Mineralinės trąšos rožėms. Charakteristikos, rūšys ir taikymo taisyklės
Kiekvienas sodininkas nori, kad jo sodas žydėtų ir būtų sveikas. Tačiau rezultatas priklauso ne tik nuo veislės, sodinimo laiko ir priežiūros, bet ir nuo teisingo ir savalaikio trąšų įterpimo. Šiame straipsnyje mes suprasime, kas yra mineralinės trąšos, kam jos reikalingos ir kaip naudoti mineralines trąšas rožėms ir kitiems augalams.
KAIP SUPRASTI SIMBOLIUS ANT PAKUOTĖS SU KOMPLEKTINĖMIS MINERALINĖMIS TRĄŠUOMIS
Ant kiekvienos trąšos tikrai rasite tokį žymėjimą – NPK ir skaičius prie kiekvienos raidės:
Azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K)
Skaičiai rodo savitąjį makroelemento svorį trąšose. Pavyzdžiui: Master Mineral vandenyje tirpios trąšos NPK 3-11-38 reiškia, kad šiose trąšose 100 g svorio yra 3 g azoto, 11 g fosforo ir 38 g kalio.
Kompleksinėse trąšose, be trijų pagrindinių makroelementų NPK, gali būti ir papildomų. Rožėms svarbus elementas yra magnio Mg. Makroelementai surašyti raidėmis prie NPK, pvz.: Master Valagro NPK 18-18-18+3Mg arba Osmocote Tablet 14-8-11+2MgO.
Mineralinės trąšos – tai neorganiniai junginiai (dažniausiai mineralinės druskos), gaunami mechaninio ar cheminio apdorojimo būdu. Jie gali būti paprasti (sudėtyje yra vieno iš elementų – azoto, fosforo ar kalio) arba kompleksiniai.
Azotas (N). Azoto trąšos yra atsakingos už augalų augimą. Esant optimaliam azoto kiekiui dirvožemyje, rožė greitai užaugina žaliąją masę.
Azoto trąšos pavasarį ir vasaros pradžioje tręšiamos bet kokiems sodo augalams, sodo pasėliams ir vejai. Nuo vasaros vidurio azoto trąšų įterpimas nutraukiamas
Fosforas (P). Fosforo trąšos skatina augalų, ypač jų šaknų, augimą, žiedpumpurių ir vaisių formavimąsi, didina atsparumą žemai temperatūrai. Fosforas užtikrina gausų ir intensyvesnį rožių žydėjimą, vaisiniuose augaluose prisideda prie krakmolo, cukrų ir riebalų kaupimosi vaisiuose.
Fosforo trąšos rožėms naudojamos tolygiai per visą auginimo laikotarpį.
Kalis (K). Kalio trąšos naudojamos augalo imunitetui stiprinti, žiedų kokybei gerinti ir ilgesniam žydėjimui užtikrinti. Kalis padeda augalams įgyti atsparumą šalčiui, drėgmės trūkumui, padidinti atsparumą šalčiui ir atsparumą įvairioms ligoms.
Kalio trąšos pradedamos tręšti pumpurų formavimosi metu (arba ankstyvą pavasarį kaip kompleksinių trąšų dalis) ir po pirmojo žydėjimo. Kitas tręšimas yra vasaros pabaigoje – ankstyvą rudenį, kad paruoštų rožes žiemai.
Kompleksinėse trąšose vienu metu yra keli cheminiai elementai. Jie veikia ir dvigubai, pavyzdžiui, azotas-kalis, ir trigubai (azotas-fosforas-kalis). Jie naudojami vienu metu pridėti visus reikalingus makro ir mikroelementus.
Mikrotrąšos – kompleksinės ir pavienės trąšos, kuriose mikroelementai yra augalams prieinama forma. Šios medžiagos yra skysčių, miltelių ir kristalų pavidalu. Jie apsaugo nuo ligų, kenkėjų ir didina produktyvumą. Mikroelementai, būtini optimaliam augalų augimui ir vystymuisi, yra: geležis, manganas, boras, molibdenas, cinkas, varis, siera.
CHEMINIŲ ELEMENTŲ TRŪKŠKUMO AUGALUOSE ŽENKLAI
Azoto trūkumui būdinga blyški augalų išvaizda, silpni ūgliai ir maža lapija.
Trūkstant fosforo, lapai taip pat tampa smulkūs, bet tamsiai žali ir nukrinta per anksti. Tai ypač pasakytina apie apatinius lapus.
