Sveikata ir kompiuteris

Turinys

Įvadas
1. Ergonomikos mok­slo sam­pra­ta
2. Patalpų parinki­mas ir dar­bo vietos įrengi­mas
3. Dar­bas prie ekra­no — krūvi­ai ir reikalav­i­mai
3.1. Dar­bo monot­o­ni­ja
3.1.1. Kaulų ir rau­menų sis­te­mos pak­enki­mai
3.1.2. Kaulų ir rau­menų sis­te­mos pak­enki­mo priežastys
3.1.3. Vei­do ir kak­lo sri­ties odos pak­enki­mai
3.2. Mon­i­to­ri­aus poveikis akims
3.3. Elek­tro­mag­ne­ti­nis spin­du­li­av­i­mas
3.4. Psi­chologinė apkro­va dirbant kom­pi­u­teriu
4. Dar­bo ir poil­sio reži­mas
Išva­dos
Lit­er­atūra

Įvadas

Sparči­ai plin­tant šiuo­laikinei infor­ma­ci­jos ir komu­nikaci­jų tech­nologi­jai žmo­gus tapo kom­plek­siškos sis­te­mos „žmo­gus-maši­na” dal­i­mi.

Šiame darbe bus apžvel­gia­ma vis labi­au gręsianti prob­le­ma susi­jusi su komu­nikac­inėmis tech­nologi­jomis.
Ergonomi­ka- taiko­ma­sis mok­slas, tiri­antis žmo­gaus dirbančio žmo­gaus fizines ir psichines galias, kai jis atlieka konkrečias užduo­tis, turė­damas tin­kamą dar­bo aplinką, kuri lei­džia jam veik­ti inten­syvi­ai, patiki­mai, efek­tyvi­ai, saugo jo sveikatą ir sudaro sąly­gas tob­ulėti kaip asmeny­bei ir kaip pro­fe­sion­alui. Apie šį pro­cesą bus kalba­ma šiame darbe ir išgvilden­ti pagrin­dini­ai aspek­tai.

Per pasku­tinius dvidešimt metų dar­bo vaiz­das biu­ru­ose labai pasikeitė. Pusė visų tar­nau­to­jų biu­ru­ose ir valdy­mo įstaigose dir­ba prie kom­pi­u­ter­ių ir tai — kylan­ti ten­den­ci­ja. Prie kom­pi­u­te­rio dir­ba abiejų lyčių, visokio amži­aus ir įvair­ių įsilavin­imų žmonės. Dar­bai taip pat kuo įvairi­ausi — nuo papras­to duomenų įved­i­mo iki sudėt­ingų kūry­binių pro­cesų. Tači­au per­son­ali­n­is kom­pi­u­teris tapo įpras­tu pri­etaisu ne tik pro­fe­sion­alų dar­bo vietose, bet ir dauge­lio žmonių namu­ose.

Komu­nikac­inės tech­nologi­jos skver­biasi ne tik į suau­gusių pasaulį, tai irgi didelė prob­le­ma. Kone kiekvieno­je ugdy­mo įstaigo­je rasime kom­pi­uterį, kuri­ais nau­do­jasi beveik kiekvien­as vaikas. Šian­di­en kom­pi­u­teris yra neatskiria­mas mūsų aplinkos ele­men­tas, jos dalis. Pasaulio pažin­i­mo kely­je jau­nas žmo­gus jau dabar lydi­mas infor­ma­cinių tech­nologi­jų: kom­pi­u­terini­ai žaidi­mai keičia kube­lius, grafikos pro­gramos — pieš­tukus, inter­ne­tas — kny­gas. Por­eikis pažin­ti kom­pi­uterį sis­te­mo­je „ žmo­gus- kom­pi­u­teris- aplin­ka” — tai nau­jo infor­ma­cinių-komu­nikacinių tech­nologi­jų rai­dos etapo pasek­mė, infor­ma­c­inės visuomenės iššūkis.

Šio dar­bo tik­slas-api­brėžti kom­pi­u­te­rio poveikį dirbančio­jo sveikatai, bus apžvel­giamos pagrind­inės ligos, tokios kaip, ilgalaikis monot­o­niškas sėdi­mas dar­bas, suke­liantis stuburo defor­ma­ci­ją, nugaros, rau­menų skaus­mus; didelė regėji­mo apara­to apkro­va, pasireiškianti akių nuo­vargiu, trum­par­e­gyste, akių perštėjimu; elek­tro­mag­ne­tinio spin­du­li­av­i­mo poveikis; psi­chologinė įtam­pa.

Pam­inėjus pagrin­dinius veik­snius ir lig­as dirbant kom­pi­u­teriu, darbe yra pateiki­a­mi patari­mai ir priemonės, kaip gal­i­ma išvengti šių padarinių, kaip įrengti tin­ka­mas dar­bo vietas, kaip atsi­palaid­uoti, pail­sėti nuo dar­bo.

1. Ergonomikos mokslo samprata

Žmo­gaus poveikį supanči­ai aplinkai nuosek­li­ai nagrinė­ja ekologi­jos mok­slas; aplinkosauga nus­ta­to tas ribas, kurių ned­era peržengti žmogui, kad nebūtų sutrikdy­ta gam­tos pusi­ausvyra. O mok­slas, kurio tik­slas — pasiek­ti, kad sis­te­mo­je „žmo­gus-tech­ni­ka ‑aplin­ka” būtų išlaiky­ta opti­mali pusi­ausvyra — yra ergonomi­ka.

Tai mok­slas, tech­n­inėmis priemonėmis tiri­antis žmo­gaus sąveiką su jį supančia dirb­tine aplin­ka. Sis­te­mo­je „žmo­gus-tech­ni­ka-aplin­ka” ypat­ingą vietą uži­ma žmo­gus, kuris, kaip protin­ga būty­bė, val­do šią sis­temą, opti­mali­ai parinkdamas tech­nologi­jas, kad jos kuo maži­au veik­tų aplinką bei žmogų ir duotų teigiamų veik­los rezul­tatų. Žmo­gus turi suprasti šios sis­te­mos sąsa­jas, jis turi lik­ti šios sis­te­mos aktyvu­sis ele­men­tas, sug­e­ban­tis valdyti situaci­ją, veik­ti motyvuo­tai.

