Ar vienos nakties seksas būtinai yra blogas dalykas?

Vieną dieną, sėdėdamas kavinėje ir gerdamas kavą su savo geriausiu draugu Denisu, gavau „keistą“ SMS žinutę: „Labas. Kaip gyveni? Pasiilgau tavęs.“ Ši žinutė buvo keista tuo, kad, nepaisant jos turinio intymumo, numeris, iš kurio ji buvo išsiųsta, nebuvo užregistruotas mano telefono kontaktų sąraše. Iš pradžių pamanęs, kad žinutė man išsiųsta per klaidą, nusprendžiau pranešti jos autoriui, tačiau pokalbio su Denisu tema buvo tokia jaudinanti, kad šiek tiek suabejojau ir po dešimties minučių iš to paties numerio gavau dar vieną SMS žinutę su klausimu: „Kodėl neatsiliepi?“. Supratęs, kad tai ne klaida, ėmiau nagrinėti telefono numerio skaitmenų kombinaciją ir… supratau, kam jis priklauso.

Emocijų banga privertė mane akimirkai sustoti (tuo metu mes su Denisu jau 0buvome išėję iš kavinės ir ėjome vakarinėmis gatvėmis).

– Ką tu darai? – paklausė Denis.
– Įsivaizduoji, man rašo vaikinas, su kuriuo išsiskyriau daugiau nei prieš pusę metų…..
– Vau.
– Tu nesakyk, – nusijuokiau.

Laimei, iki to laiko jau buvau „perpratusi šį vaikiną“ ir mano galva buvo sveika. Kodėl jis parašė šią SMS žinutę, nekilo klausimų. Jei jaunuolis, dingęs mėnesiui, trims, šešiems, metams… nesvarbu, staiga atsiranda ir pasiūlo susitikti – tai vienareikšmiškas išsiskyrimas dėl „vienkartinio“ sekso, o viltis, kad „jis staiga atėjo į protą, prisiminė, įvertino“, labai menka. Turiu vieną keistą, net man pačiai nepaaiškinamą ypatybę – nežinau, apie ką kalbėtis su savo buvusiaisiais, o mano tylėjimas, matyt, pakurstė susierzinimą kitame laido gale, todėl atrašydavo laiškais: „tokio žmogaus nepažįstu ir neatsimenu, tu turi ne tą numerį“. Atsakydama gavau porą SMS žinučių, kurių turinio neprisimenu, bet vis tiek užduodu sau klausimą: jei vaikinas būtų buvęs atkaklesnis, ar būčiau sugebėjusi atsisakyti, net ir žinodama, kad tai tik vienai nakčiai? Nesu tikra, nepaisant mūsų trumpalaikio romano, mano jausmai jam buvo gana gilūs.

Kartu praleidome tik kelias savaites, bet man to pakako, kad įsimylėčiau iki ausų. Nebuvo jokių audros požymių, tiesiog vieną dieną, pažadėjęs paskambinti man vakare, kaip įprasta, jis taip ir nepaskambino. Nei kitą vakarą, nei dar kitą. Kai mano nekantrumas pasiekė maksimumą, ieškojau priežasties, kuri pateisintų mano ketinimą paskambinti pačiai, ir ją radau: o kas, jei jam kas nors atsitiktų, pavyzdžiui, nelaimingas atsitikimas. Sukaupusi drąsą, surinkau jo numerį.

Jaunuolio balsas skambėjo labai linksmai ir jis kalbėjo taip, tarsi būtume išsiskyrę prieš porą valandų. Jis pažadėjo vėl paskambinti vakare, bet taip ir nesulaukiau jo skambučio. Praėjus savaitei ar pusantros, mintys apie jį tapo mane užvaldžiusia manija. Po kelių dienų susipažinau su vedusiu vyru, išvaizdžiu ir protingu vaikinu, ir, norėdama abstrahuoti save ir išbristi iš depresijos, permiegojau su juo, suprasdama, kad šis seksas vargu ar gresia man emocinėmis pasekmėmis. Pleištas neišmušė, nepasijutau geriau, prie tuštumos jausmo prisidėjo bjauraus kartėlio, gėdos ir neapykantos visiems vyrams poskonis, bet buvau blaivi, pirmą kartą per dvi savaites prisiminiau, kad reikia pasigaminti valgyti, o svarbiausia – nustoti sopėti kumštį.

