Kompiuterio ergonomika

Kompiuteriai kaltinami dėl daugelio sveikatos problemų, tačiau labai dažnai šie kaltinimai yra nepagrįsti. Iš tiesų tik maža dalis kompiuterio naudotojų kenčia dėl sveikatos problemų, susijusių su darbu kompiuteriu. Dažniausiai sveikatos sutrikimus sukelia darbas kompiuteriu nesilaikant saugos reikalavimų, o ne pats kompiuteris. Taigi, problemų galima išvengti, įrengiant saugias darbo vietas, atsižvelgiant į rekomendacijas, skirtas dirbantiems kompiuteriu. Ilgai be pertraukų dirbant kompiuteriu, rankose, riešuose, kaklo srityje bei nugaroje gali būti jaučiamas skausmas. Šiandien tokie skausmai dažnai vadinami pasikartojančios įtampos sindromu, tačiau šio termino negalima pritaikyti visiems be išimties. Tokiems simptomams labiau tinka kitas medicinos terminas - viršutinių galūnių pažeidimai. Dažniausiai tokie sveikatos sutrikimai netrunka ilgai, tačiau pasitaiko atvejų kai sveikatos sutrikimai virsta neįgalumu. Sveikatos sutrikimų priežastis dažniausiai yra fizinės kilmės. Jeigu Jūs jaučiate skausmą, turėtumėte apie tai pranešti darbdaviui. Problemų galima išvengti sukuriant ergonomišką darbo vietą, vadovaujantis geros praktikos rekomendacijomis (darbdavys privalo suplanuoti darbuotojo darbą taip, kad, kasdien dirbant kompiuteriu, būtų periodiškai daromos pertraukos, įskaitomos į darbo laiką, arba būtų keičiama veikla, sumažinant darbo kompiuteriu krūvį). Sveikatos sutrikimų visuomet yra lengviau išvengti nei vėliau juos gydyti.

Kasdien didėja susidomėjimas naujomis kompiuterių galimybėmis. Kompiuteriai naudojami valstybinėse ir privačiose institucijose, mokyklose ir universitetuose, buityje. Daugeliu atvejų, be kompiuterio nebeįsivaizduojama darbo vieta. Tuo pačiu daugelio pasaulio šalių medikų tarpe didėja nerimas dėl kompiuterių vartotojų sveikatos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad darbas kompiuteriu gali būti akių, kaulų ir raumenų sistemos, padidinto nuovargio bei odos pakenkimų priežastimi. Žmogaus darbas kompiuteriu gali būti vertinamas kaip sistemos "žmogus- kompiuteris" sąveika. Šios sistemos efektyvumas priklauso nuo dirbančiojo sveikatos būklės, kurią apsprendžia kelios pagrindinės charakteristikos. Tačiau kiekvienas dirbantysis dirba ne uždaroje erdvėje su kompiuteriu, o gyvena normalų gyvenimą, todėl ir darbo vieta bei su ja susiję sveikatos sutrikimai nebūtinai yra susiję vien tik su kompiuteriu. Absoliučiai tiksliai atskirti šių sferų negalima, taip pat kaip neįmanoma atlikti tikslių laboratorinių eksperimentų. Yra surenkama ir apibendrinama statistinė informacija, pagal kurią yra daromos išvados ir parengiamos rekomendacijos, atitinkami standartai bei normatyviniai dokumentai. Kadangi visuotinis kompiuterizacijos procesas vyksta tik antrą dešimtmetį, toli gražu ne visos problemos yra įvardytos ar vienareikšmiškai išspręstos. Be monitorius dirbant neapsieinama.

