Kompiuteriai ir negalavimai

Pub­likaci­jos sen­ten­ci­ja:
“TV yra pri­etaisas, lei­džiantis žmonėms, kurie neturi ką veik­ti, ste­bėti tuos, kurie negali ką veik­ti”. Fredas Ale­nas

Šis straip­sniukas parašy­tas remi­antis žmo­gaus, beveik 30 metų dirbu­sio su kom­pi­u­te­ri­ais, nuomone. Tači­au pir­mi­au­sia įsik­lausykite į šiu­os žodžius:
Ar niekad nepaste­bėjot, kad ilgą laiką dirbant pele, ypač ter­pėse, panašiose į “Win­dows”, jauči­ate skaus­mą rieše? Bent man ranką maudžia visą dieną… Padėti gali pagalvėlės rankoms, tik bėda, kad beveik visos jos gam­i­namos iš labai dvokiančios gumos, — kaip ir padėk­liukai pelei.

Dirb­damas kon­sul­tan­tu, aš į kom­pi­u­te­rio ekraną žiūriu didesnę dienos dalį. Ir ačiū Die­vui, kad man dar neskau­da akių, o nugarą skau­da tik dėl netinkamos padėties snaudžiant ant auto­mo­bilio sėdynės. Ir aš dar neturiu kom­pi­u­terinio pirštų drebėji­mo sin­dro­mo. Aš anksči­au mani­au, kad pirštų drebėji­mo priežastis yra silp­ni ar pavargę jų rau­menys, tači­au nese­ni­ai chi­ro­man­tas išaiški­no, kad daž­nai taip atsitin­ka ir dėl netaisyk­lin­gos spran­do laiky­senos. Tad labai svar­bu, kaip mes žiūrime į mon­i­torių. Jo cen­tras turi būti mūsų akių lygy­je.

O padėti nuo šio negalav­i­mo gali (nepatikėsit) vit­a­mino B‑6 metaboli­tas, t.y. Pyro­dox­al 5 fos­fa­tas, kurį dauge­lis žmonių įsisav­ina daug geri­au, nei patį B‑6 vit­a­m­iną.

O ar pagalvo­jote, kaip ren­giatės? Ar apran­ga netruk­do krau­jo cirku­liaci­jai rankose? Ar nenešio­jate aptemp­tų megz­tinių, ir marškinių ankš­tomis rankovėmis ir t.t.? Krau­jas po jūsų kūną išnešio­ja deguonį ir nuneša pašalin­imui kenksmin­gas medži­a­gas. Jei jam tai truk­dote, jos kau­pi­asi. O gal, kai nedirbate, jūsų rankos “ilsisi” ant aštrių sta­lo bri­aunų. Kar­tais šiuo atve­ju gali padėti paprasči­au­sia aukštes­nė kėdė.

Senais gerais laikais (kai dar neb­u­vo “Win­dows” ir panašių ter­pių) visi dirbo su ter­mi­nalais juo­dame fone rodžiu­si­ais žalias arba gin­tarines raides) buvo nus­taty­ta, kad šviesos atspindži­ai nuo apšvi­eti­mo lem­pų akių rau­menų įtem­pimą did­i­na 20%. Tad visa­da stenkitės, kad ekrane būtų maži­au atspindžių ir jūsų kom­pi­u­teris būtų šešė­ly­je. Tai viena iš priežasčių (o ne kažkoks mist­i­nis spin­du­li­av­i­mas), kodėl naudin­gi ekra­no fil­trai.

Daug van­dens prabė­go nuo tų dienų, o sprendi­mas — padary­ti visą ekraną vienu dideliu spindinčiu mar­gu stači­akampiu. Žino­ma, “Win­dows” lei­džia parink­ti spalvų derinius, tači­au aš retai sutikau tok­ius “did­vyrius”, kurie šiam tik­slui būtų ieško­ję “val­dančio­sios pan­elės” (“Con­trol Pan­el”), o jei kuris ir pakeis­da­vo, tai parink­da­vo tokias spal­vas, kad nuo jo ekra­no norisi bėgti kuo toli­au, ir, kaip Orfėjui, nieka­da neat­si­gręžti.

