Darbo su kompiuteriu ergonomika

Kas­di­en didė­ja susidomėji­mas nau­jomis kom­pi­u­ter­ių gal­imy­bėmis. Kom­pi­u­te­ri­ai nau­do­ja­mi val­sty­binėse ir pri­vačiose insti­tu­ci­jose, mokyk­lose ir uni­ver­site­tu­ose, buity­je. Daugeliu atve­jų, be kom­pi­u­te­rio nebeį­si­vaiz­duo­ja­ma dar­bo vieta. Tuo pačiu dauge­lio pasaulio šal­ių medikų tarpe didė­ja ner­i­mas dėl kom­pi­u­ter­ių var­to­to­jų sveikatos. Mok­slini­ais tyri­mais nus­taty­ta, kad dar­bas kom­pi­u­teriu gali būti akių, kaulų ir rau­menų sis­te­mos, padid­in­to nuo­var­gio bei odos pak­enkimų priežas­ti­mi. Žmo­gaus dar­bas kom­pi­u­teriu gali būti verti­na­mas kaip sis­te­mos “žmo­gus- kom­pi­u­teris” sąvei­ka. Šios sis­te­mos efek­tyvu­mas prik­lau­so nuo dirbančio­jo sveikatos būk­lės, kurią apsprendžia kelios pagrind­inės charak­ter­is­tikos:

1. regėji­mas — var­to­to­jas turi dirbti neįtem­p­damas regos organo ir nevargin­damas akių;
2. stuburas, nugaros ir pečių lanko rau­menys — sėdi­ma kūno padėtis dar­bo metu neturi sukelti nemalonių pojūčių;
3. psich­inė įtam­pa — var­to­to­jas dar­bo vieto­je turi jausti pakankamą kom­fortą, tada jo veik­la bus efek­tyvi, naudin­ga ir atneš dirbanči­a­jam pasitenk­in­imą. Tai yra ypatin­gai svar­bu, nes kom­pi­u­teris daž­nai tam­pa stre­so ir psi­chologinės įtam­pos šal­tiniu.

Didžio­ji dalis dirbančiųjų kom­pi­u­teriu mano, kad kom­pi­u­teris yra dauge­lio sveikatos pažei­dimų pagrind­inė priežastis:

1. trys ketvir­tadali­ai dirbančiųjų skundži­asi sąnar­ių, kaulų ir rau­menų sis­te­mos skaus­mais;
2. pusė var­to­to­jų kenčia pas­tovius galvos skaus­mus;
3. du penk­tadali­ai nuo­lat kal­ba apie regėji­mo prob­le­mas.

Tači­au kiekvien­as dirban­t­y­sis dir­ba ne uždaro­je erd­vė­je su kom­pi­u­teriu, o gyve­na nor­malų gyven­imą, todėl ir dar­bo vieta bei su ja susi­ję sveikatos sutriki­mai nebūti­nai yra susi­ję vien tik su kom­pi­u­teriu. Absoli­uči­ai tik­sli­ai atskir­ti šių sferų negal­i­ma, taip pat kaip neį­manoma atlik­ti tik­slių lab­o­ra­torinių eksper­i­men­tų. Yra surenka­ma ir apiben­dri­na­ma sta­tistinė infor­ma­ci­ja, pagal kurią yra daro­mos išva­dos ir paren­giamos rekomen­daci­jos, atitinka­mi stan­dar­tai bei nor­matyvini­ai doku­men­tai. Kadan­gi visuo­ti­nis kom­pi­u­ter­i­zaci­jos proce­sas vyk­s­ta tik antrą dešimt­metį, toli gražu ne visos prob­le­mos yra įvardy­tos ar vien­areikšmiškai išspręs­tos.

Verti­nant kom­pi­u­te­rio įtaką var­to­to­jų sveikatai, yra išskiri­amos kelios pagrind­inės kryp­tys ir nus­tato­mos pagrind­inės sveikatos prob­le­mos, kurios kyla dirbant kom­pi­u­teriu:

1. padid­in­tas akių nuo­var­gis;
2. daž­nes­nė trum­par­e­gys­tė;
3. kaulų ir rau­menų sis­te­mos pažei­di­mai;
4. daž­nas stre­sas ir kom­p­likuo­tos psi­chologinės prob­le­mos;
5. odos pažei­di­mas vei­do bei kak­lo sri­ty­je;
6. poveikis nėščioms moter­ims bei vaisingu­mui.

Ar taip dirba­ma prie kom­pi­u­te­rio?