Mano geismo objektas, kaip paaiškės vėliau, taip pat pasirodys esąs vedęs, bet kai apie tai sužinojau, skausmas jau buvo nuslopęs, o vėliau ir visai atslūgo, ir po aštuonių ar devynių mėnesių, gavusi iš jo SMS žinutę: „Labas. Kaip tu gyveni? Pasiilgau tavęs“, ne iš karto prisiminsiu numerį, kurį dar visai neseniai žinojau atmintinai.

Prisiminimų sūkurys galvoje sužadino manyje susidomėjimą: ar dažnai merginos susiduria su pasirinkimo agonija vienos nakties nuotykių naudai?

Internete pasirodė apklausa šia tema: „Ką manote apie seksą su vyru vienai nakčiai?“. – davė tokius rezultatus:

• Regina (32 metai, trys nesėkmingos santuokos, du vaikai) – atsakymas: neigiamas.
• Alina (25 metų, vieniša, vaikų neturi) – atsakymas: neigiamas.
• Tamara (40 metų, vieniša, vaikų neturi) – atsakymas: labai neigiamas.
• Marina (33 metų, netekėjusi, turi vaiką) – atsakymas: anksčiau kategoriškas „ne“, dabar pasikeitė į „kodėl ne“.

Atkreipiu dėmesį, kad respondentų grupę sudaro skirtingo amžiaus, socialinės padėties ir išsilavinimo žmonės, tačiau tik vienas iš keturių atsakymų nerodo neigiamo vertinimo. Kodėl? Kodėl tik viena moteris iš keturių leidžia tik lengvo nuotykio idėją? Kas tai yra? Auklėjimo kaina? Nesibaigianti baimė būti laikomam laisva mergina? Išdidumas? Baimė? Kiekviena moneta turi dvi puses.

Pirmoji, mėlynakė mergina

Tolimais, tolimais laikais, kai tokios sąvokos, kaip DNR testas, niekas nežinojo, o pati santrumpa nekirto ausies tik mokslininkams genetikams, gyveno graži pora, Sveta ir Igoris. Jie gyveno gerai, pasiturinčiai ir pasiturinčiai: abu turėjo gerą išsilavinimą, puikius giminaičius ir kitus laimingo sovietinės šeimos gyvenimo atributus, išskyrus vieną vienintelį, kuris nesuteikė jiems pilnos teisės vadintis pavyzdinga visuomenės ląstele… taip, jie neturėjo vaikų. Vienus šeimyninio gyvenimo metus keitė kiti, o menstruacijos su užsispyrusiu pastovumu ir kitiems pavydėtinu stabilumu nepamiršdavo apie save priminti kiekvieną mėnesį.

Reprodukcinės sveikatos problema sovietmečiu buvo menkai suprantama. Buvo tikimasi, kad abejotini nevaisingumo gydymo metodai, tokie kaip karšti šūviai, fizioterapija ir kraujo perpylimas, duos rezultatų vienu atveju iš dešimties. Ir sunku buvo pasakyti, ar ciklo vėlavimas, gydant nevaisingumą sovietinę moterį, liudijo apie taikomų priemonių veiksmingumą, ar kad niekam nežinoma jėga pačiu nesuvokiamiausiu būdu paveikė tokį mažai žinomą tais laikais hormoninį foną, ir įvyko, kaip žmonės sako, stebuklas.

Apskritai, išbandžiusi, kaip siūlė „ritualas“, visas tradicines ir netradicines kovos su liga priemones, Sveta visiškai nusivylė. Bet, matyt, noras turėti vaiką buvo stipresnis už meilę vyrui, ir ji staiga ėmė pastebėti jųdviejų su Igoriu santykiuose atsirandantį susvetimėjimą, ir tiek.

