Darbo pokalbiai keičiasi: nuo egzamino iki malonaus pokalbio

Nors žodžių junginys „dar­bo pokalbis“ daugeliui greiči­au­si­ai kelia ne itin mal­o­nius jaus­mus, spe­cial­is­tai ram­i­na – dar­bo pokalbio sce­nar­i­jai kin­ta. Gal­būt šian­di­en prieš šį, vieną iš pagrin­dinių dar­buo­to­jų atrankos etapų, jaud­in­tis nev­er­ta?

Pasak per­son­alo atrankos spe­cial­istų, dar­bo pokalbio speci­fi­ka kin­ta, todėl nereikėtų jaud­in­tis ir žiūrėti į jį kaip į egza­m­iną. Siekia­ma, jog dar­bo pokalbi­ai būtų panašūs į natūralų pokalbį, o atmos­fera – jau­ki ir pri­imti­na kan­di­da­tui. Net jei nepavyks pasirodyti taip gerai, kaip norėtųsi, vis didesnį vaid­menį atrankose turi prak­t­inės užduo­tys, kurias atlik­damas kan­di­datas gali par­o­dyti savo kom­pe­ten­ci­jas, o jau­niems žmonės patir­ties stoką gali kom­pen­suoti par­o­dy­tas ryž­tas ir noras mokytis.

„Šian­di­en didži­au­sias dėmesys kreip­ia­mas būtent į asmenines žmo­gaus savybes, jo poten­cialą ir gebėjimą gre­itai mokytis. Geri­au dau­giau poten­cia­lo ir geras asmeninių savy­bių rinkinys nei labai patyręs, tači­au ne itin motyvuo­tas ar neop­ti­mistiškai nusiteikęs kan­di­datas“, – teigia Kauno tech­nologi­jos uni­ver­site­to (KTU) atrankos pro­jek­tų vadovės Lina Žebrauskienė.

Poten­cialas svar­biau nei patir­tis

Lanks­tu­mas, noras ir užsidegi­mas, gre­i­ta ori­entaci­ja, prisi­taiky­mas prie nau­jovių – šias darb­davi­ams ypač aktu­alias kan­di­datų savybes įvardi­ja akcinės ben­drovės „Žemaiti­jos pien­as“ per­son­alo atrankų ir admin­is­trav­i­mo vadovė Rūta Katkauskaitė-Čičirkienė.

„Anksči­au svar­biau­sia būda­vo patir­tis bei reikia­ma kom­pe­ten­ci­ja nori­moms pareigoms užimti, šiuo metu tai irgi yra svar­bu, tači­au nėra svar­biau­sia. Esmini­ai aspek­tai – kan­dida­to noras ir gebėji­mas gre­itai mokytis, kad įgytų reiki­amos patir­ties bei žinių“, – paste­bi R. Katkauskaitė-Čičirkienė.

Pasak KTU atrankos pro­jek­tų vadovės L. Žebrauskienės, nors kan­di­datuo­jant į tam tikras spe­cial­is­to ar vadovau­jamo dar­bo pozi­ci­jas patir­tis yra neabejoti­nai reikalin­ga ir verti­na­ma, išsi­aišk­in­ti kan­dida­to poten­cialą yra vien­as svar­biausių uždavinių dar­bo pokalbį vedanči­am atrankos spe­cial­is­tui.

„Atsir­an­da vis dau­giau jaunų kan­di­datų, kurie patir­ties neturi, todėl didži­au­sias dėmesys kreip­ia­mas būtent į asmenines žmo­gaus savybes, jo poten­cialą ir gebėjimą gre­itai mokytis. Geri­au dau­giau poten­cia­lo ir geras asmeninių savy­bių rinkinys nei labai patyręs, tači­au ne itin motyvuo­tas ar neop­ti­mistiškai nusiteikęs kan­di­datas. Be to, savanoriš­ka veik­la ar prak­tikos yra pri­ly­gi­na­ma dar­binei patirči­ai, nes tai for­muo­ja žmogų ir jo savybes bei kom­pe­ten­ci­jas“, – sako L. Žebrauskienė.

Natūralus pokalbis vietoj šabloniško egza­mi­nav­i­mo

Pasak L. Žebrauskienės, po truputį keiči­asi ir dar­bo pokalbio atmos­fera bei pats pobūdis. Jei anksči­au galė­davai nus­pėti, ko tavęs gali pak­lausti, dabar tok­ie „paruoš­tukai“ nev­ertin­gi, nes dar­bo pokalbi­ai panašė­ja į natūralų pokalbį, o ne for­mal­izuotą šablonišką klausimų virt­inę. Be to, atmos­fera dar­bo pokalbių metu labai pasikei­tusi.

„Anksči­au dar­bo pokalbi­ai būda­vo panašes­ni į egza­m­iną su for­mal­izuo­tais klausi­mais, dabar viskas vyk­s­ta natūrali­au, tok­iu būdu žmo­gus gali atsiskleisti daug labi­au, nei atsak­inė­damas į išmok­tus for­mal­ius klausimus. Kuomet žmo­gus for­mali­ai klaus­inė­ja­mas, jis ir atsaky­mus tok­ius ruoši­asi“, – sako L. Žebrauskienė.

Katkauskaitė-Čičirkienė neabejo­ja, jog kuria­ma teigia­ma atmos­fera dar­bo pokalbių metu yra naudin­ga abiems pusėms. „Kan­di­datas pokalbio metu irgi skati­na­mas domėtis, klausti. Kuria­ma jau­ki atmos­fera tam, jog žmo­gus atsiskleistų geri­au­si­ai ir jam lik­tų mal­onus įspūdis apie įmonę, atrankos pro­cesą“, – sako per­son­alo atrankų ir admin­is­trav­i­mo vadovė.