Sis­te­mo­je „žmo­gus-kom­pi­u­teris-aplin­ka” nau­jas neži­no­ma­sis yra kom­pi­u­teris. Įvairaus lygio kom­pi­u­ter­ių nau­do­to­jai yra skirtin­gai įvaldę infor­ma­cines tech­nologi­jas, tači­au tai neap­saugo nuo „žalin­go” kom­pi­u­te­rio poveikio., tad reikalin­gos spe­cialios žin­ios apie dar­bo kom­pi­u­teriu ergonomiką. Žmo­gaus sud­er­in­tas sis­te­mos funkcionav­i­mas lei­džia pasiek­ti mak­si­mal­ią veik­los išeigą, sunau­do­jant maži­au­si­ai žmogiško­sios energi­jos, bei mak­si­mali­ai kom­fort­a­bil­ią fiz­inę ir psich­inę būseną, gau­ti moral­inį pasitenk­in­imą.

Ergonomi­ka glaudži­ai susi­jusi su dar­bo sauga ir higiena, dar­bo psi­chologi­ja bei vady­ba, ergonomi­ka ypač akcen­tuo­ja dar­bo vietų įrengi­mo tvarką, dar­buo­to­jų mokymą, dar­bo ir poil­sio reži­mo san­tykį; nuro­do efek­tyvi­au­sius dar­bo jude­sius bei pozas.

Vien­as iš ergonomikos uždavinių šian­di­en — sumažin­ti krūvį, tenkan­tį žmo­gaus orga­niz­mui dirbant kom­pi­u­teriu. Čia išskiri­am atitinka­mi dar­bo vietos sąlygų ergono­mini­ai aspek­tai:

• Ergonomiškai įreng­ta kom­pi­u­ter­izuo­ta dar­bo vieta;
• Koky­biš­ka kom­pi­u­ter­inė tech­ni­ka
• Ergonomiškos aplinkos sąly­gos- mikrokli­matas, triukš­mas
• Dar­bo ir poil­sio orga­ni­za­v­i­mas.

2. Patalpų parinki­mas ir dar­bo vietos įrengi­mas

Didelę įtaką žmo­gaus sveikatai daro, tai kaip yra įreng­ta dar­bo vieta.

Patalpų, skirtų kom­pi­u­ter­izuo­toms dar­bo vietoms įrengti, parinkimą ir paruošimą sąly­go­ja dar­bą kom­pi­u­te­ri­ais reglamen­tuo­jan­tis doku­men­tas — Lietu­vos Respub­likos sveikatos apsau­gos min­is­ter­i­jos patvirt­in­ta Lietu­vos higien­os nor­ma HN 32 4

Įren­giant kom­pi­u­ter­izuo­tas dar­bo vietas ir lokalų kom­pi­u­ter­ių tin­klą, būti­na teisin­gai parink­ti patal­pas ir jas tin­ka­mai paruošti. Kom­pi­u­ter­izuo­ta, kaip ir kita bet kuri dar­bo vieta turi būti supro­jek­tuo­ta ir įreng­ta taip, kad ati­tik­tų ergono­minius reikalav­imus. Parenka­ma patal­pa, kuri atitin­ka svar­biau­sius higien­os ir kom­pi­u­terinių tech­nikos eksploatavi­mo reikalav­imus. Svar­biausi parinki­mo kri­ter­i­jai:

• Draudžia­ma įrengti dar­bo vietas rūsi­u­ose, belangėse patal­pose; geri­au­sia, kai patal­pos lan­gai nukreip­ti į šiau­rę ar šiau­rės rytus;
• Patal­pos užpylimo van­de­niu gal­imy­bė turi būti min­i­mali, neleisti­na, kad virš įrengtų, kom­pi­u­ter­izuotų dar­bo vietų būtų įrengti dušai, ar panašios paskir­ties patal­pos;
• Patal­pa turi būti mak­si­mali­ai apsaugo­ta nuo išorės dulk­ių, vibraci­jos, drėg­mės, inten­sy­vaus elek­tro­mag­ne­tinio spin­du­li­av­i­mo;
• Prie patal­pos, kuri­o­je numatoma įrengti lokalų kom­pi­u­ter­ių tin­klą, turėtų būti ne mažes­nis kaip 8 m² pagal­bi­nis kabi­ne­tas su natūral­iu apšvi­etimu.

Įren­giant kom­pi­u­ter­ines sis­temas būti­na laikytis kom­pi­u­terinių ir ryšių priemonių eksploatavi­mo sąlygų reikalav­imų.

Kom­pi­u­ter­ių elek­tros mai­tin­imui rekomen­duo­ja­ma nau­doti tokias elek­tros įva­do fazes, kurios nėra susi­ju­sios su galin­gomis apkrovom­is. Kom­pi­u­ter­ių elek­tros mai­tin­i­mo sis­tema pri­va­lo turėti cen­tral­izuotą rank­inį jungik­lį, įrengtą kom­pi­u­ter­izuo­to­je dar­bo vieto­je. Atlieka­mas ir papil­do­mas patalpų paruoši­mas: įren­gia­ma langų, durų apsauga, pas­tato­mi gesin­i­mo pri­etai­sai, įren­gia­mas papil­do­mas apšvi­eti­mas, jei reikalin­ga įtai­so­mi gar­so slop­in­tu­vai.

Didži­ausi patal­pos pavirši­ai dažo­mi sodri­omis spalvom­is. Nuo sienų, lubų, grindų, baldų spalvos ir fak­tūros prik­lau­so natūralus patal­pos apšvi­eti­mas. Tam­sios spalvos sug­e­ria šviesos spin­dulius, o šviesios juos atspin­di.
Pro­jek­tuo­jant patalpą pir­mi­au­sia reikia įsidėmėti, kad kom­pi­u­ter­ių skaičius patalpo­je turi ati­tik­ti dar­bo vietos erd­vės reikalav­imus. Geri­au­sia dar­bo vietas išdėstyti taip. Kad jų natūralus apšvi­eti­mas būtų šoni­nis, t.y. apšvi­eti­mo kryp­tis būtų lygia­greti kom­pi­u­ter­ių ekranų paviršiui. Rekomen­duo­ja­mi trys išdėsty­mo būdai: per­iferi­nis, eili­n­is ir žie­di­nis., geri­au­si­ai tin­ka žie­di­nis.