Toliau pateikiama daugiau. „Dėl tam tikrų aplinkybių“ (pavadinkime tai seksu su kolega po įmonės vakarėlio) Sveta vieną dieną suprato, kad vėluoja, o po vėlavimo sekė ilgai lauktas rajono ginekologo ‚verdiktas‘. Žinoma, nekilo abejonių, kas yra vaiko tėvas, tačiau Sveta tiesiog negalėjo leisti minties nutraukti nėštumą, juolab kad Igoris, sužinojęs apie tai, buvo be galo laimingas. Begalinės baimės ir laimės jausmas tiesiog nepaliko Sveta sieloje vietos gėdai dėl to, ką ji padarė. Pats įvykis, po kurio sekė malonus šurmulys, o paskui mergaitės skambiu vardu Veronika gimimas juos abu suglumino visa galva, pripildydamas gyvenimą naujos, visiškai nesuvokiamos prasmės. Sutuoktinių santykiai ne tik grįžo į ankstesnę vėžę, bet ir žaidė su padvigubėjusia jėga. Abu po darbo skubėjo namo, kuris, rodos, tik dabar ir tapo pilna taurele. Ir tokia smulkmena kaip tėvų pasirodymas – apsiašarojusi rudų akių mėlynakė mergaitė gražiomis šviesiomis garbanomis, regis, niekam nekėlė jokios gėdos!

Antroji istorija – kurortas

Jau apie gana šiuolaikišką merginą, vardu Diana. Vienintelė mylinčių tėvų dukra, ji turėjo mažai patirties su žodžiu „ne“: geriausius vaikiškus žaislus tada, kaip ir priklauso, pakeitė brangesni suaugusiųjų žaislai. Klubai, vakarėliai, pobūviai, apsipirkinėjimas, grožio salonai – visa tai Dianos gyvenimas buvo užpildytas iki kraštų, tačiau, be viso to, ji nepakenčiamai norėjo bent piršteliu prisiliesti prie žiniasklaidos veikėjų gyvenimo. Ir nesvarbu, kad pakaitinis „pirštas“ galėjo būti bet kuri kita, galbūt labiau intriguojanti jos nuostabaus kūno dalis.

Dianos stabas, tiksliau, jos svajonių vyras buvo vienas iš „Comedy Club“ gyventojų (tikrojo vardo neįvardiju, tegul jis būna Edvardas). Byla buvo Sočyje. Po sėkmingo pasirodymo, kuris buvo jo gastrolių dalis, Edvardas ilsėjosi vieno iš populiarių Sočio klubų VIP zonoje. Šen bei ten būriavosi minios gražių, įdegusių, tik minimalia apranga apsikarsčiusių moterų, viena iš jų buvo Diana. Ji lankėsi Edvardo koncertuose Maskvoje, į kuriuos atvyko iš gimtosios Kazanės, ir, žinoma, negalėjo praleisti jo pasirodymo Sočyje, po kurio kartu su draugėmis nuėjo į klubą.

Kurortuose esantys klubai turi savitą skonį. Nesibaigiančio savaitgalio jausmas ir jūros oras pakylėja pramogas, sustiprina malonumo skonį ir laikinai ištrina socialines ribas. Negalėjau tiksliai prisiminti, kaip jiedu susipažino, bet tai įvyko klube, o baigėsi tą vakarą Edvardo kambaryje. Po to jis „džentelmeniškai“ padėkojo jai už malonų vakarą, paaiškindamas, kad ji turėtų suprasti, jog jie yra skirtingi žmonės, kurių gyvenimai atsitiktinai susikirto vienam vakarui, ir kad labai mažai tikėtina, jog tai pasikartos, tačiau tai netrukdė jam galvoti apie ją kaip apie malonią merginą. Diana nebandė prieštarauti Edvardui, o tai, mano manymu, sustiprino malonų įspūdį, kurį jis apie ją paliko. Ji tyliai apsirengė ir išėjo, o po to draugams papasakojo apie nepamirštamą naktį, aistringus apkabinimus ir saldžiausius bučinius, kurie padarė jos gyvenimą dar laimingesnį, nors tai truko tik vieną naktį.