Kon­cer­to „Achemos grupė“ per­son­alo skyr­i­aus vadovė Mar­gari­ta Kozlo­vaitė pabrėžia, jog į dar­bo pokalbio metu užduo­damus nešabloniškus klausimus nėra teis­ingų ar neteis­ingų atsakymų, taip tiesiog ban­do­ma išsi­aišk­in­ti, kas kan­di­da­tui yra aktu­alu, kok­ie yra jo pri­or­ite­tai.

„Užduo­dant tok­ius klausimus kaip „Įvardinkite savo pasiekimus, kuri­ais didži­uo­jatės“, tikimės atviru­mo ir nuošir­du­mo, nes taip atsisklei­džia indi­vid­u­alus žmo­gaus vidi­nis pasaulis – pasako­damas savo „istori­ją“ ir sva­jones, žmo­gus par­o­do, kok­iems dalykams jis iš tiesų suteikia didesnę svar­bą“, – pasako­ja M. Kozlo­vaitė.

Pasikeitęs dar­bo pokalbio dalyvių vaid­muo

Katkauskaitė-Čičirkienė paste­bi, jog atrankos dalyvi­ai tam­pa vis drąs­es­ni, laisves­ni ir labi­au pasitik­in­tys sav­i­mi, todėl keiči­asi ne tik pats dar­bo pokalbio pobūdis ir eiga, bet ir jį vedančio asmens vaid­muo.

„Dar­bo pokalbio vedė­jas nebėra domin­uo­jan­tis, bei nus­tatan­tis taisyk­les, šian­di­en jis – įsik­lau­san­tis bei lanksči­ai prisi­taikan­tis“, – sako R. Katkauskaitė-Čičirkienė.

Pasak pašnekovės, atranką vyk­dantiems spe­cial­is­tams dar­bo pokalbi­ams reikia ruoštis vis atidži­au, svar­bu žinoti rinkos situaci­ją, papil­do­mas nau­das kiekvien­ai ieško­mai pozi­ci­jai, o atsakant į kan­di­datų klausimus ir argu­men­tuo­jant, svar­bu pasitelk­ti konkrečius duome­nis.

„Pasiruoši­mas dar­bo pokalbiui po truputį tam­pa tar­si pasiruošimu geroms par­davimų sri­ties dery­boms. Svar­bu išmanyti, kurios pozi­ci­jos kan­di­da­tus kas labi­au­si­ai motyvuo­ja dar­bui, kas jiems svar­bu renkan­tis orga­ni­zaci­ją. Taip kovo­je dėl tal­en­tų gal­i­ma tin­ka­mai pris­tatyti kodėl siūlo­mas dar­bas yra patrauk­les­nis, kok­ie yra įmonės pri­val­umai lygi­nant su konkurentais“, – apie šių dienų dar­bo pokalbio ved­i­mo aktu­al­i­jas pasako­ja R. Katkauskaitė-Čičirkienė.

Žebrauskienė sako, kad nors šiuo metu gal­i­ma rasti labai daug medži­a­gos ir patarimų inter­nete, kaip derėtų pasiruošti dar­bo pokalbiui, į kok­ius dalykus atkreip­ti dėmesį, patari­mais aklai sek­ti nev­er­ta. Pasak per­son­alo atrankos spe­cial­istės, kai žmo­gus atsak­inė­ja į klausimus pagal išmok­tą šabloną, tai yra gana aki­vaiz­du.

„Šiais laikais tiek daug infor­ma­ci­jos, jog žmo­gus nutol­s­ta nuo paties savęs. Mano patari­mas yra tiesiog būti nuoširdži­ais, būti sav­i­mi. Bet kok­iu atve­ju, jeigu pokalbį veda patyręs atrankos spe­cial­is­tas ar vadovas, jis vis tiek mokės išk­lausti ir supras, jei atsaky­mas buvo ne atvi­ras“, – pataria L. Žebrauskienė.

Geri atrankos spe­cial­is­tai – ypač svar­būs

Žebrauskienė dži­au­giasi, kad į gerąją pusę kin­ta ne tik dar­bo pokalbių atmos­fera, bet ir požiūris į juos vedančius spe­cial­is­tus, vis dau­giau dėme­sio skiri­ant koky­biškai atrankai, o ne tik for­mal­izuotų klausimų pateikimui.

Pasak pašnekovės, nors dar­bo pokalbio pobūdis keiči­asi, atsir­an­da dau­giau ir įvaires­nių atrankos etapų, tok­ių kaip prak­t­inės užduo­tys, dar­bo pokalbis išlieka labai svar­bus ir jam reikia skir­ti pakanka­mai dėme­sio.

Kozlo­vaitės teigimu, išsamus ir nuošir­dus savęs atsklei­di­mas dar­bo pokalbio metu yra būti­na sąly­ga, norint išvengti keblumų jau įsi­darbi­nus.

„Jei neišsi­aiškin­sime, kok­ie iš tiesų yra žmo­gaus por­eiki­ai ir norai ir ar jie sutam­pa su mūsiški­ais, tuomet jis nesi­jaus gerai dirb­damas savo dar­bą, nere­al­izu­os savęs, o tai nėra naudin­ga nei pači­am žmogui, nei įmonei“, – sako per­son­alo skyr­i­aus vadovė.

Šal­ti­nis: studentams.ktu.edu