Higien­inių reikalav­imų reikėtų laikytis ne tik įren­giant patalpą dar­bui kom­pi­u­te­ri­ais, bet ir parenkant bal­dus, t.y. bal­dai turi būti ergonomiš­ki. Reikalav­imus bal­dams reglamen­tuo­ja Higien­os nor­ma HN 32, ISI 9241, ANSl/HFS 100‑1988.

Dar­bo vieta turi būti supro­jek­tuo­ta ir įreng­ta taip, kad dar­buo­to­jas galėtų lais­vai prie jo prieiti, turėtų pakanka­mai erd­vės judėti dirbant bei keisti kūno padėtį ir pozą. Vien­ai dar­bo vietai turi būti skir­ta ne maži­au kaip 6 m² dar­bo patal­pos ir ne maži­au, kaip 20 m³ erd­vės.

Svar­bus kri­ter­i­jus — darbinė sta­lo zona. Ji įverti­na­ma ergono­mini­ais reikalav­i­mais, kuri­u­os nusako pasieki­a­mu­mo zonos , kuri­o­je žmogui, atliekant rank­inius dar­bus, leng­va pasiek­ti įpras­tiniu, nereikalau­jančiu daug pas­tangų jude­siu. . Dar yra pasieki­amo­ji ir tolimo­ji zona. Kiekvien­as dar­buo­to­jas pats gali nus­pręsti, koks bus dar­bo vietos išplanav­i­mas, tači­au saugias ir sveikas dar­bo sąly­gas jis galės susidary­ti tik vadovau­jan­tis pagrin­dini­ais ergonomikos prin­ci­pais ir mok­slin­ių tyrimų rezul­tatais. Išdės­tant reikalin­gas priemones dar­bo vieto­je, taiko­mi svar­bu­mo, nau­do­ji­mo dažnio, funkcinio ryšio bei nau­do­ji­mo sekos prin­ci­pai.

3. Darbas prie ekrano — krūviai ir reikalavimai

Verti­nant kom­pi­u­te­rio įtaką var­to­to­jų sveikatai, yra išskiri­a­mi keturi pagrind­i­nai sveikatos rizikos fak­to­ri­ai, kurie suke­lia sveikatos prob­lemų, kai pažei­džia­ma pusi­ausvyra sis­te­mo­je „ žmo­gus- kom­pi­u­teris- aplin­ka”, t.y.:

• Ilgalaikis monot­o­niškas sėdi­mas dar­bas, suke­liantis stuburo defor­ma­ci­ją, nugaros, rau­menų skaus­mus;
• Didelė regėji­mo apara­to apkro­va, pasireiškianti akių nuo­vargiu, trum­par­e­gyste, akių perštėjimu;
• Elek­tro­mag­ne­tinio spin­du­li­av­i­mo poveikis;
• Psi­chologinė įtam­pa.
• Dar­bo vieto­je prie kom­pi­u­te­rio var­to­to­jams daro įtaką daug įvairi­ausių veik­snių. Jų poveikis orga­niz­mui, pavyzdžiui, rau­menims ir skele­tui, širdies ir krau­jagys­lių sis­temai, kvė­pavimui, akims ir psichikai yra indi­vid­u­alus ir prik­lau­so nuo konkrečių žmo­gaus savy­bių, požiūrių ir gebėjimų.

Patir­ta: jei krūvis yra per didelis, o dirbančio­jo pajėgu­mas — per mažas, atsir­an­da neigia­mas poveikis, t.y. jauči­a­mi įvairūs sveikatos ir funkci­jų sutriki­mai ir galų gale žmo­gus suser­ga. Vien­ingą visumą visa tai sudaro todėl, kad priežasčių (krūvi­ai), poveikio (įtam­pa) ir atitinkamų priemonių tar­pusavio san­tyki­ai yra dau­gia­lyp­i­ai.
Netinka­ma sėdėse­na gali neigia­mai veik­ti rau­menų ir skele­to sis­temą (judėji­mo trūku­mas, priver­stinė padėtis), akis (per didelis, per mažas ats­tu­mas nuo akių), krau­jagys­lių sis­temą (judėji­mo trūku­mas) ir psi­cho­me­n­tal­inę sis­temą (nuo­var­gis dėl blo­gos krau­jo apy­takos.) Atskiri nepavo­jin­gi krūvi­ai kar­tu gali sudary­ti per didelį krūvį. Tok­ie ben­dri negalav­i­mai kaip galvos skaus­mai gali atsir­asti dėl įvair­ių priežasčių , kuri­oms pašal­in­ti reikia įvair­ių priemonių.

3.1. Darbo monotonija

Dar­bas, kurį atlieka ilgą laiką sėdė­damas, yra kenksmin­gas. Sumaži­nus fiz­inį aktyvumą, dirbant sėdimą dar­bą rizikuo­ja­ma susirgti tokiomis ligomis, kaip osteo­chon­drozė, nutuki­mas, hemoro­jus. Tyri­mai par­o­dė, kad 20 pro­cen­tų sveikatos sutrikimų, susi­jusių su kom­pi­u­te­ri­ais, kyla ne dėl kom­pi­u­te­rio „kenksmingu­mo” , o dėl pagrin­dinių dar­bo kom­pi­u­teriu taisyk­lių nemokėji­mo, taip pat neteisin­go dar­bo vietos orga­ni­za­v­i­mo. Norint nesusirgti būti­na teisin­gai orga­nizuoti dar­bą

Monot­o­niškas dar­bas, sustin­gusi sta­bili poza, daugkar­tini­ai pasikar­to­jan­tys jude­si­ai- viena iš priežasčių, did­i­nančių nuo­vargį, maži­nančių dar­bo našumą, suke­liančių pro­fesines lig­as. Dar­bo metu atliekamų veiksmų monot­o­ni­jos mažin­i­mas yra vien­as iš ergonomikos veiksmų siekiant did­in­ti dar­bo efek­tyvumą. Dirbant kom­pi­u­teriu, nek­in­ta­ma poza, žvil­gs­nis, nuo­lat nukreip­tas į ekraną, nek­in­ta­ma rankų padėtis, monot­o­niš­ki veiks­mai vedant duome­nis į kom­pi­uterį, net­gi pelės myg­tuko maigy­mas ilgainiui pasireiškia įvairi­ais sveikatos sutriki­mais.