Šis straipsniukas parašytas remiantis žmogaus, beveik 30 metų dirbusio su kompiuteriais, nuomone. Tačiau pirmiausia įsiklausykite į šiuos žodžius: Ar niekad nepastebėjot, kad ilgą laiką dirbant pele, ypač terpėse, panašiose į "Windows", jaučiate skausmą rieše? Bent man ranką maudžia visą dieną... Padėti gali pagalvėlės rankoms, tik bėda, kad beveik visos jos gaminamos iš labai dvokiančios gumos, - kaip ir padėkliukai pelei. Dirbdamas konsultantu, aš į kompiuterio ekraną žiūriu didesnę dienos dalį. Ir ačiū Dievui, kad man dar neskauda akių, o nugarą skauda tik dėl netinkamos padėties snaudžiant ant automobilio sėdynės. Ir aš dar neturiu kompiuterinio pirštų drebėjimo sindromo. Aš anksčiau maniau, kad pirštų drebėjimo priežastis yra silpni ar pavargę jų raumenys, tačiau neseniai chiromantas išaiškino, kad dažnai taip atsitinka ir dėl netaisyklingos sprando laikysenos. Tad labai svarbu, kaip mes žiūrime į monitorių. Jo centras turi būti mūsų akių lygyje. O ar pagalvojote, kaip rengiatės? Ar apranga netrukdo kraujo cirkuliacijai rankose? Ar nenešiojate aptemptų megztinių, ir marškinių ankštomis rankovėmis ir t.t.? Kraujas po jūsų kūną išnešioja deguonį ir nuneša pašalinimui kenksmingas medžiagas. Jei jam tai trukdote, jos kaupiasi. O gal, kai nedirbate, jūsų rankos "ilsisi" ant aštrių stalo briaunų. Kartais šiuo atveju gali padėti paprasčiausia aukštesnė kėdė.

Visiems gerai suprantama profesinių pakenkimų rizika dirbant atominėje elektrinėje, statyboje, medžio padirbimo įmonėse. Biurai, raštinės ir įstaigos dažniausiai priskiriamos saugiai ir nekenksmingai darbo aplinkai. Tradicinėse šių įstaigų darbo vietose, kai pagrindinės darbo priemonės buvo rašiklis ir popierius, darbuotojas atlikdavo eilę fizinių veiksmų ir turėjo pakankamai vietos kūno padėčių ir judesių įvairovei. Jis galėjo tvarkyti dokumentus, užrašyti žinutes, naudotis telefonu, skaityti tekstą, keistis informacija su kolegomis, spausdinti ir atlikti kitus veiksmus. Tokiam įvairiam fiziniu požiūriu darbui, per žemas ar per aukštas stalas ar kėdė negalėjo sukelti dirginančio poveikio ar fizinio diskomforto. Skirtinga situacija susidaro dirbant šiuolaikiniame kompiuteriais aprūpintame biure. Darbuotojai ištisas valandas dažnai be pertraukos praleidžia prie kompiuterio. Vis daugiau darbuotojų biuruose ir valstybės tarnautojų įstaigose praleidžia darbo dieną dirbdami su klaviatūra, pele ir visą laiką žiūrėdami į displėjų. Dirbantis kompiuteriu tampa sistemos žmogus-kompiuteris-aplinka dalimi. Sistemoje apriboti operatoriaus fiziniai judesiai, dėmesys sukoncentruotas į displėjų, o abi rankos fiksuotos ant klaviatūros. Dėl tokių darbo sąlygų kompiuterių vartotojai yra labiau jautrūs darbo vietos ergonominiams trūkumams, tokiems kaip netinkamas apšvietimas, nepatogūs baldai, nevykęs sistemos komponentų išdėstymas ir t.t.

Sparčiai plintant šiuolaikinei informacijos ir komunikacijų technologijai žmogus tapo kompleksiškos sistemos ,,žmogus-mašina" dalimi. Šiame darbe bus apžvelgiama vis labiau gręsianti problema susijusi su komunikacinėmis technologijomis. Ergonomika - taikomasis mokslas, tiriantis žmogaus dirbančio žmogaus fizines ir psichines galias, kai jis atlieka konkrečias užduotis, turėdamas tinkamą darbo aplinką, kuri leidžia jam veikti intensyviai, patikimai, efektyviai, saugo jo sveikatą ir sudaro sąlygas tobulėti kaip asmenybei ir kaip profesionalui. Apie šį procesą bus kalbama šiame darbe ir išgvildenti pagrindiniai aspektai. Per paskutinius dvidešimt metų darbo vaizdas biuruose labai pasikeitė. Pusė visų tarnautojų biuruose ir valdymo įstaigose dirba prie kompiuterių ir tai - kylanti tendencija. Prie kompiuterio dirba abiejų lyčių, visokio amžiaus ir įvairių įsilavinimų žmonės. Darbai taip pat kuo įvairiausi - nuo paprasto duomenų įvedimo iki sudėtingų kūrybinių procesų. Tačiau personalinis kompiuteris tapo įprastu prietaisu ne tik profesionalų darbo vietose, bet ir daugelio žmonių namuose. Komunikacinės technologijos skverbiasi ne tik į suaugusių pasaulį, tai irgi didelė problema. Kone kiekvienoje ugdymo įstaigoje rasime kompiuterį, kuriais naudojasi beveik kiekvienas vaikas. Šiandien kompiuteris yra neatskiriamas mūsų aplinkos elementas, jos dalis.