Atpildas su galvos skausmu ryte

Tačiau manau, kad čempione pagal „sėkmingas pasekmes“ po vienos nakties sekso tapo Anos ir Aleksandro istorija. Po penkerių bendro gyvenimo metų Ana išsiskyrė su vyru. Išsiskyrimas buvo sunkus, su nesibaigiančiais abipusiais kaltinimais, nes per santuokos metus Ana taip ir neišvydo ilgai lauktos antros juostelės ant testo lazdelės, o dabar ji sėdėjo pas artimiausią draugę Aliną ir verkdama liejo savo kartėlį dėl po skyrybų apėmusios depresijos.

Alina iš visų jėgų stengėsi įrodyti Anai, kad tai ne jos kaltė. Reikalas tas, kad Anos tėvai turi aštuonis vaikus, penki iš jų – mergaitės, kiekvienas iš jų (neskaitant Anos) jau turėjo savo vaikų, taigi genetinis veiksnys buvo visiškai panaikintas, o atkaklumas, su kuriuo buvęs Anos vyras nenorėjo būti ištirtas, sukėlė įtarimų. Kai klausytis draugės tapo visiškai nepakeliama, Alina pasakė: „Eime aplankyti mano draugės! Iškart perspėju, Aleksas yra paleistuvis, bet manau, kad seksas vienai nakčiai tave atves į protą ir padės atsipalaiduoti. Taigi pasiėmėme alaus ir nuėjome į svečius.

Pažintis abiem pasirodė labai maloni, ir jei kitą rytą atsibudusi Aleksandro lovoje Ana nejaustų baisaus galvos skausmo ir sąžinės graužaties, kad pabudo kartu su ja (nes dar prieš kelias valandas atrodė, kad myli savo vyrą), būtų galima drąsiai teigti, kad „antikrizinis planas“ buvo įgyvendintas 100 proc. nes depresijos nebuvo nė kvapo. Maža to, po dienos Saša jai paskambino ir pakvietė į kiną, po savaitės tarp jų užsimezgė audringas romanas, o po mėnesio Ana suprato, kad yra nėščia, o kai ginekologas paskelbė terminą, nekilo abejonių, kad vaikas pradėtas tą pačią naktį.

Mergaitė Veronika jau seniai užaugo ir pati tapo mama, tačiau tėvai ją vis dar brangina ir laiko didžiausia likimo dovana. Diana gyvena ne itin laimingoje santuokoje, tačiau gyvi prisiminimai apie naktį su stabu ir dabar verčia ją šiltai prisiminti šią labai mažą savo gyvenimo dalį. O Ana ir Aleksandras yra ant laimingų tėvų slenksčio.

Verta susimąstyti, ar ne per dažnai, tarsi gyvatvorė su spygliuota viela, apsupame save mase draudimų ir apribojimų, o patys nuo to kenčiame? Akivaizdu viena: daiktams ir reiškiniams neįmanoma duoti vienareikšmiško vertinimo, viskas yra individualu. Kartais, norint pamatyti save iš šalies, reikia atsitraukti nuo įprasto, ir tik atsidūrus už leistinos ribos bus galima aiškiai pamatyti teisingą kelią.

Gyventi impulsais – neapgalvotumo viršūnė, bet galbūt būna akimirkų, kai reikia atlaisvinti vadeles, paleisti irklus ar įjungti lėktuvo autopiloto režimą, ir stichija pati nuneš jus teisinga kryptimi, nuvesdama į naują uostą, taip ilgai lauktą ir iki šiol netyrinėtą, kažkam sugrąžindama prarastą ar tiesiog suteikdama daug naujų ir nepamirštamų įspūdžių.