Pats ilgalaikis sėdėji­mas iš esmės yra kenksmin­gas žmogui. Kūpri­nan­tis, palenkus galvą į priekį, papil­do­mai apkrau­na­mas stuburas, kak­linės stuburo dalies slanksteliai, todėl stuburas defor­muo­jasi, trau­muo­damas diskus. Lenkiant rankas, laikant jas įtem­pus, jos ima skaudėti, taip stab­do­ma krau­jo­ta­ka, apkrau­na­ma širdis.

3.1.1 Kaulų ir raumenų sistemos pakenkimai

Pro­fesini­ai kaulų ir rau­menų sis­te­mos pak­enki­mai yra viena didži­ausių indus­tri­al­izuotų šal­ių dar­bo med­i­ci­nos prob­lemų. Šie nusiskundi­mai žymi­ai daž­nes­ni dirbančiųjų kom­pi­u­te­ri­ais tarpe, nors analogiškus simp­to­mus išsako ir kitų pra­monės šakų dirbantieji. Mod­ernios tech­nologi­jos nepašali­no pro­fesinių rizikos fak­torių, tik pakeitė juos: padidėjo jude­sių monot­o­ni­ja, sta­tini­ai krūvi­ai, padažnėjo stresinės situaci­jos. Mok­slini­ai tyri­mai, atlik­ti šio­je sri­ty­je, rodo didelį kaulų ir rau­menų sis­te­mos pak­enkimų dažnį. 81 % dirbančiųjų kom­pi­u­te­ri­ais jaučia kak­lo ir pečių skaus­mus, o 78 % — nugaros skaus­mus.

Daž­ni­au­sios kaulų ir rau­menų pak­enkimų kom­pi­u­ter­ių var­to­to­jams lokalizaci­jos yra: pečių lankas ir kak­las, stuburo juos­mens dalis, dil­bis, riešas bei plaš­ta­ka.

„Skruzdžių” bėgio­ji­mas, dygčio­ji­mas. Kiekviena pak­enki­mo lokalizaci­ja susi­jusi su specifiniu dar­bo pobūdžiu. Med­i­cininių apžiūrų ir apklausų metu patvirt­in­ta, kad įvedant duome­nis į kom­pi­uterį, yra daž­nes­ni kak­lo ir pečių pak­enki­mai. Dirbant dial­o­go režimu daž­nes­ni rankų ir riešo sąnario skaus­mai bei stuburo juos­meninės dalies skaus­mai.

3.1.2. Kaulų ir raumenų sistemos pakenkimo priežastys

Visi pro­fesini­ai kaulų ir rau­menų sis­te­mos pak­enki­mai glaudži­ai sie­jasi su dar­bo poza, dar­bo vietos įran­ga ir atliekamo dar­bo pobūdžiu. Įvairūs dar­bo aplinkos įrengi­mo ele­men­tai keičia kūno padėtį ir taip perdispon­uo­ja kaulų ir rau­menų sutrikimų vystymąsi. Netinkamos kaulų ir rau­menų sis­te­mos padė­tys ir jų priežastys, dirbant kom­pi­u­teriu, gali būti įvairios:

• per didelis del­nų pasuki­mas į išorę atliekant duomenų įved­imą,
• perdė­tas kak­lo sulenki­mas dėl per­ne­lyg žemo dar­bo sta­lo,
• stat­inė stuburo juos­mens dalies įtam­pa dėl nepato­gios dar­bo kėdės,

Pagrin­dini­ai pro­fi­lak­tikos prin­ci­pai:

• Ergonomiškai pagrįs­tas dar­bo vietos įrengi­mas
• Darbinių užduočių įvairovė
• Gal­imy­bė lais­vai keisti dar­bo pozą
• Trumpalaikės per­traukėlės.

3.1.3. Veido ir kaklo srities odos pakenkimai

Jau 1980 metų pradžio­je buvo svarstoma odos pak­enki­mo gal­imy­bė dirbant kom­pi­u­teriu. Buvo manoma, jog pagrind­inės priežastys, lemi­ančios šiu­os pak­enkimus yra kom­pi­u­ter­ių sklei­dži­a­mi elek­tri­nis ir mag­ne­ti­nis laukai. Tyri­mais nus­taty­ta, kad vei­do odos pažei­di­mas praside­da praėjus kelioms valan­doms nuo dar­bo kom­pi­u­teriu pradžios ir pir­mieji simp­tomai yra niežėji­mas bei odos paraudi­mas.

Daž­ni­au­sia lokalizaci­ja yra skru­ostų sri­tis, kiek reči­au paraus­ta ir kitos vei­do dalys bei kak­las. Paraudi­mas papras­tai išnyk­s­ta po dar­bo, savait­gali­ais, atostogų metu. Šių simp­tomų daž­nis yra 10 — 38 % ir jie ste­bi­mi visose kom­pi­u­ter­izuo­to­se įstaigose, kuriose buvo atlieka­mi tyri­mai.

Atkreip­tas ypatin­gas dėmesys į dirbančiųjų tvir­tin­imus, jog bėri­mas atsir­an­da tik dirbant kom­pi­u­teriu ir išnyk­s­ta, nutraukus dar­bą.

Pro­fi­lak­t­inės rekomen­daci­jos. Pagrind­inės priemonės, kurios gali būti nau­do­jamos odos pak­enkimų pro­fi­lak­tikai dirbantiesiems kom­pi­u­teriu, yra:

• san­tykio oro drėgnio palaiky­mas ribose nuo 40 iki 60 %;
• kom­pi­u­ter­ių dis­plėjų elek­tro­sta­tinių krūvių kon­trolė;
• apsaug­inių ekranų nau­do­ji­mas.

3.2. Monitoriaus poveikis akims

Valandų valan­das sėdint prie kom­pi­u­te­rio akys pavargs­ta, tai gali sukelti pasekmes.

• Neko­reguo­ta ar nepakanka­mai koreguo­ta akių refrak­ci­jos yda
• Pras­ta ekra­no koky­bė (mirgėji­mas, nepakanka­mas ryšku­mas)
• Netinka­ma ekra­no padėtis
• Blo­gas apšvi­eti­mas
• Nepalankus infor­ma­ci­jos pateiki­mas
• Pozi­ci­jos fik­sav­i­mas ir daž­nas žvil­gsnio kryp­ties kaital­io­ji­mas
• Per ilgas dar­bas priešais ekraną
• Regėji­mo sutriki­mai
• Netaisyk­lin­ga sėdėse­na
• Psi­chi­nis neveik­lumas ir psichikos per­vargi­mas

Reak­ci­jos

• Akis peršti, niežti, graužia, jos ašaro­ja, yra paraudu­sios
• Neryškus vaiz­das
• Akyse dve­ji­nasi
• Vokų vir­pėji­mas, per daž­nas mirkčio­ji­mas
• Galvos skaus­mai
• Nuo­var­gis

Dar­bas kom­pi­u­teriu suke­lia akių nuo­vargį.

