Joga — ryšys su Absoliutu

Pop­u­liari šių dienų filosofi­ja teigia: “viskas yra reli­atyvu, kas gerai tau, tas nebūti­nai gerai man (ir atvirkšči­ai). Todėl niekas neturi teisės man nurod­inėti ką dary­ti, nes nėra jok­ių absoli­učių tiesų. Viskas yra reli­atyvu.”

Tači­au ši iš pir­mo žvil­gsnio patrauk­li filosofi­ja turi rimtų trūkumų. Teiginys “Viskas yra reli­atyvu” yra absoli­u­tus teiginys. Kaip tada gal­i­ma teigti, kad viskas yra reli­atyvu?

Viena ver­tus, gerai, kad žmonės abejo­ja toki­ais dalykais kaip “absoliu­ti tiesa”. Pasauly­je daug krau­jo buvo ir tebėra lie­ja­ma “absoli­učios tiesos” var­du. Tači­au šie dalykai daž­nai ne tik neturi nieko ben­dro, bet yra visiš­ka priešingy­bė Absoli­uči­ai Tie­sai. Tai greiči­au ne Absoliu­ti Tiesa, o Absoliutistinė Netiesa.

Žodis “absoli­u­tas” kilęs iš lotyniško žodžio abso­lu­tum (tai yra būta­sis laikas žodžiui absol­vere t.y. išlaisv­in­ti). Tai­gi “absoli­u­tas” reiškia “lais­vas, nesą­ly­go­tas”. Vad­i­nasi, Absoli­u­tas neprik­lau­so nuo nieko, kas yra reli­atyvu. Priešin­gai: viskas, kas reli­atyvu, prik­lau­so nuo Absoli­u­taus.

Absoli­u­to teigi­mas — tai plačios pažiūros, visko aprėpi­mas, tači­au absoli­u­tiz­mo teigi­mas — tai siauras, sek­tan­tiškas, atmetan­tis požiūris. Todėl tos religi­jos ar filosofi­jos, kurios teigia esančios vien­in­telės teisin­gos, teigia ne Absoli­utą, bet savo absoli­u­tizmą, kadan­gi jos atmeta kitus. Tok­ie moky­mai kuria susiskaldymą ir neapykan­tą tarp žmonių. Todėl be galo svar­bu yra iš tikrųjų suvok­ti kas tai yra Absoliu­ti Tiesa.

Vedos Absoli­učią Tiesą api­brėžia kaip Dievą, aukšči­ausiąjį Asmenį. Tači­au kadan­gi Absoli­u­tas yra viską api­man­tis, jis turi apimti tiek asmenišką, tiek ir beas­menį Dievą, todėl kad Dievas yra tob­u­las. Dievas nėra vien tik kažkokia abstrak­ti, sim­bolinė energi­ja, tači­au jis taip pat yra ir Asmeny­bė. Kaip jau buvo aptar­ta straip­sny­je “Absoliu­ti Tiesa”, asmeni­nis Die­vo aspek­tas yra aukšči­au­sias, kadan­gi iš beas­me­nio šal­tinio negali atsir­asti nieko asmeniško. Tači­au kadan­gi pasauly­je pil­na jaučiančių būty­bių, vad­i­nasi Dievas taip pat yra jaučianti, asmeniš­ka Būty­bė. Tači­au Dievas yra unikali, vien­in­telė, ner­i­b­o­ta, absoliu­ti (t.y. viską api­man­ti) asmeny­bė. San­skri­to kal­ba šis Aukšči­au­sias, Asmeni­nis Die­vo aspek­tas vad­i­nasi Kriš­na (kas reiškia: visų patrauk­li­au­sias). Kriš­na, arba Višnu yra Die­vo, visų visatų Kūrėjo var­dai.