Kalio trūkumas pastebimas ne laiku pageltonuojančių lapų raukšlėta išvaizda, vaisiai smulkūs ir negražūs.
Trūkstant vario, augalo viršūnės miršta.
Cinko trūkumui būdingi smulkūs deformuoti vaisiai.
Trūkstant boro, mažėja kiaušidžių skaičius, mažėja atsparumas šalčiui, augalų lapai susisuka ir nukrinta.
Trūkstant magnio, lapai rudeniškai nusidažo geltonai raudonai ir nukrinta, o lapų gyslos išlieka žalios.
Mangano trūkumas pastebimas iš blyškių lapų su ryškiomis gyslomis.
TRĄŠŲ DAŽIMO BŪDAI
Yra šaknų ir ne šaknų maitinimas.
Šaknų maitinimas – tręšiant tiesiai į šaknims prieinamą vietą. Šaknų maitinimas yra pagrindinis, nes būtent per dirvą įterpiama pagrindinė trąšų dozė. Šio šėrimo specifika tokia: maisto medžiagos tiekiamos tiesiai į šaknį, o tai labai palengvina įsisavinimo procesą. Skystos arba sausos formos. Sausos trąšos daugeliu atvejų turi ilgą tarnavimo laiką ir laipsnišką poveikį. Skysti šaknų tvarsčiai veikia greičiau ir trumpiau veikia augalus.
Maitinantis lapais, maistinės medžiagos pasisavinamos jas pasisavinus augalų lapams (purškiant). Maitinimas lapais yra radikalesnis, operatyvesnis šėrimo būdas – savotiška „greitoji pagalba“ augalams kritinėje situacijoje. Tam medžiagų įsisavinimo greitis bus didžiulis pranašumas. Visgi šėrimas per lapus, nors ir toks sėkmingas ir greitai efektyvus, laikomas papildomu šėrimu.
Geriausi rezultatai pasiekiami derinant šėrimą su šaknimis ir lapais.
PAGRINDINĖS KLAIDOS NAUDOJANT MINERALINES TRĄŠAS
Bet koks tręšimas turi būti atliekamas teisingai, ypač tręšant šaknis. Vienas neteisingas žingsnis gali palikti sodininką visiškai be derliaus. Dozių, tręšimo laiko ir vienodo trąšų paskirstymo nesilaikymas sunaikins net pačius galingiausius ir sveikiausius augalus.
Paraiškos dozių nesilaikymas.
Tręšdami trąšas, turėtumėte vadovautis taisykle: geriau maitinti per mažai, nei permaitinti. Maistinių medžiagų perteklius, ypač turinčių azoto, gali neigiamai paveikti rožės augimą ir žydėjimą bei aplinką.
Terminų nepaisymas.
Pradedantieji sodininkai įsitikinę, kad vienos ar kitos mineralinės medžiagos naudojimo laikotarpiai nesiskiria. Tai kupina negrįžtamų pasekmių, nes vėlyvas azoto panaudojimas visiškai nežydės, gausis žalios masės ir augalas nepasirengs žiemos sezonui. O kalio ir fosforo papildymo nepaisymas antroje vasaros pusėje ar rudenį išprovokuos paties derliaus išeikvojimą.
Netolygus tręšimo pasiskirstymas.
Jei sausus mišinius naudojate išbarstymo būdu, galite nenaudoti atskirų zonų. Tai yra, kai kur dirvožemis bus perpildytas, o kai kur jis bus išeikvotas iki ribos. Maisto medžiagos negali judėti visoje svetainėje, kaip mano pradedantieji sodininkai.
BENDRIEJI PATARIMAI DĖL MINERALINIŲ TRĄŠŲ DARBO
1. Tręšdami trąšas, turite vadovautis pridedamomis instrukcijomis.
2. Būtina laikytis saugos priemonių: nenaudokite indų ar indų, skirtų maistui ar mineralinėms trąšoms. Visi darbai su trąšomis turi būti atliekami su respiratoriumi, akiniais ir pirštinėmis.
3. Laikykitės trąšų naudojimo standartų.
4. Tręškite trąšomis, kad nepakenktumėte augalams. Granuliuotas trąšas pabarstykite žeme ir užpilkite daug vandens.
Kiekvienam vystymosi laikotarpiui reikia tręšti tam tikros rūšies trąšomis, tačiau nepamirškite svarbiausios visų sodininkų taisyklės: geriau maitinti per mažai, nei permaitinti.
Įvertinkite straipsnį