Mitai, stabdantys vyresnio amžiaus žmones ieškoti darbo

Norisi pasi­dal­in­ti savą­ja kon­sultaci­jų patir­ti­mi ir daž­ni­au­si­ai pasikar­to­jančiomis vyres­nio amži­aus dirbančių žmonių baimėmis keičiant savo situaci­ją, kuria jau senokai yra nepatenk­in­ti. Baimės žmogų taip sukaus­to, jog jis nieko nebeįsten­gia padary­ti, kad pakeistų esamą padėtį.

Šiuo metu dar­bo rinko­je domin­uo­ja X (gimę 1964 – 1983 m.) Y (gimę 1984 – 2003 m.) kar­tos. Susi­daro klaidin­gas įspūdis, kad dar­bo rinko­je yra tik tokio amži­aus žmonės. Tiesiog jie drįs­ta aktyvi­au ieškoti nau­jos, geres­nės, geri­au apmokamos dar­bo vietos. O kur kiti, vyres­ni įvair­ių sričių spe­cial­is­tai? Jie maži­au aktyvūs, nes yra įsprausti į mitų ir baim­ių rėmus, kurie stab­do ir nelei­džia judėti į priekį. Štai keli mitai, kuri­u­os daž­ni­au­si­ai girdžiu per kon­sultaci­jas kar­jeros klausi­mais.

Mitas: Vieną ar kelis kar­tus pabandži­au, nepa­sisekė ir dau­giau neužsi­im­siu nau­jo dar­bo paieš­ka.

Tikrovė: Reikėtų atkreip­ti dėmesį, jog prieš 20 metų dar­bo paieškos buvo itin trumpos. Pagal dar­bo skel­bimą nuėjus į kelias dar­bovi­etes buvai pri­ima­mas iškart ir į abi vietas, arba jau su pažįs­ta­mu susi­taręs eidavai tiesi­ai į savo dar­bo vietą. Šiuo metu dar­bo paieš­ka stipri­ai išsitęsė, pasi­darė žymi­ai sudėtinges­nė. Todėl ieškoti tin­kančio ir patinkančio, o ne tiesiog dar­bo, trun­ka nuo kelių mėne­sių iki metų, o kar­tais ir ilgiau. Ir tai liečia visų amži­aus kat­e­gori­jų dar­buo­to­jus. Tiesiog tokia realy­bė. Jei išsi­un­tėte net keli­o­li­ka CV ir ner­adote dar­bo, nereiškia kad jo ner­a­site ate­ity­je. Reikėtų tiesiog atidži­au pana­grinėti kaip ieškote dar­bo: kok­ius būdus nau­do­jate, kaip pris­ta­tote savo darbinę patirtį, ar teisin­gus dalykus akcen­tuo­jate? Tok­iu atve­ju būtų naudin­ga pasikon­sul­tuoti su per­son­alo atrankų spe­cial­is­tais ir išsi­aišk­in­ti, ką reikėtų dary­ti kitaip.

Mitas: Laikas gre­itai bėga, geri­au pak­en­tė­siu ir kaip nors ištemp­siu iki pen­si­jinio laiko­tar­pio.

Tikrovė: Tie, kurie mano, jog pen­si­ji­nis laiko­tarpis yra arti­mas įvykis, reali­ai paskaiči­avę pam­a­to, kad tai dar labai toli. Tad ar tikrai norisi būti situaci­jo­je, kuri­o­je esate nepatenk­in­tas? Net būdamas kantrus ir pakan­tus blo­gai dar­binei situaci­jai, sunki­ai sug­e­bėsite sulauk­ti jos pabai­gos nieko nepakeitęs. Norisi atkreip­ti dėmesį, jog šiais pokyčių laikais dar­boviečių keiti­mas siekiant pro­fesinio tob­ulėji­mo, laiko­mas pri­val­u­mu. Paste­bėjome, jog darb­davi­ams patrauk­li­au­sias laiko­tarpis, susi­jęs su dar­bo keitimu, yra kas 5 metai. Jei dar­bo stažas vieno­je dar­bovi­etė­je ir toje pačio­je pozi­ci­jo­je dau­giau nei 10 metų – tai trak­tuo­ja­ma kaip užsisėdėji­mo ir tob­ulėji­mo stokos požymis.

