Gydytojas griauna mitus apie tai, kodėl šeimos nesusilaukia vaikų

Dalis vaikų nebūtų gimę, jeigu jų tėvams nebūtų padėję vaisingu­mo spe­cial­is­tai. Tači­au daug žmonių klaidin­gai vis dar klaidin­gai verti­na priežastis, dėl kurių moterys nepas­to­ja. Ar visa­da ver­ta pul­ti į neviltį negalint susi­lauk­ti vaike­lio? Kas gali padėti greiči­au pas­toti? Med­i­ci­nos cen­tro „North­way“ gydy­to­jas akušeris ginekolo­gas dr. Vytau­tas Kli­mas kviečia drauge aptar­ti didži­ausią ner­imą pacien­tams keliančius klausimus ir paanal­izuoti, kok­ie veik­s­ni­ai pade­da ir kok­ie truk­do mot­ers vaisingu­mui.

Kas yra nevaisingumas?

„Nevaisingu­mas – tai tokia būk­lė, kai moteris negali pas­toti arba pas­to­jusi išneši­oti ir pag­imdyti kūdikio, – sako mok­slų dak­taras. – Tači­au į mane daž­nai kreip­i­asi moterys su prašy­mu: „Dak­tare, padėkite, du mėne­sius ban­dome pas­toti, tači­au vai­sius neužsimez­ga. Esu praradusi viltį.“ Arba: „Pir­mi­au­sia noriu išsi­tir­ti dėl nevaisingu­mo, o tada galvo­siu apie kūdikį.“

Tokioms moter­ims atsakau, kad yra tik vien­as patiki­mas būdas išsi­tir­ti, ar esi vaisin­ga, tai tik bandyti pas­toti – ir dar per pakanka­mai ilgą laiką. Nevaisingumą gal­i­ma įtar­ti, jei nepavyk­s­ta pas­toti per vienus metus reg­u­liar­ių lytinių san­tyk­ių. Didži­au­sia moterų, nor­inčių kuo greiči­au susi­lauk­ti kūdikio, bėda, kad jos daž­nai linku­sios galvoti apie nevaisingumą, o ne tai, kaip pager­in­ti vaisingumą.“

Ar tiesa, kad norint kuo greičiau pastoti reikia kurį laiką susilaikyti nuo lytinių santykių, tuomet vyras prikaupia daugiau spermos?

Netiesa. Kažka­da klaidin­gai buvo tiki­ma, kad vyras turėtų „taupyti“ savo sper­mą. Many­ta, kad dažni lytini­ai san­tyki­ai gali išeikvoti sper­mos atsar­gas ir vyras tada gali tap­ti ne tik nevaisin­gas, bet net ir lytiškai nepa­jė­gus. Tai vad­i­namo­ji „riboto ejaku­liaci­jų skaiči­aus teori­ja“, tei­gusi, kad vyras gali turėti tik tam tikrą ribotą ejaku­liaci­jų skaičių, todėl lytinius san­tyk­ius neva reik­ią „taupyti“ taip, kad jų užtek­tų visam gyven­imui. Šiuo­laiki­nis med­i­ci­nos mok­slas paneigė šią teori­ją. Mok­slini­ais tyri­mais įrody­ta, kad susi­laiky­mas nuo lytinių san­tyk­ių sper­mos rodik­lius ne geri­na, o daž­ni­au ‑blogi­na. Tuo tarpu reg­u­liarūs ir pakanka­mai dažni lytini­ai san­tyki­ai did­i­na tikimy­bę pas­toti. Turint dažnus lytinius san­tyk­ius sper­mos gamy­ba skati­na­ma ne tik tais atve­jais, kai vyras neturi jok­ių vaisingu­mo bėdų, bet ir tada, kai sper­mos vaisingu­mas sumažėjęs. Jei sper­mos vaisingu­mas sumažėjęs, esant retiems lytini­ams san­tyki­ams jis dar labi­au mažė­ja.