Astenopi­ja ( gr. asthenes — silp­nas + ops — akis) vad­i­na­mas akių nuo­var­gis, kurį suke­lia įtam­pa žiūrint į smulk­ius objek­tus. Jos požymi­ai: akių skaus­mas, ypač dirbant smulk­ius dar­bus, mir­ga raidės, eilutės, dve­ji­nasi akyse, akys ašaro­ja, paraus­ta, peršti, pablogė­ja ryškaus maty­mo pas­tovu­mas. Astenopi­ja daž­ni­au­si­ai būna ako­modac­inė, kurios pagrind­inė priežastis yra ako­modaci­jos spaz­mas. Be šių simp­tomų, dar gali būti galvos skaus­mai, retais atve­jais pykin­i­mas ir migrenos priepuo­li­ai.

Astenopi­jos simp­tomai yra klasi­fikuo­ja­mi į dvi gru­pes:

1) „akių” simp­tomai — akių skaus­mas, paraudi­mas, perštėji­mas, džiūvi­mas, ašaro­ji­mas;
2) „regėji­mo” simp­tomai — neryškus maty­mas, mirgėji­mas, dve­jin­i­ma­sis akyse, tam­sios dėmės akyse.
Daž­nes­ni yra „akių” simp­tomai, jų daž­nis svyruo­ja nuo 50 iki 80%. Dali­ai dirbančiųjų astenopi­jos simp­tomai išlieka ir kitą dar­bo dieną, tači­au dau­gu­mai dirbančiųjų simp­tomai išnyk­s­ta valan­dos bėgy­je po dar­bo. pobūdžio arba dar­bo aplinkos veik­s­ni­ais.

Ligos simp­tomai yra daž­nes­ni moter­ims, negu vyra­ms. Astenopi­ja nėra susi­jusi su dirbančiųjų kom­pi­u­te­ri­ais amži­u­mi. Ligos atsir­adimui gali turėti įtakos dar­bo pobūdis. Dirbantieji kom­pi­u­teriu daž­ni­au jaučia simp­to­mus, atliekant duomenų įved­imą, duomenų gav­imą arba dirbant dial­o­go režimu. Verti­nant atsir­adusių simp­tomų sta­bilumą, išsiskiria grupė dirbančiųjų, kurie atlieka tek­sto įved­i­mo ir reda­gav­i­mo dar­bus — astenopi­ja šiems dirbantiesiems yra sta­bil­i­au­sia ir labi­au­si­ai pavo­jin­ga.

Dar­bas kom­pi­u­teriu turi įtakos „ sausos akies” sin­dro­mo atsir­adimui. Dirbant kom­pi­u­teriu atvi­ras akies pavirši­aus plotas tarp dviejų mirk­telėjimų padidė­ja, o mirk­sėji­mo daž­nis sumažė­ja. Esant dides­ni­am atvi­ram akies pavirši­aus plo­tui, nugaruo­ja dides­nis ašarų kiekis, be to, reči­au mirksint atvi­ras akies paviršius greiči­au išdžiūs­ta. Tai susi­ję su ašarų plėvele — spe­cialios sudėties drėgnu apval­ka­lu, den­giančiu akies obuo­lio, vokų jung­inės ir ragenos paviršių. Mirk­sėji­mas yra svar­biau­sias fak­to­rius, lemi­antis tolygų ašarų plėvelės pasiskirstymą ant akies obuo­lio pavirši­aus. Norint sumažin­ti akių nuo­vargį, atliekant inten­syvias regimąsias užduo­tis laukas turi būti apri­b­o­tas tiek ver­tikaliu, tiek hor­i­zon­talia žiūrėji­mo kryp­ti­mis.

Priemonės išvengti „sausų akių” simp­to­mo:

• Sąmoningai pamirk­sėkite;
• Kelioms sekundėms užsimerkite;
• Darykite daug trumpų per­traukėlių
• Padidinkite kam­bario oro drėgnumą
• Jei būti­na reikia iš gydy­to­jo išsir­ašyti drėk­i­nančių lašų.

Nus­taty­ta, kad regėji­mo sutriki­mai padažnė­ja, kai dar­bo kom­pi­u­teriu stažas dides­nis nei ketveri metai. Nuo tolio amži­aus daž­nai sutrin­ka binokuli­n­is regėji­mas, viena akis būna labi­au apkrauta, nei kita . Tai laikui bėgant suke­lia per­sitem­pimą. Dirbant kom­pi­u­teriu reikalin­gas geras arba gerai sureg­uli­uo­tas regėji­mas. Gerai pri­taikyti akini­ai ar kon­tak­t­inės linzės maži­na per­sitem­pimą.

Siekiant sumažin­ti dar­bo aplinkos įtaką regėjimui bei akių nuo­vargį rekomen­duo­jamos šios priemonės:

• Užtikrin­ti opti­mal­ius natūralaus ir dirb­tinio apšvi­eti­mo para­metrus;
• Įren­giant dar­bo vietas min­i­mizuoti ekra­no blizgėjimą;
• Dirbti tik su koky­biškais, tech­niškai tvarkingais mon­i­to­ri­ais
• Reg­u­liari­ai tikrin­tis regėjimą, ir prireikus tin­ka­mai jį koreguoti;
• Laikytis dar­bo ir poil­sio reži­mo., dary­ti per­traukėles.

Akių nuo­vargiui pašal­in­ti ir regėji­mo sutrikimų pro­fi­lak­tikai per­traukų ir mikrop­er­traukų metu rekomen­duo­ja­ma dary­ti spe­cial­ius pra­timus akims. Jie gali būti atlieka­mi stovint arba sėdint, nukrei­pus akis nuo ekra­no, žiūrint į tolį, rami­ai kvėpuo­jant. Žemi­au pateiki­a­mi siūlo­mi tok­ių pra­timų vari­antai.