Dauge­lis ste­bisi, kodėl mano ekranas visa­da juo­das (tiesa šį šaltą pavasarį aš jį paden­giau lapų žaluma). “Ach!” — taria jie, tači­au juo­da spal­va mane maži­au vargina. Tokio­je aplinko­je aš gal­iu dirbti per 10 val., o nuo žėrinčio ekra­no pavargstu jau po kelių valandik­ių.

Nemažai žmonių mėgs­ta did­in­ti savo ekra­no inten­syvumą, — daž­nai reg­u­lia­torių pasuk­da­mi iki pat galo. Venkite to! Neleiskite vargin­ti akių. Pavargę akys ekra­no fone regi įvairias plaukio­jančias dėme­les, o tai tikrai nepade­da dar­bui.

Visa­da pail­sėkite… Kaip puiku, jei ana­pus ekra­no kabo ram­i­nan­tis paveik­slas — jei į jį laiks nuo laiko pake­li­ate akis, man­au, pak­ilęs pro­duk­tyvu­mas gre­itai atper­ka jo įsigi­ji­mo išlaidas. Be to, žiūrint į vieną vietą vieni rau­menys labi­au pavargs­ta nei kiti. Tad laikas nuo laiko (kas pora valandų) kaital­iokite ekra­no padėtį — pakelkite ar nuleiskite.

Kai kurie ekra­no mirgėji­mai gali “vesti iš pro­to”. Ypač dirbant “non-inter­laced” režimu (jį gal­i­ma pakeisti iškvi­etus “Win­dows” ter­pės “Con­trol Pan­el” kom­po­nen­tą arba aparatūriškai, kai kas sakys, kad nuo to nukenčia skiri­amo­ji geba, bet taip yra ne visa­da).

Nors kai kurie šio mirgėji­mo nepaste­bi, kitiems jis tikra kančia. Mat “non-inter­laced” ekra­no mirgėji­mas yra arti­mas vad­i­na­ma­jai “K‑bangai” — mūsų smegenų atpažin­i­mo sig­nalui, pranešanči­am apie atpažin­tą daik­tą ar reišk­inį, kad smegenys nutrauk­tų atpažin­i­mo pro­cesą. Gal dėl šios priežasties dauge­lis žmonių nejauki­ai jauči­asi prie kom­pi­u­te­rio skųs­damiesi, kad nuo jų “kvailė­ja”. Tikri­au­si­ai priežastis ne asmuo, o kom­pi­u­teris. Ir jei dar­bui nereikia spalvų, geri­au surasti mono­chro­minius (vien­as­palvius) mon­i­to­rius, kurių palaip­sniui atsir­an­dan­tis vaiz­das tikrai nesukels panašių nemalonių pojūčių.

Daug dirbantiems su kom­pi­u­teriu labai dažni ašarų plėvelės vidurinio — van­deninio slu­ok­snio pažei­di­mai, gal­in­tys sukelti sausų akių sin­dromą. Jo požymi­ai: akis degi­na, raižo, graužia, niežti, tar­si į jas būtų prip­il­ta smėlio. Nuo­lat dirban­tys su kom­pi­u­teriu kar­tais pajun­ta, kad akys gre­itai pavargs­ta, bijo šviesos, jaučia šal­to oro sroves. Tai gali sukelti rimtą ligą.

Nereikia, kad visą dieną verk­tume — upeli­ais srū­vančios ašaros labi­au reikalin­gos kaip iškrovos priemonė. Tiesiog akys sudary­tos taip, kad jų paviršių turi nuo­lat dengti ašarų plėvelė, kurios storis apie 7–10 mikro­nų. Ji užtik­ri­na aiškų ir ryškų vaizdą, drėk­i­na ir nuplau­na recep­to­rius, perneša reikalin­gas mais­to ir pašali­na kenksmin­gas medži­a­gas, turi kom­po­nen­tų, kurie saugo akis nuo bak­ter­i­jų. Sav­i­jau­ta gali pablogėti netekus net dalies šių “nematomų” ašarų, kurių kiekis mažė­ja sen­stant. Žiūrėji­mas prade­da vargin­ti, atsir­an­da nemalonūs pojūči­ai, o vėli­au rim­ta ilgalaikė liga — sausų akių sin­dro­mas.