Mok­slini­ais tyri­mais nus­taty­ta: jei lytini­ai san­tyki­ai retes­ni nei ketu­rios dienos, tada sper­ma­to­zoidai, vyriško­sios lyt­inės ląstelės, tam­pa maži­au judrūs. O jei dar reči­au myli­masi, tai ir kiti sper­mos rodik­li­ai blogė­ja.

Manoma, kad siekiant pas­toti reikia mylėtis reg­u­liari­ai be jok­ių dirb­tinių per­traukų. Užten­ka 2–3 kar­tus per savaitę, tači­au jei yra noro, laiko, gal­i­ma ir daž­ni­au. Vyro sper­ma­to­zoidai gam­i­nasi gana ilgai: kol pasigam­i­na viena kar­ta, praeina maž­daug 95 dienos. Nors ir kaip ten būtų, net 100–120 mln. vyro sper­ma­to­zoidų kiekvieną dieną būna pasirengę išsiveržti. Net jei mylėsitės keturis kar­tus per dieną, vyro sper­ma dar bus gana vaisin­ga. Per daž­nai nebū­na, būna tik per retai. Siekiant pas­toti mylėtis reikia reg­u­liari­ai, be jok­ių dirb­tinių per­traukų, su meile ir mal­on­u­mu bei taip daž­nai, kaip tai dik­tuo­ja jūsų tem­pera­men­tas ir sveikatos būk­lė. Tada viskas bus gerai.

Ar pastoti gali padėti vaisingų dienų skaičiavimas?

Vais­ingų dienų skaiči­av­i­mas pasitelkiant įvair­ius ovu­liacinius tes­tus, matuo­jant baz­inę kūno tem­per­atūrą mote­ri­ai pas­toti nepade­da. Mok­slini­ais tyri­mais įrody­ta, kad bandy­mas suplan­uoti lytinius san­tyk­ius „vaisin­gomis“ dienomis, tikimy­bę pas­toti net­gi maži­na. Geri­au­sia, kai pas­to­ja­ma be jok­ių skaiči­av­imų. Patir­tis rodo, kad greiči­au­si­ai pas­to­ja tos poros, kurios neskaiči­uo­ja, neplan­uo­ja lytinių san­tyk­ių, o tiesiog mylisi.

Kai pradedama plan­uoti lytinius san­tyk­ius, skaiči­uoti, kyla įtam­pa. Stre­sas smegenyse išskiria stresą suke­liančių medži­agų, kurios blo­gai veikia tiek mot­ers, tiek vyro vaisingumą. Ta įtam­pa atsiliepia ir poros, plan­uo­jančios vaikutį, san­tyki­ams. Ypač vyra­ms ne visa­da išeina „kai reikia“.

Kadan­gi moteris pati gali tik apytik­sli­ai apsiskaiči­uoti vaisin­gas dien­as, lytinių san­tyk­ių suplanav­i­mas tam tikros dienoms, kai dar priside­da ir stre­sas, tas vaisin­gas dien­as gali paver­sti nevaisin­gomis.

Nevaisingumą gal­i­ma įtar­ti, jei nepavyk­s­ta pas­toti per vienus metus reg­u­liar­ių lytinių san­tyk­ių. Didži­au­sia moterų, nor­inčių kuo greiči­au susi­lauk­ti kūdikio, bėda, kad jos daž­nai linku­sios galvoti apie nevaisingumą, o ne apie tai, kaip pager­in­ti vaisingumą.

Lytinių san­tyk­ių vien „vaisin­goms dienoms“ plan­uoti nev­er­ta, bet nėš­tumą reikia plan­uoti. Kiekvien­as vaikas turėtų gimti tada, kai yra pagei­dau­ja­mas ir laukia­mas. Deja, mūsų visuomenei trūk­s­ta šeimos planav­i­mo kultūros. Kai pak­lau­siu jaunos poros, ar jie saugo­jasi nuo nepagei­dau­jamo nėš­tu­mo, daž­ni­au­si­ai girdžiu atsakymą, kad jok­ių efek­tyvių ir saugių šiuo­laikinių priemonių nevar­to­ja, nes „jei pas­totų, tai tikri­au­si­ai gimdytų.“ Kultūringam Vakarų Euro­pos piliečiui tokia nuosta­ta nuskam­bėtų mažų maži­au­si­ai keis­tai. Na, maž­daug taip, kaip mums, lietu­vi­ams, jau miru­si­am komu­nistinės Kini­jos lyderiui Mao Dze­dun­gui priskiria­mas posakis: „Dan­tų nesi­valau, nes ir tigrai dan­tų niekuomet nesi­va­lo.“