1 vari­antas. Užsimerkus, nepa­sukant galvos, skaiči­uo­jant nuo 1 iki 4 — žiūrėti į kairę, skaiči­uo­jant nuo 1 iki 4 — žiūrėti į dešinę, skaiči­uo­jant nuo 1 iki 6 — žiūrėti tiesi­ai. Skaiči­uo­jant nuo 1 iki 4 pažiūrėti į viršų, skaiči­uo­jant nuo 1 iki 4 — pažiūrėti į apačią, skaiči­uo­jant nuo 1 iki 6 — žiūrėti tiesi­ai. Kar­toti 4–5 kar­tus.
Skaiči­uo­jant nuo 1 iki 4, žiūrėti į savo rodomąjį pirštą, išti­estą 25–30 cm ats­tu­mu nuo akių, skaiči­uo­jant nuo 1 iki 6 — žiūrėti į tolį. Kar­toti 4–5 kar­tus. Sukant žvil­gsnį ratu, apvesti akis 4–5 kar­tus į kairę pusę, po to 4–5 kar­tus — į dešinę pusę, skaiči­uo­jant nuo 1 iki 6 — žiūrėti į tolį. Kar­toti 2 kar­tus.

2 vari­antas. Skaiči­uo­jant nuo 1 iki 4 užsimerk­ti, skaiči­uo­jant nuo 1 iki 6 — atsimerk­ti, ir išplė­tus akis žiūrėti į tolį. Kar­toti 4–5 kar­tus. Skaiči­uo­jant nuo 1 iki 4 — žiūrėti į nosies galą, skaiči­uo­jant nuo 1 iki 6 — žiūrėti į tolį. Kar­toti 4–5 kar­tus. Nepa­sukant galvos, lėtai dary­ti jude­sius akimis: žiūrėti į viršų, dešinę, apačią, kairę. Po to žiūrėti į viršų, kairę, apačią, dešinę. Skaiči­uo­jant nuo 1 iki 6 — žiūrėti į tolį. Kar­toti 4–5 kar­tus.

3.3. Elektromagnetinis spinduliavimas

Mes esame apsup­ti visomis kryp­ti­mis spin­duli­uo­jančių įvairi­ausių elek­tro­mag­ne­tinių laukų.(EML), kurie sklis­da­mi erd­vė­je neša aktyvią energi­ją- elek­tro­mag­net­inė spin­du­li­av­imą. Pas­taruo­ju metu vis daž­ni­au gal­i­ma išgirsti nau­ją ter­miną — elek­tros­mo­gas. Šis ter­mi­nas var­to­ja­mas api­brėžiant elek­tro­mag­ne­tinius laukus. Jie yra nemato­mi ir neju­dan­tys. Žmo­gaus juti­mo organai nereaguo­ja į elek­tro­mag­net­inį lauką 20–300 MHz dažnio dia­pa­zone, todėl žmo­gus neįverti­na slyp­inčio pavo­jaus. Kom­pi­u­teris, kurio pagrind­inės dalys yra sis­tem­in­is blokas, įvairūs infor­ma­ci­jos įved­i­mo ir išved­i­mo įrengini­ai spin­duli­uo­ja įvairaus dažnio elek­tro­mag­ne­tinius laukus. Didži­au­sia spin­du­li­av­i­mo riziką kelia nešio­jamieji kom­pi­u­te­ri­ai, nes jų sis­tem­in­is blokas yra sumon­tuo­tas po klavi­atūra.

Dar­bas, kurį atlieka ilgą laiką sėdė­damas, yra kenksmin­gas. Sumaži­nus fiz­inį aktyvumą, dirbant sėdimą dar­bą rizikuo­ja­ma susirgti tokiomis ligomis, kaip osteo­chon­drozė, nutuki­mas, hemoro­jus. Tyri­mai par­o­dė, kad 20 pro­cen­tų sveikatos sutrikimų, susi­jusių su kom­pi­u­te­ri­ais, kyla ne dėl kom­pi­u­te­rio „kenksmingu­mo” , o dėl pagrin­dinių dar­bo kom­pi­u­teriu taisyk­lių nemokėji­mo, taip pat neteisin­go dar­bo vietos orga­ni­za­v­i­mo. Norint nesusirgti būti­na teisin­gai orga­nizuoti dar­bą

Elek­tro­mag­ne­tinio spin­du­li­av­i­mo įta­ka žmo­gaus sveikatai labi­au susidomė­ta aštun­ta­jame dešimt­mety­je, kai dar­bo vieto­je ir buity­je atsir­a­do daug ir įvairios elek­tron­inės įran­gos. Vis daž­ni­au atsir­an­da nau­jas ter­mi­nas — elek­tros­mo­gas. Šis ter­mi­nas var­to­ja­mas api­brėžiant elek­tro­mag­ne­tinius laukus, kuri­u­os aplinko­je suke­lia aukš­to­sios įtam­pos elek­tros tin­klai, bui­tini­ai ir pra­monini­ai elek­tros aparatai: tele­viz­ijos i radi­jo aparatai, kom­pi­u­te­ri­ai, judrieji (mobilieji) tele­fon­ai.

Kom­pi­u­te­rio spin­duli­uo­jamų laukų daž­nis yra mažes­nis už regi­mo­sios šviesos dažnį. Kom­pi­u­te­rio mon­i­to­ri­aus sklei­dži­amo spin­du­li­av­i­mo spek­tras suside­da iš rentgeno, ultra­vi­o­le­tinių, infra­raudonųjų , taip pat plataus dia­pa­zono kitų dažnumų elek­tro­mag­ne­tinių bangų. Elek­tro­mag­ne­tinių laukų stipru­mas gerokai sumažė­ja didė­jant nuo­toliui nuo mon­i­to­ri­aus ekra­no. Todėl jų poveikis prie kom­pi­u­te­rio dirbanči­am žmogui prik­lau­so nuo to, kaip arti jis sėdi. Elek­tro­mag­ne­tinius laukus suke­lia ir išorini­ai kom­pi­u­te­rio įrengini­ai — mag­ne­tini­ai diskai, neper­trauki­amo mai­tin­i­mo šal­tini­ai. Šių įtaisų suke­lia­mi laukai gali būti net 10 kartų stipres­ni už mon­i­torių spin­duli­uo­ja­mus laukus. Tuo pasižy­mi ir spaus­d­in­tu­vai. Kom­pi­u­ter­izuo­to­je dar­bo vieto­je gali būti įrengti ir kiti šiuo­laikini­am biu­rui reikalin­gi orga­ni­zac­inės tech­nikos įrengini­ai. Visi jie prak­tiškai gali būti elek­tro­mag­ne­tinių laukų šal­tini­ais.