Akių sausumas yra daž­nas moter­ims po menopauzės (nutrūkus mėnesinėms). Ram­i­namieji, migdomieji, krau­jo spaus­dimą maži­nan­tys ar did­i­nan­tys jo pralaidumąir kai kurie vais­tai nuo artri­to irgi gali būti šio sutriki­mo priežastis. Jį gali sukelti ir alergi­ja akių lašams ar akių uždegi­mas, blokuo­jan­tis ašarų latakus.

Kai akys įtemp­tai žiūri, pvz., į ekraną, jos mirk­si daug reči­au. O mirk­sėji­mas pade­da ašarų plėvelei toly­giau pasiskirstyti akių pavirši­u­je. Tai tar­si jūros bangų skalau­ja­mi kran­tai — visa­da drėg­ni. jei jūra labai rami — pakran­tės smėlis gre­itai išdžiū­va. Retai mirksint akys dau­giau laiko būna atvi­ros, todėl išgaruo­ja dau­giau ašarų. Stenkimės daž­nai pamirk­sėti — bent jau praeinanči­ai ben­dradar­bei… Taip pat yra spe­cial­ių vaistų sausoms akims — “dirb­tinių ašarų”.

O sausų akių sin­dro­mas gali sukelti ir kitų ligų, pvz, gal­i­ma pradėti jausti ir burnos ert­mės sausumą — pirmin­is Sjongeno sin­dro­mas. Tok­ie žmonės daž­nai ser­ga ir vilk­lige, sklerozės ligomis ir net Laimo bei kit­o­mis ligomis. Kaip atsakas į akių “saus­rą” gali būti ir padidėjusi ašarų gamy­ba. Bet jei akių vokai yra labai ploni ir susir­aukšlėję, o jų rau­menys — silp­ni, tai ašaros daž­nai ište­ka lauk nedrėkin­damos akių. Šį sutrikimą gali sukelti ir lakrininių (ašarų) kanalų uždegi­mas ar užsikimši­mas, nelei­džiantis išdžiūti pertek­linėms ašaroms, nes jos nukreip­i­amos į nosį.

Sausas akis daž­nai lydi ir ble­far­i­tas (skaus­min­gas akių vokų kraštų uždegi­mas). Dėl dar nenus­tatytų priežasčių kai kurių žmonių šalia blak­stienų esančiose liaukose gam­i­nasi per daug akių tepi­mo skysčio ir tai sudaro geras sąly­gas veis­tis bak­ter­i­joms. Vokai paraus­ta, skau­da ir peršti, raš­tai traiškano­ja ir dar labi­au erz­i­na odą. Ble­far­i­to gydy­mas gali truk­ti mėne­sius ir net metus — daž­ni­au tai ne gydy­mas, o nuo­la­ti­nis traiškanų šalin­i­mas. Tik tikro uždegi­mo atve­ju skiri­a­mi tepal­iukai ir purški­a­mi anto­bi­otikai. Tad tikrai reikia pasisaugoti — sausos akys nėra toks nekaltas negalav­i­mas.

Regėji­mas yra svar­bus kom­pi­u­ter­ių var­to­to­jams, tad bent kas metai pasitikrinkite akis, o kas keli mėne­si­ai — krau­jo spaudimą. Kai kurie negalav­i­mai (pvz., dia­betas, aterosklerozė ar aukš­tas krau­jo spaudi­mas) tiesio­giai veikia akis. Saugokite jas nuo tiesioginių saulės spin­dulių — visad po ran­ka turėkite saulės akinius, kurie sulaiko ultra­vi­o­le­tinius spin­dulius (vien tam­sūs akini­ai be minė­tos savy­bės gali atlik­ti meškos paslaugą ir tik pak­enk­ti).