Mok­slo įrody­ta, kad nėš­tumų planav­i­mas turi didelę įtaką nau­jag­im­ių ir kūdik­ių sveikatai. Kiekviena moteris, plan­uo­jan­ti nėš­tumą, kurį laiką turėtų var­toti vit­a­mi­nus. Svar­biau­sia – vit­a­m­iną B9. Chem­in­is jo pava­din­i­mas – folio rūgštis. Mok­slini­ais tyri­mais yra labai patiki­mai nus­taty­ta, kad jei bent mėnesį arba ilgiau, kol pas­to­ja, ir per bent tris pir­mus nėš­tu­mo mėne­sius moteris var­to­ja folio rūgštį po 0,4 mg per parą, (kar­tais – dau­giau), tai iki 70 proc. sumaži­na nervinio vamzde­lio apsigim­imų, t. y. galvos kaulų, stuburo kaulų bei cen­trinės nervų sis­te­mos apsigim­imų, riziką.

Šeimos planav­i­mas – tai reiškia, kad moteris nau­do­ja patikimą ir saugią šiuo­laik­inę kon­tra­cep­ci­ją, kol nenori pas­toti. Nutarusi pas­toti, nors dar var­to­ja kon­tra­cep­tikus, dar mėnesį ji geria folio rūgštį. Po 1–2 mėne­sių nutraukusi kon­tra­cep­ci­ją ir toli­au var­to­ja folio rūgštį bei ban­do pas­toti. Folio rūgštį var­to­ja tol, kol pas­to­ja, ir dar tris mėne­sius jau besi­lauk­dama.

Ar tiesa, kad labai liesoms moterims norint susilaukti vaikų, pirmiausiai reikia priaugti svorio?

Tikrai labai rim­ta bėda, truk­dan­ti mot­ers vaisingu­mui, – val­gy­mo sutriki­mai. Tai nerv­inė anorek­si­ja ir bulim­i­ja. Ser­gančios nervine anorek­si­ja merginos seka mod­eli­ais ir neval­go. Tas įpro­tis neval­gyti užsi­fik­suo­ja smegenyse ir tai paskati­na gan sunkius, kar­tais ir mirt­i­nus orga­niz­mo pokyčius, taip pat – ir nevaisingumą.

Kad kiaušidžių veik­la būtų gera, turi būti tin­ka­mas kūno svoris. Jei kūno svoris per mažas, gali išnyk­sti mėnesinės, nes blokuo­ja­ma kiaušidžių funkci­ja. Jei kūno svoris per didelis, taip pat jos gali išnyk­ti. O kaip tuomet pas­toti?

Kūno svoris yra apytik­sli­ai api­brėžia­mas kūno masės indek­su (KMI), t. y. KMI = kūno svoris (išmatuo­to kg): ūgio (išmatuo­to m)².

Tin­ka­mas KMI yra tarp 20 ir 25 kg/m². Jei jis mažes­nis nei 19, mėnesinės jau linku­sios išsider­in­ti. Būna, kad mot­ers KMI siekia ir 15, ir maži­au. Tuomet pir­ma mūsų, ginekologų, rekomen­daci­ja būna toki­ai mote­ri­ai, nor­inči­ai pas­toti, – pri­augti svo­rio. Tači­au tai nėra taip papras­ta mote­ri­ai, ser­ganči­ai nervine anorek­si­ja. Net jei ji pas­to­ja, svoris prade­da augti, anorek­si­ja gali paūmėti. Jos vėl puo­la liekn­in­tis, nes smegenyse užsi­fik­savęs netinka­mas kūno įvaizdis. Joms atro­do, kad jei KMI 20, tai jos jau „storos“. Tokia moteris gali rim­tai pak­enk­ti savo vai­siui. Vai­sius gali gimti mažo svo­rio, prieš laiką, nepakanka­mai išsivys­tęs, silp­nas.

