Žiniasklaida

Septynioliktais Lietuvos nepriklausomybės metais didžiausias valdžios galvos skausmas, pasirodo, besąs vienas – “Karštas komentaras”, o didžiausias rūpestis – kaip jį užčiaupti. Todėl be finansinių, psichologinių ir kitokių pobūdžio represijų – pavyzdžiui, “Karšto komentaro” blokavimo tiek jį prenumeruojant jį, tiek ir parduodant, prisidėjo dar vienas – cenzūra. Nors oficialiai cenzūra Lietuvoje – uždrausta. Kaip žinote, dar visai neseniai mūsų premjerui Gediminui Kirkilui skaudėjo galvą, kaip čia sustabdyti “Karštame komentare” publikuojamas atviros prostitucijos nuotraukas iš “Olympic” kazino vykdytos klientų pritraukimo kampanijos, nes normalioje demokratinėje valstybėje po tokių nuotraukų paskelbimo Valstybinė azartinių lošimų priežiūros komisija jau seniai iš šių lošimo namų būtų atėmusi licenciją užsiimti lošimo verslu šalyje. Tačiau Lietuva – ne normali demokratinė šalis, Lietuvoje karaliauja korupcija ir “otkatas”, ir todėl čia buvo imtasi priemonių ne prieš negeroves skleidžiančius lošimų namus, bet ... prieš blogybes paviešinusį “Karštą komentarą”.

Paskutiniu metu nuo kompiuterinių temų vis labiau klystu į politines bei socialines problemas. Taigi – šiandien perskaičiau šią naujieną, ir nieko kito, kaip tik nusikeikt, nebeliko… Seimas eilinį kartą įrodė, kad jam giliai vienodai prezidento nuomonė. Tiksliau gal net būtų – seimui nusišikt (atsiprašant) ant prezidento. Turiu vilties, kad naujoji prezidentė savo karate įgūdžiais šiek tiek pataisys šią padėtį, bet ne apie tai dabar. Taigi, pažiūrėkim, ką tas įstatymas draudžia. Pažiūrėti įstatymą galima čia: 4 skyriaus 1 dalies 1 punktas man visai priimtinas – nemėgstu aš tų kruvinų scenų, kai mėsinėjamas žmogus, trykšta kraujo klanai. Gal kai kam tai juoką kelia, nes “tai tik filmas”, bet man tai šlykštu. Tokius vaizdus vaikams rodyti tikrai kažin ar vertėtų. 2 punktas – apie turto gadinimą. O kaip reikia teisingai suprast sąvoką “sąmoningas turto gadinimas”? Krepšinio žaidėjai per varžybas gadina grindis, daužo kamuolį. Uždrausti sportą? Bet ar tai tikrai sąmoningai gadinamas turtas? Kitas dalykas, kai žmonės tyčia griauna, lanksto kelio ženklus ženklus, paišo ant sienų. Bet ar tai yra taip kenksminga vaiko psichikai? Erotinio pobūdžio informacija. Na, vaikams rodyti lytinio akto gal ir neverta. Bet tai, kas skatina lytinį geismą, tai labai jau abstraktu. Paaugliui net žinių vedėjos iškirptė gali būti labai seksuali. Taigi – reikia uždrausti ir žinias? Kas sukelia baimę ir siaubą? Kaip jau minėjau – kas vieniem siaubas, kitiems – juokinga.

Mintimis apie siaurėjantį bendrosios kultūros lauką Lietuvos radijo laidoje "Kultūros savaitė" dalijasi kultūros publicistas hum. m. dr. Paulius Subačius. Metų pradžioje kultūros žmonės galvoja apie savo tolesnius planus, kadangi Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas paskelbia apie naujų metų viešosios informacijos rengėjų finansavimą. Šiemet šis paskelbimas yra ganėtinai problemiškas, kadangi net trys kultūros leidiniai negavo rėmimo. Tai senų tradicijų "Nemunas", Vaidoto Daunio įkurti "Krantai" ir "7 meno dienos". Tad ir prašyčiau šiek tiek pakomentuoti šią situaciją. Ar iš tikrųjų toks fondo sprendimas gali būti traktuojamas kaip tam tikras poveikis pliuralizmui, demokratijai? Galbūt kultūrinės žiniasklaidos susiaurinimas yra netgi labai negeros tendencijos pradžia? Tos negeros tendencijos prasidėjo ne šiemet. Galima sakyti, jos prasidėjo jau nuo fondo įkūrimo. Ir nors daug kas dėjo į jį visokių vilčių, situacija kasmet blogėjo. Net nepriklausomai nuo to, ar valstybė fondui skirdavo vienais metais truputėlį daugiau pinigų, o kitais truputėlį mažiau. Manyčiau, kad įkūrus fondą buvo pradėti žaisti tokie nelabai geri, pusiau komerciniai žaidimai. Nors fondas tarsi ir turėtų tikslą remti kultūrinius leidinius bei projektus, tačiau visą laiką jų autoriai buvo provokuojami: "užsidirbkite patys, mes jus tik truputėlį palaikysime". Na, ir ilgainiui tie, kurie nelabai mokėjo suktis, iš to žaidimo vienas po kito tiesiog iškrisdavo.