Nuo­la­ti­nis stre­sas did­i­na krau­jo spaudimą, kuris suke­lia galvos skaus­mus ir kitus nemalo­nius pojūčius, veikia inks­tus ir gali pažeisti akių krau­jo indus (dugną) — jie greiči­au sen­s­ta ir praran­da elastingumą. Norė­da­mi jo išvengti, neval­gykite sūraus ir rūky­to mais­to, fer­men­tinių sūrių, venkite gyvulin­ių riebalų ir nepik­t­naudži­aukite kava. Dau­giau žalumynų, daržovių ir vaisių, bal­tos liesos mėsos (žuvies ar viš­tienos, bet be odos), o jeigu bėda spiria — nevenkite ir maistą pagardinkite pre­tražolėmis, kmy­nais, kra­pais (ir kitais karpyt­lapi­ais priesko­ni­ais), val­gykite svogūnus ir, YPAČ, čes­nakus. Labai pade­da pipir­mėčių arba kmynų arba­ta (apie krau­jo spaudimą ir kitus su sveika­ta susi­ju­sius klausimus aptar­sime kitu­ose vėlesni­u­ose straip­sneli­u­ose).

Maži­au riebalų — maži­au cho­les­teri­no krau­jy­je. Tai pade­da išvengti ir aterosklerozės, kuri turi įtakos ir akims, kurių krau­jo indai turi tą pačią struk­tūrą kaip ir kitos krau­jagys­lės ir juose taip pat kau­pi­asi riebal­ai bei cho­les­teri­nas. Krau­jo indų pralaidu­mo sumažėji­mas silp­n­i­na regėjimą.

Visų blo­gos sav­i­jau­tos priežasčių suradi­mas nėra leng­vas uždavinys. Kar­tais gali atsiliep­ti ir sku­ti­mosi mašinėlės ar plaukų džiov­in­tu­vo vibraci­ja. Tad kan­tri­ai išna­grinėkite vis­us gal­imus fak­to­rius ir bandykite, nes gera sav­i­jau­ta yra vien­in­telė pro­duk­ty­vaus dar­bo prielai­da.

Jūsų gyven­i­mas jūsų rankose. Susikurkite sau patogią aplinką. Tik tada galėsite iš tikro GERAI dirbti ir dau­giau padary­ti. Jei to nepavyk­s­ta, gal geri­au paieškoti kito dar­bo. Tik nereikia vargin­ti savęs. Kai dar­bas patin­ka, smegenys išskiria dau­giau endorfi­no ir kitų medži­agų, todėl maži­au pavargstate ir esate dau­giau SAVIMI. Nieks kitas nepasirūpins jūsų sveika­ta labi­au, nei jūs patys. Dar­bas neturi kenk­ti jūsų kūnui, kurio kito nenusipirk­site, kaip megz­tinio, kom­pi­u­te­rio ar maši­nos.

Simp­tomai

Ne vien­as, ilgėli­au dirban­tis su kom­pi­u­teriu, galėjo pajusti tok­ius nemalo­nius simp­to­mus:

• skau­dančios, peršt­inčios, pavar­gu­sios i džiūs­tančios akys;
• išsky­dęs ar besid­vigu­bi­nan­tis vaiz­das;
• po ilges­nio žiūrėji­mo į ekraną neaiški­ai mato­mi tolu­mo­je esan­tys daik­tai;
• galvos ir spran­do skaus­mai;
• sunku perkelti žvil­gsnį nuo doku­men­to prie ekra­no;
• sunku kon­cen­truoti dėmesį į ekrane esančius piešinius;
• spalvų dėmės akyse ir vaiz­dai net tada, kai nuo ekra­no ati­traukėte žvil­gsnį;
• padidėjęs jautru­mas švie­sai;

Ką gal­i­ma padary­ti?