Ne mažes­nė bėda yra per didelis mot­ers svoris, ypač, kai KMI dides­nis nei 29 kg/m².  Tuomet išside­ri­na mot­ers kiaušidžių funkci­ja, nevyk­s­ta ovu­liaci­ja ir pas­toti darosi sunku. Toki­ai mote­ri­ai, jei nori susi­lauk­ti vaikučio, rekomen­duo­jame numesti svo­rio.

Ar negalėjimo pastoti priežastis gali būti moters vartoti hormoniniai kontraceptikai?

Var­gu ar taip galėjo sakyti gydy­to­ja, nes tai tikrai netiesa. Tai mitas, kad hor­monini­ai kon­tra­cep­tikai kenkia vaisingu­mui. Hor­mon­inė kon­tra­cep­ci­ja tikrai neturi jokio blo­go poveikio nei vaisingu­mui, nei būsi­mam nėš­tu­mui, nei būsi­mo kūdikio sveikatai. Priešin­gai, hor­mon­inė kon­tra­cep­ci­ja maži­na kai kurių ligų, kurios daž­nai suke­lia nevaisingumą, pvz., endometri­ozės, negim­dinio nėš­tu­mo, dubens uždegi­minių ligų (net apie 30–50 proc.) riziką.

Vad­i­nasi, įpras­tai kon­tra­cep­tikai apsaugo nuo nepagei­dau­jamo nėš­tu­mo, o tais atve­jais, jei yra tam tikri cik­lo sutriki­mai, nutraukus hor­mon­inę kon­tra­cep­ci­ją, per pir­mus tris cik­lus kaip tik yra didesnė tikimy­bė pas­toti. Mes, ginekolo­gai, moter­ims, tur­inčioms, tarkim, policis­tinių kiaušidžių sin­dromą, kuri yra daž­na mot­ers nevaisingu­mo priežastis, siūlome, kol neplan­uo­ja nėš­tu­mo, bet turi lytinius san­tyk­ius, var­toti hor­mon­inę kon­tra­cep­ci­ją. Jei yra policis­tinių kiaušidžių sin­dro­mas, po ilgalaikio hor­mon­inės kon­tra­cep­ci­jos (tablečių, makštie žiedų, kon­tra­cep­tinių pleistrų var­to­ji­mo tris mėne­sius dar būna reg­u­liar­ios mėnesinės, tik paskui jos išsireg­uli­uo­ja. Per tą laiką didesnė tikimy­bė pas­toti.

Ar nevaisingumui turi įtakos ankstesnių nėštumų nutraukimas?

Tos moterys, kurios nutraukė nėš­tumą, nors ir nepatyrė jok­ių kom­p­likaci­jų, yra prigąs­d­in­tos, kad jei nutraukė nėš­tumą, tai būti­nai bus nevaisin­gos. Žino­ma, dažni abor­tai nėra mot­ers aukš­tos san­i­tar­inės kultūros požymis. Tači­au negerai gąs­d­in­ti moteris baubu, kurio nėra. Gerai, kval­i­fikuo­to spe­cial­is­to atlik­tas nutrauk­tas nėš­tu­mas, nei pir­mas, nei paskes­nis, jok­ių pavo­jaus nau­jam nėš­tu­mui nesuke­lia, išskyrus tuos retus atve­jus, kai abor­to operaci­ja kom­p­likuo­jasi, pvz., vidinių lytinių organų uždegimu. Tin­ka­mai atlik­ti abor­tai nepa­did­i­na nei nevaisingu­mo, nei per­silei­di­mo, nei vaisi­aus apsigim­imų tikimy­bės.

Šal­ti­nis: nmc.lt