Kompiuterizuotos darbo vietos organizavimas

Poskyrio tikslas

Suprasti, kaip ir kokiomis priemonės gal­i­ma padėti sukur­ti tin­kamą dar­bo aplinką: dažnos per­traukos, tin­ka­mas vaiz­duok­lių, kėdžių ir klavi­atūrų išdėsty­mas, pakanka­mas apšvi­eti­mas ir vėdin­i­mas.

Žinoti apie netinkamos dar­bo aplinkos žalą: nuo­lat­inės įtam­pos žalą (angl. RSI), akių įtam­pą, kurią suke­lia ekra­no mirgėji­mas, prob­le­mas, susi­ju­sias su blo­ga kūno padė­ti­mi.

9.3.1. Elektromagnetinės spinduliuotės prevencija

Elek­tro­mag­net­inė spin­duli­uotė kom­pi­u­ter­izuo­to­je dar­bo vieto­je bus maži­au­sia, jei:

• nau­do­ja­ma koky­biš­ka kom­pi­u­ter­inė įran­ga;
• dar­bo aplinko­je įren­gia­ma koky­biš­ka orga­ni­zac­inė tech­ni­ka, o reči­au nau­do­ja­ma įran­ga iške­lia­ma už dar­bo vietos ribų;
• tin­ka­mai sut­varky­ta dar­bo vieta;
• dar­bo vieto­je dir­ba spin­duli­uotės prob­lemą išmanan­tys dar­buo­to­jai.
• Įren­giant kom­pi­u­ter­izuo­tas dar­bo vietas, būti­na laikytis tok­ių biologinės apsau­gos nuo elek­tro­mag­net­inės spin­duli­uotės prin­cipų:
• apsauga ats­tu­mu — jei patalpo­je aptinka­ma padid­in­ta spin­duli­uotė, dar­bo vietą būti­na perkelti į tok­ią vietą, kur nus­taty­tas maži­au­sias spin­duli­uotės šal­tinio poveikis;
• apsauga laiku — jei ten­ka dirbti padid­in­tos elek­tro­mag­net­inės spin­duli­uotės aplinko­je, būti­na joje būti trumpiausią laiką;
• elek­tro­mag­net­inės spin­duli­uotės lygio mažin­i­mas — nau­doti ekranav­imą, įžem­i­nimą, iškelti iš dar­bo vietos nebūt­iną įrangą, išjungti kitus padid­in­tos spin­duli­uotės šal­tinius arba juos pakeisti.

Kom­pi­u­ter­izuotą dar­bo vietą rekomen­duo­ja­ma orga­nizuoti pagal 9.1 paveik­sle par­o­dytą schemą. Atkreipti­nas dėmesys į tai, kad jungi­mo į tin­klą vieta būtų kuo toli­au nuo dirbančio­jo.

9.1 pav. Įran­gos išdėsty­mas kom­pi­u­ter­izuo­to­je dar­bo vieto­je; čia: 1 — klavi­atūra, 2 — sis­tem­in­is blokas,

3 — dis­plėjus, 4 — spaus­d­in­tu­vas, 5 — apšvi­eti­mo lem­pa, 6 — tele­fonas-fak­sas, 7 — kėdė.

Parenkant patal­pas kom­pi­u­ter­izuo­tai dar­bo vietai įrengti, būti­na laikytis tok­ių reikalav­imų, kurie pade­da sumažin­ti elek­tro­mag­net­inės spin­duli­uotės lygį:

1. Patal­pa turi būti parink­ta labi­au­si­ai nuto­lusi nuo išorinių elek­tro­mag­net­inės spin­duli­uotės šal­tinių (gal­ingų trans­for­ma­torių, skirsty­mosi spin­tų, gal­ingų apkrovų elek­tros kabe­lio, radi­jo per­davi­mo įtaisų ir t.t.). Visais atve­jais rekomen­duo­ja­ma ištir­ti elek­tro­mag­ne­tinių laukų lygius patalpo­je, pro­jek­tuo­jant čia kom­pi­u­ter­izuo­tas dar­bo vietas.

2. Ant langų esančias met­alines gro­tas būti­na įžem­inti, nes jos gali veik­ti kaip elek­tro­mag­net­inę spin­duli­uotę pri­iman­ti ante­na.

3. Grupines kom­pi­u­ter­izuo­tas dar­bo vietas rengti žemu­tini­u­ose aukš­tu­ose. Tada pas­tate jų įta­ka elek­tro­mag­net­inės spin­duli­uotės požiūriu bus maži­au­sia.