Dirbate namuose? Tuomet jums būtina patogi darbo vieta ir efektyvus darbo tvarkaraštis. Remdamiesi pagrindiniais ergonomikos principais, galite baldus, kompiuterinę techniką ir aplinką suderinti taip, kad jaustumėtės patogiai ir saugiai. Svarbiausias dalykas dirbantiesiems prie kompiuterio yra kėdė ir tinkama laikysena sėdint. Ant nepatogios kėdės neįmanoma sėdėti taisyklingai, tad ilgainiui ima varginti galvos, nugaros, riešų skausmai. Blogas darbo vietos išplanavimas susijęs su neteisingu ekrano aukščio arba vietos parinkimu. Dažniausiai jie statomi per aukštai ir sąlygoja kaklo pečių ligų riziką. Jeigu ekranas pasukamas kampu vartotojo atžvilgiu, tai vartotojas, stebėdamas ekraną, priverstas pasukti viršutinę kūno dalį, ir tai didina juosmens skausmų riziką. Neteisinga ekranų lokalizacija natūralios ir dirbtinės šviesos šaltinių atžvilgiu gali sukelti akinantį blizgesį bei atspindžius ir sąlygoti regos pakenkimus. Netinkamas klaviatūros ir pelės išdėstymas vartotojo atžvilgiu padidina riešo kanalo sindromo pasireiškimo riziką. Daugumos kompiuterinių stalų lentynėlės yra per trumpos, kad būtų galima patogiai šalia klaviatūros patalpinti pelę. Derinant tris aukščiau paminėtus paviršius, darbo stalo aukštį reikia parinkti taip, kad ekrano viršus būtų (5-8) cm aukščiau vartotojo akių lygio, o klaviatūrą talpinti alkūnės lygyje. Kėdės aukštis turi užtikrinti, kad pėdoms esant ant grindų arba ant atramos, šlaunys būtų lygiagrečios kėdės sėdimajai daliai.

Pateiksime keletą praktinių patarimų, kurie padės sumažinti elektromagnetinių laukų stiprį darbo vietoje. 1. Pagrindiniai elektromagnetinės spinduliuotės ir elektrostatinio lauko šaltiniai - displėjus ir sisteminis blokas - darbo vietos ribose turi būti nutolinti nuo vartotojo taip, kad tai netrukdytų normaliam jo darbui. 2. Turi būti užtikrintas patikimas sisteminio bloko ir maitinimo šaltinio įžeminimas ir tai turi būti periodiškai tikrinama. Taip pat tikslinga sisteminį bloką įžeminti ne tik per įžemintąjį kištuko kontaktą, bet sujungti atskiru laidu su įžeminimo kontūru patalpoje. 3. Vartotojas turi būti toliausiai nuo tinklo kištukinių lizdų ir maitinimo laidų. Nerekomenduojama naudoti ilgintuvus ir kilnojamuosius tinklo filtrus. Visiškai nerekomenduojama naudoti dvilaidžių ilgintuvų ir įrenginių su trijų kontaktų kištukais, kurių įžeminantysis kontaktas nesujungtas su žeme. Tai leistina, jeigu sisteminiam blokui įrengtas atskiras įžeminimo laidas. 4. Ekrano filtras turi būti patikimai įžemintas ir periodiškai tikrinamas. Tinkamiausia vieta ekrano filtrui įžeminti yra sisteminio bloko korpusas (po varžtu, kur tvirtinamas maitinimo šaltinis). Kituose elektros maitinimo sistemos taškuose įžeminti nerekomenduotina. Darbui prie kompiuterio būdinga, kad tenka stebėti smulkius objektus ekrane, kai akiratyje yra dideli kontrastai, vaizdas neryškus, mirgantis. Dažnai tenka žiūrėti į skirtingu atstumu esančius objektus - klaviatūrą, ekraną, dokumentus.