­bės. Kiti viską sut­varkys už mane.

Kaip elgtis su keleiviu be bilieto?

1. Skaidru­mas. Gerai veikia skaidru­mas, kai atsir­an­da priemonės ar būdai viešai par­o­dan­tys kiekvieno indėlį ir pasiekimus.

2. Hedo­niz­mo pasek­mės. Daž­nai toks žmo­gus yra hedo­nistas, besi­vaikan­tis tik leng­vo ir mal­onaus gyven­i­mo. Pamėginkite jam par­o­dyti, kas nutik­tų, jei visi taip elgtųsi kaip ir jis.

3. Tiesa. Jei išdrįsite, pasakykite keleiviui be bili­eto maž­daug taip: „Ger­bia­ma­sis, jei gali apsieiti be mūsų, mes irgi išgyven­tume be tavęs“.

EPILOGAS arba NAUDINGI patarimai

• Pradėkite nuo savęs. Kar­tais nesusipra­timų priežastis ir prob­le­ma gali būti tame, jog mes norime, kad visi būtų tok­ie kaip mes.
• Prisi­imkite atsakomy­bę. Jei matote, kad ben­dradar­bis kažko stoko­ja, padėkite. Net jei tai neį­trauk­ta į jūsų tiesiogines pareigas. Palengvin­da­mi dar­bą jam, gali­au­si­ai palengvin­site ir sau.
• Sav­i­tyra. Išsi­aiškinkite, kaip veiki­ate kitus žmones. Motyvuo­jate ar žlug­dote jų moty­vaci­ją?
• Skir­tu­mai yra puiku! Ar tikrai apsiei­tumėte be prob­lematiškų kolegų? Kur jų trūku­mai virs­ta pri­val­umais? Jei ydas nusve­ria dory­bės, daug ką gal­i­ma atleisti. Išmokime pakęsti tal­en­tus.
• Pažvelkite į save iš šalies. Kai važi­uo­jame auto­mo­bil­iu, mus erz­i­na dvi­ra­tininkai. Kai miname dvi­račio ped­alus, mus erz­i­na vairuo­to­jai. Pasitreniruokime įlįsti į kito kailį.
• Esmė – kiti. Jei norite elgtis su kole­gomis vien­odai, turite elgtis su jais skirtin­gai. Nėra dviejų vien­odų žmonių, tur­inčių vien­odus por­eik­ius, savybes. Prisiminkite, kad nepažinę savęs, nesupr­a­site ir kito.
• Kon­flik­tai. Dar­bo vieta, tai nėra pūkuotų kiškučių klubas, rožės turi spyglius. Čia ateiname dirbti, o kon­flik­tai suke­lia ir teigiamų pasek­mių.
• Požiūris. Pakeisti žmones yra sudėtin­ga. Daž­ni­au­si­ai, vien­in­telis dalykas, ką gal­ime keisti, tai save.
• Savy­bės. Kokios Jūsų, kaip dar­buo­to­jo, savy­bės? Kok­ie įgūdži­ai? Būkite sav­i­mi ir pasin­au­dokite tuo, ką mokate.

Be abejo, čia pateik­tos tik labai ben­dros gairės, apie viską daug išsami­au rasite auto­ri­aus kny­go­je. Taip pat svar­bu pam­inėti, kad tai vis­gi nėra mok­slu grįs­ta tipologi­ja, bet tiesiog H. Sten­strøm prak­ti­nis apiben­drin­i­mas, kuris pagal savo išsilavin­imą yra žur­nal­is­tas ir ver­s­lo įmonių kon­sul­tan­tas.

Pareng­ta pagal Per Hen­rik Sten­strøm knygą „Erz­i­nan­tys kole­gos: būdai, kaip suri­esti juos į ožio ragą“ (2023)