Mon­i­to­ri­aus spin­du­li­av­i­mas charak­ter­izuo­ja­mas:

• Mon­i­to­ri­aus elek­tro­mag­ne­tiniu lauku20 Hz — 100 MHz dažnių sri­ty­je;
• Sta­tiniu krūviu mon­i­to­ri­aus ekranui
• Ultra­vi­o­le­tiniu spin­du­li­av­imu 1050nm-1mm sri­ty­je;
• Rentgeno spin­du­li­av­imu dau­giau 1,2 eV.

Jo sklei­džia­mas rentgeno, ultra­vi­o­le­ti­nis, infra­raudona­sis spin­du­li­av­i­mas daž­ni­au­si­ai nevirši­ja biologiškai pavo­jin­gos ribos. Kur kas pavo­jinges­nis yra žemo dažnio elek­tro­mag­net­inės ban­gos, priešin­gai nei rentgeno, pasižy­mi sava speci­fi­ka: mažė­jant inten­syvu­mui jų poveikis orga­niz­mui nemažė­ja. Biologinį elek­tro­mag­ne­tinio spin­du­li­av­i­mo poveikį gal­i­ma suskirstyti į šilu­minį ir specifinį.

Šilu­min­is elek­tro­mag­ne­tinio spin­du­li­av­i­mo poveikis tiesio­giai pro­porcin­gas elek­tro­mag­ne­tinio lauko įtam­pai arba srauto tankiui. Žmo­gaus orga­niz­mas gali sug­er­ti 20–100 pro­cen­tų elek­tro­mag­ne­tinio spin­du­li­av­i­mo energi­jos. Kai šilu­mos kiekis, pagam­intas iš sug­er­tos energi­jos, yra per didelis, tam, kad orga­niz­mas spin­duli­uotų šilumą į aplinką, kūno tem­per­atūra prade­da kilti. Tai gali sukelti šilu­minį stresą.

Specifi­nis poveikis gali būti tada, kai elek­tro­mag­ne­tinio spin­du­li­av­i­mo energi­jos kiekis pake­lia viet­inę arba ben­drą kūno tem­per­atūrą, ne dau­giau 0,2 C. Ir speci­fiškai veikia kai kuri­u­os biofizikinius reiškinius, tok­ius kaip bioelek­tri­nis aktyvu­mas, vibraci­ja ir panaši­ai. Specifi­nis poveikis būna: demod­uli­uo­jan­tis, molekuli­n­is, dezadap­tuo­jan­tis.

Elek­tro­mag­ne­ti­nis laukas gali pažeisti akis, sukelti leukemi­ją, smegenų auglius, pak­enk­to repro­dukcinei sis­temai. Nuo­lat EML, veiki­amiems dar­buo­to­jams gali būti daž­nes­ni širdies krau­jagys­lių ir imuninės sis­te­mos bei kvė­pavi­mo organų funkcini­ai pak­iti­mai. Prik­lau­so­mai nuo elek­tro­mag­ne­tinio spin­du­li­av­i­mo inten­syvu­mo ir truk­mės, gali išsivystyti ūmini­ai ir lėtini­ai orga­niz­mo pak­iti­mai. Remi­antis tyri­mais nus­taty­ta, kad toms moter­ims , kurios per savaitę prie kom­pi­u­te­rio praleis­da­vo dau­giau nei 20 valandų, per­silei­di­mas įvyk­da­vo 80 pro­cen­tų daž­ni­au.

3.4. Psichologinė apkrova dirbant kompiuteriu

Gerai žmo­gaus sveikatai ir darbingu­mui išsaugoti svar­bu ne tik san­i­tar­inės- higien­inės, bei ir psi­chofiziologinės dar­bo sąly­gos. Pas­tarąsias lemia nerv­inė-psich­inė įtam­pa, t.y. dėmesys, mąsty­mas, emocinė veik­la. Nerv­inę ‑psich­inę veik­lą apibū­d­i­na apdoro­tos infor­ma­ci­jos kiekis, vienu metu ste­bimų objek­tų skaičius, sutelk­to ste­bėji­mo truk­mė, ele­men­tų skaičius, kuri­u­os reikia prisim­inti atitinkamą laiko­tarpį., ir kiti rodik­li­ai. Psi­chologinių sąlygų visumą sudaro ir nerv­inė bei fiz­inė įtam­pą, patiria­ma atliekant dinam­inį ar stat­inį dar­bą. Kad žmo­gus jaustųsi kom­fort­a­bil­i­ai, būtų darbin­gas, galėtų dirbti ir mokytis, labai svar­bu jo psich­inė būse­na. Visą gyvy­binę žmo­gaus veik­lą reg­uli­uo­ja nervų sis­temą. Todėl jo psichinei būse­nai svar­būs fiziologini­ai, psi­chologini­ai ir fizikini­ai dir­gik­li­ai. Dar­bas kom­pi­u­teriu susi­jęs su cen­trinės nervų sis­te­mos, regėji­mo, kaulų ir rau­menų, širdies ir krau­jagys­lių fiziologine įtam­pa. Svar­bių orga­niz­mo funkci­jų psi­chofiziologinė įtam­pa lemia emocinės įtam­pos — stre­so atsir­adimą.

Menkai pažįs­ta­mo daik­to baimė, apsidraudi­mas nuo nenu­matytų pasek­mių, aplink­inių reak­ci­ja yra pirmini­ai psi­chologini­ai dir­gik­li­ai pradėjus dirbti kom­pi­u­teriu. Tik tada, kai žmo­gus suvoks kom­pi­uterį kaip paprastą dar­bo priemonę, jis pil­nai prie jo prisi­taikys. Vaikai adap­tuo­jasi greiči­au, o suau­gusieji linkę viską išsi­aišk­in­ti iš esmės, ir jei trūk­s­ta žinių bei gebėjimų stokos, tai suke­lia diskom­for­to jaus­mą.