Pri­val­ome ruoštis neišven­giamiems pokyči­ams, galvoti apie ateitį, ką veik­sime po metų ar po dešimties. Prisi­imkime atsakomy­bę ir padėkime sau jau šian­di­en: su tok­iu pačiu susidomėjimu imkime nau­jas žinias ir patir­tis, lyg tai būtų pati kar­jeros pradžia!

Mitas: Dauge­lis vyres­nių žmonių mano, jog dėl didelės darbinės patir­ties ir išaug­in­tų vaikų, kurie netrukdys pil­nai atsid­uoti dar­bui, jie tam­pa labai patrauk­lūs darb­daviui.

Tikrovė: Šiai dien­ai vyres­nės kar­tos atsto­vo patir­tis ir atsi­davi­mas dar­bui nėra išskir­ti­nis pri­val­umas prieš kitus kan­di­da­tus. Pana­grinėkime, kodėl taip yra. Natūralu, jog ilga­metė darbinė patir­tis sąly­go­ja didesnio dar­bo užmokesčio por­eikį, lygi­nant su mažes­nę patirtį tur­inči­ais dar­buo­to­jais. Ši situaci­ja sudaro stiprią konkuren­ci­ją.
Atsi­davi­mas dar­bui, kurį akcen­tuo­ja išaug­inę vaikus kan­di­datai, nebėra išskirt­inu­mas. Jau­nas dar­buo­to­jas, norė­damas pasiek­ti kar­jeros aukš­tu­mas, gali palik­ti vaikus moči­utėms ar auk­lėms ir dirbti su tok­iu pat atsi­davimu. Tai labi­au vid­inės moty­vaci­jos ir energi­jos rezul­tatas, kuris suteikia dau­giau patrauk­lu­mo bet kurios kar­tos kan­di­datams.

Tad savo gyven­i­mo aprašyme bei dar­bo pokalbių metu labi­au akcen­tuokime savo konkrečius pasiek­tus rezul­ta­tus, įgyvend­in­tus pro­jek­tus, savo išskirtines kom­pe­ten­ci­jas, o ne ilga­metę dar­bo patirtį.

Mitas: Bepras­miš­ka ieškoti geres­nio dar­bo, nes nebe tas amžius, kad rizikuoči­au.

Tikrovė: Tokį mitą for­muo­ja tik baimė prisik­lau­sius apie atve­jus, kai kažkam nepavyko nemėgsta­mo dar­bo pakeisti į geres­nį. Taip, tok­ių atve­jų būna, ir deja, jie įsi­me­na ryški­au nei sėk­min­gi dar­bo keiti­mo atve­jai. Gar­si­ai kalbėti apie neigia­mas patir­tis labi­au įpras­ta nei apie sėkmes. Patikėkite, žymi­ai dau­giau žmonių išdrįs­ta keisti dar­bą ir jiems pasise­ka tai padary­ti, nei išgirstame viešo­jo­je erd­vė­je.

O jeigu baimę nau­do­tumėte ne kaip stab­dį, o kaip impul­są veik­ti? Jeigu matote, kad Jūsų vairuo­ja­mas auto­mo­bilis slysta nuo kelio, tuoj rėšis į medį – negi sėdite įkalbinė­da­mi save, kad nieko nebe­galite padary­ti? Suveikia instink­tai ir Jūs žaibiškai sukate į kitą pusę, net nespėję susi­gaudyti, ar teisin­gai darote. Suveikia gyvy­bės gel­bėji­mosi instink­tas. Taip ir darbe baimė kad dabar yra blo­gai ir ate­ity­je bus dar blo­giau, turėtų skat­in­ti veik­ti ir neatidėlio­jant ieškoti išeities!

Norėči­au parag­in­ti pradėti mąstyti, ką gal­i­ma padary­ti kitaip ir nuo ko pradėti keisti situaci­ją.

Dau­giau šyp­sokimės, kurkime planus, vykdykime juos ir pasiekime rezul­ta­tus, kurie suteiks nau­jų įspūdžių ir įdo­mu­mo gyven­imui, apie kuri­u­os galėsime papasakoti ateinančioms savo šeimos kar­toms. Juk savo vaikus taip ir mokome, kad viskas įmanoma. Įrodykime jiems tai savo pavyzdžiu.

Giedrė Viršilienė | atranka360.lt
Kar­jeros pro­jek­tų ir per­son­alo atrankų vadovė