Keisti dar­bo įpročius:

1. kas 10 min­učių bent 10-iai sekundžių nukreip­kite žvil­gsnį į tolu­mo­je esančius daik­tus;
2. bent kas dvi valan­das truputį pasi­vaikščiokime (geri­au­sia išėję į lauką), leis­da­mi akims ir kūnui truputį pail­sėti;
3. laikas nuo laiko pasukiokite ratais akis, pamirkčiokite (geri­au­sia ben­dradar­bei) ir keli­o­li­ka sekundžių pabūkite užsimerkęs;
4. jei nešio­jate akinius ar kon­tak­tines linzes, pasitikrinkite, ar jie tin­ka­mi dar­bui su kom­pi­u­teriu, nes daž­nai jie būna pri­taikyti spaus­d­in­to tek­sto skaity­mui.

Mon­i­to­rius

Mon­i­to­rius turi būti 45–75 cm ats­tu­mu nuo akių. Dauge­lio žmonių noras pas­tatyti mon­i­torių rankos ats­tu­mu yra teisin­gas. Jei ekrane negalite įskaityti smulk­ių raidžių, padidinkite šrifto dydį (“Win­dows 95” ter­pė­je tai gal­i­ma nesunki­ai padary­ti dar­balaukio tuščio­je vieto­je spragtelėjus dešinį pelės klav­išą, pasirink­ti “Prop­er­ties” meniu įrašą ir “Set­ings” kor­te­lė­je nus­tatyti “Large fonts”. Šriftų dydį lei­džia keisti ir WWW naršyk­lės).

Mon­i­to­ri­aus viršus turi būti akių aukš­ty­je (arba truputį žemi­au), kad žiūrė­tume truputį į apačią — kitaip netrukus pradės skaudėti sprandą. Dulkės ekra­no pavirši­u­je sumaži­na kon­trastą ir padid­i­na elek­tro­stat­inį krūvį. Taip pat jos gali sukelti atspindžius — tad pasis­tenkite, kad jų niekad nebūtų.

Klavi­atūra

Klavi­atūra turi būti tiesi­ai prieš mon­i­torių alkūnės ats­tu­mu. Jei ji yra kam­pu, asmuo ekraną ir ją ste­bi atski­rai ir todėl greiči­au pavargs­ta. Riešas turi remtis į kietus paviršius, t.y. neky­boti ore. Doku­men­tus pasidėkite šalia mon­i­to­ri­aus tame pat aukš­ty­je ir tuo pačiu kam­pu — tada akims nereiks nereiks prisi­taikyti kiekvienąkart, kai perke­lia­mas žvil­gs­nis.

Bal­dai turi būti prid­er­in­ti konkretiems asmenims. Keli­ai ir alkūnės turi ilsėtis. Kojos turi remtis į grindis. Kas 10–15 min­učių darykite trumpas 30 sekundžių per­traukėles. Venkite ilgą laiką būti vieno­je padė­ty­je (pvz., dirbant pele ar kalbant tele­fonu).

Apšvi­eti­mas

Norė­da­mi pasitik­in­ti atspindžius, atsisėskite prieš išjungtą mon­i­torių — jame išvysite spalvų atspindžius ir kitus vaiz­dus (tarp jų ir save), kurių dirb­da­mi nepastebite. Blo­giau­sia, kai ryški­au­sios šviesos šal­tini­ai nebūtų toje pat lin­i­jo­je su ekranu. Išjunkite kai kurias (arba visas) viršu­tines šviesas arba bent nulenkite žemyn mon­i­to­ri­aus ekraną, kas šiek tiek sumaži­na atspindžius.

Ekra­no fil­trai irgi gali pagel­bėti, bet prieš juos nau­do­da­mi, įsi­tikinkite, kad jie nesumaži­na ekra­no ryšku­mo. Bet kuri­uo atve­ju aplinkos apšvi­eti­mas neturi viršyti ekra­no balči­au­sios spalvos inten­syvu­mo.