Kadan­gi pagal savo api­brėžimą viskas, kas reli­atyvu, yra susi­ję su Absoli­u­tu, tob­u­lumas reikškia šio absoli­u­taus ryšio (ir prik­lau­somy­bės) suvokimą, o neto­b­u­lumas, arba ili­uz­i­ja (maja) — šio ryšio igno­rav­imą, laikymą savęs neprik­lau­so­mu nuo Absoli­u­to. Tik san­tyky­je su Absoli­u­tu reli­atyvūs dalykai gali turėti tikrą pras­mę ir tik­slą. Šis san­tykis tarp reli­aty­vaus ir Absoli­taus yra vad­i­na­mas kitu plači­ai žino­mu San­skri­to žodžiu, kuris tuo pačiu yra labi­au­si­ai nesupras­tas: joga.

Žodis joga reiškia “ryšys, jungtis”. Lietu­viš­ki žodži­ai “jungtis”, “jungimą­sis”, “susi­jungti” yra tos pačios šaknies, kaip ir žodis “joga”. Šis eti­mologi­nis ryšys labai gerai pail­ius­truo­ja tikrąją žodžio “joga” pras­mę — t.y. jungtis, ryšys su Absoli­u­tu.

Visų gerai žino­mas lotyniškas žodis “religi­ja” yra sinon­i­mas san­skri­to žodžiui “joga”. Šie žodži­ai turi ne tik ben­drą pras­mę, bet ir likimą, kadan­gi “religi­ja” taip pat yra labi­au­si­ai paplitęs ir labi­au­si­ai nesupras­tas iš lotyniškų žodžių. Žodis re-ligio reiškia “vėl susi­jungti”, atstatyti prarastą ryšį su Die­vu.

Žodži­ai “religi­ja” ir “joga” iš esmės yra sinon­i­mai, nes jie abu reiškia tą patį: ryšį tarp dalelės ir Visumos, tarp begali­nai mažo ir Begalinio, tarp gyvo­sios esy­bės ir Die­vo. Šis ryšys yra amži­nas, tači­au turė­damos laisvą val­ią, gyvo­sios esy­bės mate­ri­aliame pasauly­je nutarė atsisakyti šio ryšio ir pakeisti jį kažkuo kitu. Todėl kiekvien­as galvo­ja, kad viskas yra svar­biau už Dievą. Mate­ri­aliame pasauly­je kiekvien­as yra ego­cen­triškas.

Mūsų ryšys su Absoli­u­tu jau egzis­tuo­ja, nes jis yra amži­nas. Mums tereikia šį ryšį tik atrasti, t.y. ati­dengti, pašal­in­ti jį den­giančias kliūtis. Šios kliū­tys nėra kok­ie nors išorini­ai fak­to­ri­ai, tai yra ego­cen­trini­ai mūsų sąmonės apri­bo­ji­mai. Jogos (religi­jos) proce­sas yra mūsų sąmonės atradi­mas ir jos hor­i­zon­tų plė­ti­mas, tol kol mes pam­atome savęs ir visa ko šalt­inį — Aukšči­ausiąjį Die­vo Asmenį.

Kadan­gi žmonės yra skirtin­gi, todėl yra skirtin­gi jogos proce­sai. Jogos pro­ce­sus gal­i­ma pri­ly­gin­ti laip­tams su daugeliu laiptelių. Yra trys jogos kat­e­gori­jos: kar­ma joga, gjana joga ir bhak­ti joga.

Kar­ma joga yra veiksmo joga. Pagrind­inė kar­ma jogos idė­ja yra būti aktyviu. Kita ver­tus, pagrind­inė gjana jogos (t.y. žino­ji­mo jogos) idė­ja yra tap­ti pasyviu. Abi šios jogos pasiekia savo tob­u­lumą susi­jun­gu­sios bhak­ti jogo­je, t.y. meilės ir atsi­davi­mo jogo­je, kada atsisako­ma ego­cen­trinės veik­los ir veikia­ma tar­nau­jant Die­vui.