Sveikata tavo “lėkštėje”

Mes esame tai, ką mes val­gome. Gerai fizinei sav­i­jau­tai mais­tas yra būti­nas. Jis sub­ti­lai veikia mūsų pro­tą. Natūralios dietos pagrindas — šviežias, leng­vas, maistin­gas mais­tas — vaisi­ai, daržovės, grū­dai. Jį val­gy­da­mi tap­site liek­nes­ni ir lankstes­ni, pro­tas taps švarus ir aštrus. Var­to­jant tokį maistą lengvi­au prak­tikuoti joga.

Pil­na pra­nos, švari ir nuo­sai­ki dieta — geri­au­sia fiz­inės ir prot­inės sveikatos garan­ti­ja, suteikianti kūnui ir pro­tui har­moni­jos bei gyvy­bingu­mo. Apžvel­gsime tokio jogų mai­tin­i­mosi priežastis ir patar­sime, kaip sub­al­an­suoti maistą ir sveikai mait­in­tis. Jogai maiti­nasi papras­tai, bet nau­do­ja natūral­ius pro­duk­tus. Saulės, oro, žemės ir van­dens sąjun­ga sukuria žemės vai­sius — pupas, daržoves, vai­sius, riešu­tus, sėk­las, grū­dus. Tai, ką mes gau­name iš šių pro­duk­tų — gau­name iš “pir­mų rankų”. O ką mes gau­name iš mėsos, žuvies ar naminių paukščių — gau­name iš “antrų rankų” — mes var­to­jame mėsą gyvunų, kurie energi­ją pasigam­i­na nau­do­da­mi įvair­ius augalus. (Įdo­mu tai, kad mes val­gome tik­tai žolėdžius gyvūnus, ir tik išimti­nais atve­jais val­gome mėsėdžius, pvz. šunis). Gyvūnų mėsa — labai tok­siš­ka, tai suke­lia lig­as. 80% apsin­uodi­ji­mo mais­tu atve­jų yra val­gant mėsą ir jos pro­duk­tus. Mėso­je trūk­s­ta gyvy­biškai svar­bių vit­a­m­inų ir min­er­alų, yra dau­giau bal­tymų nei mums reikia. Val­gy­da­mi mėsą verči­ame savo kūną adap­tuo­tis prie nenatūralios dietos, tokios, kuri­ai jis nesukur­tas. Mūsų dan­tys ir žarny­nas labai skiri­asi nuo mėsėdžių gyvūnų. Vaisi­ais mintančių pri­matų anatomi­ja ir fiziologi­ja yra mums artimes­nė. Yra ir dau­giau priežasčių būti veg­e­taru. Mėsą var­toti — neefek­tyvu ir bran­gu. Daug kilo­gramų javų turi būti sušer­ta namini­ams gyvu­liams tam, kad būtų paruoš­tas vien­as kilo­gra­mas mėsos; Naminių gyvulių bal­tymų perdirbimas — neefek­tyvūs, nepro­duk­tyvūs. Iš hek­taro javų gausime 5 kar­tus dau­giau bal­tymų nei iš gyvulių, kurie gali pramistii iš vien­ame hek­tare išaug­in­tų pašarų. Jei aug­in­sime pupas, ankš­tinius augalus — gausime 10 kartų dau­giau bal­tymų, lapuo­tas daržovės — 15 kartų dau­giau. Kai kurios daržovės — dar efek­tyves­ni bal­tymų šal­tini­ai.

Trys Gunos

Gam­tos energi­ja yra 3 rūšių. Šios rūšys vad­i­na­mas Gunomis ir egzis­tuo­ja kar­tu: sat­va (satt­va) sąly­go­ja grynumą ir švarumą, radžas (rajas) — aktyvumą, aistrą, pokyčius ir tamas (tamas) — iner­ci­ją, tam­sumą. Pvz. pri­nokęs obuolys turi daug sat­va energi­jos, iš obuolių padary­tas dže­mas — radža energi­jos, obuolių vynas — tamas energi­jos. Šios trys sąvy­bės visuomet yra kar­tu, nes­var­bu, kuri iš jų domin­uotų atskiru atve­ju. Trys gunos api­ma visą egzis­ten­ci­ją, vis­us veiksmus. Jei žmo­gus vagia, jo poel­gy­je domin­uo­ja radža, bet sprendimą ir motyvą vogti, prik­lau­so­mai nuo situaci­jos, gali nulemti ir tamas, radžas, ir net­gi sat­va energi­ja. Kiekvien­ame žmo­gaus poel­gy­je, kiekvieno­je būseno­je viena iš gunų yra labi­au išreikš­ta, tai atspin­di poel­giu­ose ir mąstyme.

Satva — tyrumas, švarumas.