4. Patal­pose pro­jek­tuo­jant dar­bo vietų išdėstymą, reikia laikytis tok­ių reikalav­imų:

• kiekvieno­je dar­bo vieto­je turi būti užtikri­na­mas įžem­i­ni­mas (arba tri­laidė lin­i­ja su treči­uo­ju laidu, sujung­tu su žeme). Kiš­tukinių lizdų įžem­i­ni­mo kon­tak­tą gal­i­ma nau­doti, jei jo patiki­mu­mas patvirti­na­mas įžem­i­ni­mo varžos matavimu, o ir eksploatuo­jant nereikės daž­nai įjungti ar išjungti;
• visiškai nepagei­dauti­nas mai­tin­i­mas viena lin­i­ja, apeinančia patalpą visu perimetru, nes dėl to gali išaugti mag­ne­tinio lauko stipris 5 Hz-2kHz dažnių sri­ty­je;
• mai­tin­i­mo lin­i­jas pagei­dauti­na išvedži­oti ekran­uo­janči­u­ose met­al­in­i­u­ose loveli­u­ose arba vamzdži­u­ose;
• grupinio jungi­mo vietose turi būti ekran­uoti sky­deli­ai su pakanka­mu kiš­tukinių lizdų kiek­iu; liz­dai turi būti dau­giau­si­ai ir vien­odai  nutolę nuo dar­bo vietų;
• grupinėse vietose jungti ne dau­giau 2–3 var­to­to­jų;
• pagei­dauti­na, kad kiš­tukini­u­ose tin­k­lo liz­du­ose būtų gal­i­ma keisti sis­tem­i­nio bloko ir dis­plė­jaus kiš­tukų poliarumą. Tai leistų parink­ti kiš­tukų ori­entaci­ją, kad elek­tro­mag­ne­tini­ai laukai dar­bo vietose būtų maži­ausi.

Neteisin­gai įren­gus elek­tros mai­tin­imą dar­bo vieto­je, elek­trinių ir mag­ne­tinių laukų šal­tini­ais gali būti ne tik dis­plėjus, sis­tem­i­nio bloko impulsi­nis mai­tin­i­mo šal­ti­nis, tin­k­lo mai­tin­i­mo kabeli­ai, bet ir išorini­ai įrengini­ai: klavi­atūra, spaus­d­in­tu­vas, mode­mas.

9.3.2. Praktinės rekomendacijos

Pateik­sime keletą prak­tinių patarimų, kurie padės sumažin­ti elek­tro­mag­ne­tinių laukų stiprį dar­bo vieto­je.

1.  Pagrin­dini­ai elek­tro­mag­net­inės spin­duli­uotės ir elek­tro­sta­tinio lauko šal­tini­ai — dis­plėjus ir sis­tem­in­is blokas — dar­bo vietos ribose turi būti nutolin­ti nuo var­to­to­jo taip, kad tai netrukdytų nor­maliam jo dar­bui.

2.  Turi būti užtikrin­tas patiki­mas sis­tem­i­nio bloko ir mai­tin­i­mo šal­tinio įžem­i­ni­mas ir tai turi būti peri­odiškai tikri­na­ma. Taip pat tik­slin­ga sis­tem­inį bloką įžem­inti ne tik per įžem­intąjį kiš­tuko kon­tak­tą, bet sujungti atskiru laidu su įžem­i­ni­mo kon­tūru patalpo­je.

3.  Var­to­to­jas turi būti toli­au­si­ai nuo tin­k­lo kiš­tukinių lizdų ir mai­tin­i­mo laidų. Nerekomen­duo­ja­ma nau­doti ilgin­tu­vus ir kil­no­ja­mu­o­sius tin­k­lo fil­trus. Visiškai nerekomen­duo­ja­ma nau­doti dvi­laidžių ilgin­tu­vų ir įrenginių su tri­jų kon­tak­tų kiš­tukais, kurių įžem­i­nan­t­y­sis kon­tak­tas nesu­jung­tas su žeme. Tai leisti­na, jeigu sis­tem­ini­am blokui įreng­tas atski­ras įžem­i­ni­mo laidas.

4.  Ekra­no fil­tras turi būti patiki­mai įžem­intas ir peri­odiškai tikri­na­mas. Tin­kami­au­sia vieta ekra­no fil­trui įžem­inti yra sis­tem­i­nio bloko kor­pusas (po varž­tu, kur tvirti­na­mas mai­tin­i­mo šal­ti­nis). Kitu­ose elek­tros mai­tin­i­mo sis­te­mos tašku­ose įžem­inti nerekomen­duoti­na.

9.3.3. Kompiuterizuotos darbo vietos ergonomika

For­mali­ai kalbant, kom­pi­u­ter­izuotą dar­bo vietą gal­i­ma tir­ti ir vert­in­ti kaip sis­temą „žmo­gus-kom­pi­u­teris”. Tokios sis­te­mos veiksmingu­mas prik­lausys nuo abiejų kom­po­nen­tų dar­bo efek­tyvu­mo. Žmo­gaus dar­bo našu­mas prik­lau­so nuo jo sveikatos būk­lės. Būti­na siek­ti, kad dar­bas kom­pi­u­ter­izuo­to­jo­je dar­bo vieto­je turėtų maži­ausią poveikį dirbančio­jo sveikatai. Čia reikia įvert­in­ti tris pagrin­dinius dalykus:

• regėjimą — var­to­to­jas turi dirbti neįtem­p­damas žvil­gsnio ir nevargin­damas akių;
• nugarą — sėdėji­mas ir jude­si­ai dar­bo metu neturi sukelti nemalonių pojūčių;
• psichi­ka — var­to­to­jas dar­bo vieto­je turi jausti vis­a­pusišką kom­fortą, nes kom­pi­u­teris gali tap­ti psi­chologinės įtam­pos bei stre­so šal­tiniu.

