Pelkinis žinginys. Auga pelkėse, ežerų, upių, tvenkinių pakrantėse, užpelkėjusiuose eglynuose, juodalksnynuose, žemapelkėse. Lapai blizgantys, dideli, širdiški, lankiškai gysloti.

Pelkinis žinginys (Calla palustris L.)

Daugiametis, 15—30 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis storas, šliaužiantis, nariuotas. Lapai blizgantys, dideli, širdiški, lankiškai gysloti; lapkočiai ilgi, prie pamato su makštimis. Žiedai smulkūs, susitelkę į burbuolę, kurią gaubia didelis, šviesia vidine puse papėdlapis.

Žydi gegužės—birželio, kartais ir iki rugpjūčio mėn. Vaisiai — mėsingos, raudonos, gleivėtos, žirnio didumo uogos, prinokstančios rugpjūčio—rugsėjo mėn. Lietuvoje dažnas.

Auga pelkėse, ežerų, upių, tvenkinių pakrantėse, užpelkėjusiuose eglynuose, juodalksnynuose, žemapelkėse.

Šviesamėgis. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis.

Šakniastiebiuose yra daug krakmolo, cukrų, baltymų. Žali nuodingi (veikliosios medžiagos dar nepakankamai ištirtos), tačiau virtais arba džiovintais galima šerti gyvulius. Jais minta vandeniniai kailiniai žvėreliai, šernai. Šviežiomis uogomis kartais apsinuodija vaikai, o lapais — galvijai.