Be mon­i­to­rius dirbant neap­sieina­ma. Jei jis yra netinkamo­je vieto­je, dirban­t­y­sis bus priver­stas sėdėti nepato­giai, greiči­au kils diskom­for­t­as ir nusiskundi­mai kaulų-rau­menų sis­te­mos pažei­di­mais. Be to, atsir­as akių prob­le­mos — perštėji­mas, ašaro­ji­mas, pablogės regėji­mas, gali įsiskaudėti galvą. Mok­slininkai pri­pažįs­ta, jog akims natūrali­au­sias žvil­gs­nis yra tiesi­ai prieš save ir apie 10–30º žemyn. Plan­uo­jant dar­bo vietą reikia atsižvel­gti į du veik­snius: žiūrėji­mo kam­pą ir ats­tumą. Žiūrėji­mo kam­pas yra kam­pas tarp dviejų lin­i­jų: hor­i­zon­tą ir dirbančio­jo akis jun­giančios bei mon­i­to­ri­aus cen­trą ir dirbančio­jo akis jun­giančios lin­i­jų. Žiūrėji­mo ats­tu­mas yra tarp dirbančio­jo akių ir mon­i­to­ri­aus pavirši­aus. Jei šie du veik­s­ni­ai neatitin­ka reikalav­imų, gre­itai kils akių ir kak­lo bei pečių diskom­for­t­as. Teisin­gas žiūrėji­mo kam­pas ir ats­tu­mas.

Tin­ka­ma kėdė irgi svar­bi sveikatos pak­enkimų pre­ven­ci­jai dirbant sėdimą dar­bą. Tai­gi, dar­buo­to­jui turi būti parink­ta kėdė pagal jo antropometrinius duome­nis, pagrind­inį dėmesį atkrepi­ant į ūgį — kėdės sėdynės aukštis yra apie ketvir­tadalis žmo­gaus ūgio. Spe­cialiems dar­bams reikia spe­cial­ių kėdžių.

Geros kėdės “bruožai”:

1. gre­itai ir pato­giai reg­uli­uo­ja­mas sėdynės aukštis;
2. reg­uli­uo­ja­mas atlošo kam­pas, kad būtų patogu atsiremti tiek atsilošus, tiek palinkus į priekį;
3. sta­bilumas. Tam geri­au­si­ai tin­ka kėdės su penki­ais atramos į grindis taškais.

O kom­pi­u­te­rio pelė ar gali sukelti sveikatos prob­lemų? Taip, daž­nai ją nau­do­jant nuvargs­ta pirš­tai, riešas ir dil­bis. Nors pelių pasirinki­mas yra didelis, ergono­mis­tai pataria atkreip­ti dėmesį į:

1. dydį. Pelė turi tilp­ti į del­ną taip, kad pirš­tais būtų nesunku ir patogu pasiek­ti klav­išus;
2. for­mą. Rask­ite tok­ią pelę, kuria dirbant nereik­tų labai užri­esti riešo;
3. myg­tukai. Jie neturi būti nei sug­rūsti, nei labai nutolę vien­as nuo kito; jie turi būti jautrūs.

Kom­pi­u­te­rio pelė daž­nai yra nau­do­ja­ma kar­tu su klavi­atūra, todėl dedama prieky­je ar šone jos, o retkarči­ais ir toli­au. Tai suke­lia papil­domą rau­menų įtem­pimą ir nuo­vargį. Abi jos turi būti toje pačio­je dar­bo zono­je; būtų gerai nau­doti spe­ciali­ai skir­tus padus: taisyk­lin­ga klavi­atūros ir pelės padėtis.

Kalbant apie reikalav­imus klavi­atūrai — ji turi būti atskir­ta nuo dis­plė­jaus ir pakreip­ta taip, kad būtų patogu dirbti, išven­gia­ma plaš­takų ir rankų nuo­var­gio. Jis paviršius turi būti mati­nis, be aki­nančių atspindžių, sim­bo­li­ai leng­vai įskait­o­mi.

Inves­ti­ci­jos į dar­bo vietų ergonomiką atsiper­ka gre­itai. Tiri­ant dar­bo efek­tyvu­mo pokyčius nus­taty­ta, kad per 12 mėne­sių po ergono­minių pro­duk­tų įdiegi­mo dar­buo­to­jų pro­duk­tyvu­mas išau­go 37%, klaidų dary­mas sumažėjo vidu­tiniškai nuo 2,28% iki 0,12%. Atkreip­tas dėmesys į tai, kad sumažėjo dar­buo­to­jų kai­ta. Tyri­mo Norveg­i­jo­je metu (Spilling S., Eitrheim J., Aaras A.) nus­taty­ta, jog 338.992 NK inves­ti­ci­jų į ergonomiką grąža per 12 metų buvo 3.226.194 NK.

Apie kom­pi­u­te­rio dar­bo ergonomiką jūs galite sužinoti dau­giau čia: http://http//www.kompirsveikata.lt, tači­au noriu atkreip­ti dėmesį į tai, ko maži­au­si­ai pai­so­ma: dar­bo ir poil­sio rėžimą. Dirbti kom­pi­u­teriu be per­traukos gal­i­ma ne ilgiau kaip 2 valan­das. Po to reikia 10–15min per­traukėlės. Nuo­vargiui ir įtam­pai mažin­ti per­traukėlių metu ir po dar­bu patarti­na neužmiršti fiz­inės veik­los nau­dos.