Dar­bui prie kom­pi­u­te­rio būdin­ga, kad ten­ka ste­bėti smulk­ius objek­tus ekrane, kai aki­raty­je yra dideli kon­trastai, vaiz­das neryškus, mir­gan­tis. Daž­nai ten­ka žiūrėti į skirtin­gu ats­tu­mu esančius objek­tus — klavi­atūrą, ekraną, doku­men­tus. Atlikus matavimus nus­taty­ta, kad žvil­gs­nis šok­inė­ja nuo 15 iki 50 kartų per min­utę. Itin daž­nas akies per­fokusav­i­mas įvairiems ats­tu­mams bei ryšku­mo kon­trastams laiko­mas vienu iš labi­au­si­ai negatyvių dar­bo su dis­plėju­mi veik­snių. Be to, ekrane daž­nai atsispin­di kiti daik­tai. Visa tai labai vargina akis ir kenkia regėjimui.

Asmeninių kom­pi­u­ter­ių ergonom­inė sauga apibū­d­i­na­ma indi­vid­u­alaus infor­ma­ci­jos atvaiz­davi­mo priemonių nor­momis, t.y. dis­plėjų reikalav­i­mais vaiz­do para­me­trams. Atlik­ti tyri­mai par­o­dė, kad žmo­gaus, dirbančio prie ekranų, sau­gos svar­biau­sios sąly­gos yra teisin­gas dis­plėjų regimųjų para­metrų ir dar­bo vietos apšvi­eti­mo sąlygų parinki­mas. Neteisin­gai parink­tas ekra­no ryšku­mas ir apšvi­eti­mas, žen­klų kon­trastas, žen­klų ir fono spalvos, esan­tys ekra­no blyk­s­ni­ai, vaiz­do mirgėji­mai bei vir­pėji­mai suke­lia regėji­mo pablogėjimą, galvos skaus­mus, padid­i­na fiziologinę bei psi­chologinę apkrovą. Nus­taty­ta, kad paaugliams, dirbantiems prie nekoky­biškų ekranų, regėji­mas per metus susilp­nė­da­vo net viena diop­tri­ja.

Ergonomikos spe­cial­is­tai nus­tatė, kad nėra tokios ide­alios dar­bo padėties, kuri­o­je būdamas žmo­gus praleistų visą dar­bo dieną. Dau­gu­mai dirbančiųjų pakanka­mai kom­fort­a­bili yra tokia dar­bo vieta, kuri­o­je gal­imos bent dvi padė­tys. Kėdės, mon­i­to­ri­aus ir klavi­atūros padėtis visa­da turi ati­tik­ti atliekamo dar­bo pobūdį, dirbančio­jo antropologinius duome­nis bei įpročius. Neturi būti nepatogių padėčių ar ilgalaik­ių įsitem­pimų.

Vien­as iš susir­gimų, susi­jusių su monot­o­nišku dar­bu prie kom­pi­u­te­rio, yra besikar­to­jančio įsitem­pi­mo pažei­di­mai (angl. RSI — Repet­i­tive Strain Injury), kurių pre­ven­ci­jai būti­na tin­ka­mai įrengti dar­bo vietą.

Dabar­tiniu metu rinko­je pasirodė įvair­ių kom­pi­u­ter­izuo­tai dar­bo vietai skirtų spe­cial­izuotų baldų, spe­cial­is­tai juos pro­jek­tuo­ja, įvertin­da­mi dar­bo vietos ergonomikos orga­ni­za­v­i­mo para­metrus. Pagrin­dini­ai reikalav­i­mai dar­bo vietos orga­ni­za­v­imui — dar­bo ir poil­sio režimui, dar­bo aplinkai, mon­i­to­ri­aus ir dar­buo­to­jo sąveikai — yra išdėstyti Lietu­vos higien­os nor­mo­je HN 32–1998.

Būti­na pabrėžti, kad nei tvarkingas mon­i­to­rius, nei koky­biškai orga­nizuo­ta kom­pi­u­ter­izuo­ta dar­bo vieta negali visiškai panaik­in­ti rizikos fak­to­ri­aus dirbančio­jo sveikatai.

Būti­na sąly­ga, kad kiekvien­as dar­buo­to­jas būtų supažind­in­tas su higien­ini­ais dar­bo kom­pi­u­ter­izuo­to­je dar­bo vieto­je reikalav­i­mais ir jų laikytųsi. Būti­na laikytis dar­bo ir poil­sio reži­mo — dary­ti per­traukas, atlik­ti rekomen­duo­ja­mus spe­cial­ius akių ir kitok­ius fizinius pra­timus.

Kom­plek­siškas visų čia išvardytų reikalav­imų įver­tin­i­mas leis užtikrin­ti sis­te­mos „žmo­gus-kom­pi­u­teris” veik­los veiksmingumą, o atskiri dar­buo­to­jai dar­bo vieto­je jaus maži­ausią rizikos fak­torių savo sveikatai.