Prie kom­pi­u­te­rio svar­bu paprasči­au­si­ai priprasti, įveik­ti neišven­giamą psi­chologinį bar­jerą, kuris kyla susidūrus su kiekviena asmens aktyvumą ir mąsty­mo pokyčius pro­vokuo­jančia sriti­mi. Nau­jo­ji kar­ta, išau­gusi aplinko­je, kuri­o­je jau yra kom­pi­u­teris, pri­ima jį taip leng­vai kaip ir tele­vi­zorių ir tele­foną.
Vis dėl­to kom­pi­u­teris- intelek­tu­alaus dar­bo įrankis, todėl ir dar­bas juo reikalau­ja nuo­la­tinio dėme­sio ir intelek­t­inės įtam­pos. Tech­n­inė ir pro­gram­inė įran­ga nuo­lat atnau­ji­na­ma, tai suke­lia papil­domą įtam­pą, nes pradedama abejoti dėl savo sug­e­bėjimų dirbti nuo­lat besikeičiančio­je aplinko­je.
Tači­au įveikus šiu­os sociop­si­chologinius kom­pi­u­te­rio poveikio fak­to­rius ir pradėjus dirbti kom­pi­u­teriu, atsir­an­da fak­torių, tur­inčių nemažai įtakos žmo­gaus psi­chofiziologi­jai. Pir­mi­au­si­ai jie atsir­an­da nesi­laikant dar­bo kom­pi­u­teriu higien­os nor­mų reikalav­imų.

• Nepato­gi dar­bo vieta, baldų kon­struk­ci­ja, neatitinkan­ti indi­vid­u­al­ių duomenų, suke­lia sąnar­ių skaus­mą, padid­i­na rau­menų įtam­pą, vargina akis, sutrik­do krau­jo apy­takos sis­temą. Šie padarini­ai veikia žmo­gaus psichiką. Žmo­gus negal­in­tis gerai jaustis dar­bo vieto­je, tam­pa irzlus ir nervin­gas. Ilgainiui žmo­gaus orga­niz­mas adap­tuo­jasi. O tai reiškia, kad žmo­gus tam­pa kitos, keiči­asi jo laiky­se­na, charak­teris, jie gali pradėti sirgti lėt­inėmis ligomis. Daž­nai pasireiškia stuburo iškryp­i­mas, padidėjęs krau­jospūdis, regos sutriki­mai, pažei­džia­ma nervų sis­tema.
• Žmo­gaus, dirbančio kom­pi­u­teriu, psichikai neigiamą įtaką gali turėti triukš­mas bei vibraci­ja. Šie fak­to­ri­ai, virši­jan­tys leistiną nor­mą, truk­do susikaup­ti, blaško dėmesį. Taip pat didelę įtaką turi netikė­tu­mo jaus­mas. Žmo­gus dirb­damas tokį dar­bą jaučia nerv­inę įtam­pą, lauk­damas gal­imo triukš­mo, tai išblaško mintis.
• Nemažai įtakos žmo­gaus kom­fort­a­bilu­mo jaus­mui turi spalv­inė aplinkos apdaila. Šis fak­to­rius veikia tiek regėjimą, tiek psichiką.

Pagrin­dini­ai emocinę įtam­pą lemi­antys veik­s­ni­ai yra didelis pro­tinio dar­bo krūvis ir pro­fe­si­jai svar­bių orga­niz­mo funkci­jų psi­chologinė įtam­pa.

4. Darbo ir poilsio režimas

Pagal Val­sty­binio higien­os cen­tro reikalav­imus dar­bo ir poil­sio reži­mas turi prik­lausyti nuo veik­los pobūdžio ir dar­bo prie kom­pi­u­te­rio truk­mės. Neginči­ja­ma dar­bo laiko įta­ka ben­dro nuo­var­gio, astenopi­jos vysty­muisi. Lietu­vos higien­os nor­ma HN — 32 rekomen­duo­ja reg­uli­uoti neper­trauki­amo dar­bo kom­pi­u­teriu truk­mę — dar­bas be per­traukos neturi viršyti 1 valan­dos, po to reikia dary­ti 5 — 10 min­učių per­trauką. Per­traukos metu rekomen­duo­ja­ma atlik­ti fizinius pra­timus bei pra­timus akims. Pra­timų akims kom­plek­sus ir kitus fizinius pra­timus rekomen­duo­ja­ma keisti ne reči­au kaip kartą per mėnesį.

Orga­nizuo­jant dar­bą svar­bu kiek įmanoma kaital­i­oti dar­bo pobūdį: infor­ma­ci­jos įved­i­mas, skaity­mas, tvarky­mas. Per dar­bo valan­das rekomen­duo­ja­ma apdoroti ne dau­giau kaip 30 tūkst. sim­bolin­ių žen­klų.
Mok­sleivių, dirbančių kom­pi­u­te­ri­ais, dar­bo ir poil­sio laikas prik­lau­so nuo orga­niz­mo psi­chologinių sis­temų funkcinės būk­lės, fizinio ir pro­tinio nuo­var­gio.

Dirbti kom­pi­u­teriu vieną pamoką per dieną gali 5 — 9 klasių mok­sleivi­ai, o 10 — 12 klasių mok­sleivi­ai ne dau­giau kaip dvi pamokas. Jaunes­niesiems patarti­na ne daž­ni­au kaip 2 — 3 val. per savaitę, po 10 — 12 min­učių.

Išvados

Išanal­iza­vus šią aktu­al­ią temą, dirbant kom­pi­u­teriu, supratau, kad komu­nikaci­nis dar­bas daro didelę žalą mūsų sveikatai.

Norint sumažin­ti kenksmingumą sveikatai reikia laikytis tok­ių pagrin­dinių kri­ter­i­jų:
1. Tin­ka­mai parink­ti ir įrengti patal­pas;
2. Tin­ka­mai pri­taikyti apšvi­etimą;
3. Koky­biš­ka kom­pi­u­ter­inė tech­ni­ka;
4. Dar­bo ir poil­sio reži­mas;
5. Reg­u­liari­ai tikrin­tis sveikatą.

Lit­er­atūra

1. Respub­li­ka // L. Leščin­skas. — 2002. — Gruod. 3d. — P. 15.
2. Savaitė su TV // R. Zinke­vičienė. — 2006 — Rugsėjo 27d. — Nr. 39. — P. 27.
3. B. Andz­i­ulienė. Dar­bo kom­pi­u­teriu ergonomi­ka. — V.: 2004.
4. Hans — Dieter Kempf. Sveika­ta ir kom­pi­u­teris. — V.: Asve­ja, 1999
5. http://www.kompirsveikata.lt/5_skyrius/5_4.html#Top#Top