Seimas atmetė prezidento veto ir priėmė prieštaringai vertinamą nepilnamečių apsaugos įstatymą. Įvyko tai, ko labiausiai bijojau. Bet tikėtis, kad nugalės sveikas protas tada, kai mazuroniai ir gražuliai žarsto tokius argumentus kaip: “Nejaugi norite, kad mūsų vaikai užaugtų homoseksualais?” Džiaugsiesi, kad apskritai užaugs, laikyti šiltnamyje ir laistyti pasakomis. Net ne bet kokiomis – atrinktos specialios mazuronių ir gražulių komisijos, kad tik neduok die niekas nenuklystų nuo doros kelio. Nuo vienintelio teisingo kelio. Jeigu šis įstatymo papildymas nėra kuo tikriausia globalinė cenzūra, tada nežinau kas tai. Dabar tam tikra atitinkamų asmenų atrinkta komisija (ar šiaip neapibrėžta žmonių grupė) galės spręsti, kokia informacija gali patekti į eterį, o kuri ne. Jeigu, pavyzdžiui, gėjus mokslininkas atras vaistus nuo vėžio, niekas apie tai nesužinos – vaikai gali pamanyti, kad būti gėjumi yra gerai. Jie gali gėjų palaikyti, atleiskite už išsireiškimą, teigiama figūra. Daugiau jokių Eltono Džono koncertų per LTV. Jokių veiksmo filmų, kur rodomos muštynių scenos, arba erotinės scenos. Netgi bučiniai gali traumuoti vaiko psichiką ir jis užaugs seksualiniu maniaku. Per žinias matysime tik seimo narius ir gėlytes su paukščiukais. Nors pats būdamas toj aukščiau paminėtoj komisijoj vengčiau rodyti seimūnus vaikams. Jei tikėsime statistika, kažkiek gėjų ten turi būti, o kadangi nežinome kurie, geriau jau apsidrausti. Rodyti tik gėlytes su paukščiukais.

Lietuvos radijuje ir televizijoje dirbantys žurnalistai neigia kaltinimus esą pasikeitus administracijai visuomeninio transliuotojo veikloje atsirado cenzūros požymių. Taip jie reagavo į praėjusią savaitę Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Andriaus Kubiliaus išplatintą pareiškimą, kad „Lietuvos radijuje ir televizijoje pradedama įvedinėti cenzūra, žurnalistai baudžiami dėl kritiškos nuomonės apie pačios LRT veiklą. Taip kuriama baimės atmosfera tarp žurnalistų ir laidos vedančiųjų. Tai galų gale veda ir į pavojingą cenzūros reiškinį“. Pirmadienį A. Kubilius pakartojo, kad „visuomeninis radijas ir televizija tampa paprasčiausiu valdžios ruporu, o demokratinę įvairių nuomonių sklaidą vis tvirčiau keičia Vyriausybės ir atskirų ministerijų užpirktų laidų tariama įvairovė“. Taip pat kelios pilietinės organizacijos kreipėsi į LRT tarybą, prašydamos paaiškinti „kodėl, pasikeitus LRT administracijai, šiurkščiai pažeidžiamos Lietuvos piliečių teisės gauti įvairiapusę informaciją“ bei reikalaujama grąžinti į eterį Dariaus Kuolio laidas. Pirmadienį išplatintame pareiškime LRT žurnalistai nori viešai patikinti, kad žodžio laisvė visuomeniname transliuotojuje nėra varžoma.