Sat­va mais­tas — tai mais­tas, kuris nuram­i­na pro­tą ir ašt­ri­na intelek­tą. Jis — šviežias, sveikas ir nat­u­rali­ai skanus, be kon­ser­van­tų ar dirb­tinių aro­matų. Švieži ir džiov­in­ti vaisi­ai ir uogos, šviežios vaisių sul­tys, žalios ar leng­vai apkep­tos daržovės, salo­tos, grū­dai, pupos, ankš­tini­ai augalai, riešu­tai, sėk­los, rupi duona, medus, žolelių arbatos ir pieno pro­duk­tai (pien­as, svi­es­tas, jogur­tas). Sat­va mais­tas yra leng­vai viršk­i­na­mas ir tiekia dau­giau­sia energi­jos, suteik­damas gyvy­bingu­mo, stipru­mo ir ištver­mės. Toks mais­tas pade­da pašal­in­ti nuo­vargį net tiems, kurie dir­ba įtemp­tą ir sudėt­ingą dar­bą.

Radža — superaktyvumas

Jogai ven­gia stim­uli­uo­jančio mais­to. Svogū­nai, čes­nakai, kava, arba­ta, tabakas turi daug radža energi­jos, kaip ir mais­tas, per­krautas priesko­ni­ais ir drus­ka, pus­fab­rikači­ai ar užkandži­ai. Rafin­uo­tas cukrus, gaivieji gėri­mai, šoko­ladas irgi turi daug radža energi­jos. Toks mais­tas stim­uli­uo­ja aistrą, gyvulišką pyk­tį, nelei­džia pro­tui pail­sėti, skati­na super­ak­tyvumą. Tai ardo pro­to bal­an­są, pusi­ausvyrą, o be har­moni­jos laimė neį­manoma.

Tamas — inercija.

Mais­tas, kuris sukuria sunku­mo ir mieguis­tu­mo jaus­mą, domin­uo­ja tamas energi­ja: mėsa, žuvis, kiaušini­ai, narkotikai, alko­ho­lis, perkep­tas, supakuo­tas mais­tas; fer­men­tuoti, prisvil­in­ti, kepin­ti, daug kartų šildyti, seni ar tur­in­tys kon­cer­van­tų pro­duk­tai. Gry­bai prik­lau­so šiai kat­e­gori­jai nes auga pri­ete­mo­je.

Natūralūs produktai

Dar nese­ni­ai dau­gu­ma mėsą val­gančių žmonių žvel­gė į veg­e­tarus kiek įtari­ai. Nors šiuo metu žmonės geri­au infor­muoti, bet veg­e­tar­iškos dietos yra vis dar atsisako­ma, kaip “nepa­trauk­lios”, netur­inčios pakanka­mai mais­tinių medži­agų. Fak­tai rodo priešin­gai. Atlik­ti išsamūs med­i­cinini­ai tyri­mai įro­do, kad sub­al­an­suo­ta veg­e­tar­iš­ka dieta — mak­si­mali­ai svei­ka, suteikianti vis­us bal­tyus, min­er­alus, patenk­i­nan­ti vis­us kūno gyvy­binius por­eik­ius. Sta­tis­tiškai veg­e­tarai reči­au ser­ga širdies, krau­jagys­lių, inkstų ligomis, vėžiu; jų atsparu­mas ligoms yra stipres­nis; jie nelinkę nutuk­ti kaip mėsą val­gan­tys. Vaisių, daržovių, riešutų ‚sėk­lų, ankš­tinių augalų ir grūdų pasirinki­mas pla­tus. Šie pro­duk­tai gali būti paruošti įvairi­ai ir gali patenk­in­ti įvairi­au­sius sko­nius ir por­eik­ius.

Baltymai

Dau­giau­sia mėsą val­gan­tys žmonės nepri­taria veg­e­tar­iškai dietai bai­min­damiesi, kad trūks bal­tymų. Ironiš­ka, bet mėsą val­gan­tys iš mais­to gau­na blo­giau­sios koky­bės bal­ty­mus — bal­ty­mus, kurie yra žuvę arba bemirš­tan­tys. Mes patys esame gyvū­nai ir gal­ime įsisav­in­ti bal­ty­mus iš aug­meni­jos, kaip ir visi žolėdži­ai. Gyvulių bal­ty­mu­ose yra per daug šlapi­mo rūgšties, kepenys visų jų nesuskaldo; dalis pašali­na­ma, bet dalis nusė­da sanari­u­ose, todėl kūnas tam­pa nelanks­tus, atsir­an­da artri­tas. Riešu­tai, pieno pro­duk­tai ir ankš­tini­ai augalai, ypač sojos pupos ir jos pro­duk­tai (tufu, sojos pien­as) turi daug aukš­tos rūšies bal­tymų. Vakarieči­ai apsėsti bal­tymų mani­jos, tikė­da­mi, kad bal­tymų reikia dau­giau nei iš tikrųjų. Nesu­taria­ma tarp skirt­ingų mok­slininkų dėl tik­slios bal­tymų nor­mos. Pasaulio Sveikatos orga­ni­zaci­ja šiuo metu rekomen­duo­ja 25–50 gr. bal­tymų dien­ai, kurių užten­ka kūno audini­ams palaikyti ir atstatyti.

Papildantieji produktai

Svar­biau už mūsų var­to­jamų bal­tymų kieky­bę — jų koky­bė. Bal­ty­mai sudary­ti iš amino rūgščių, kurių dalį gali sin­tet­inti pats orga­niz­mas. Bet kitos dalys pri­va­lo būti maiste. Rak­tas gerai sub­al­an­suo­tai amino rugš­timis dietai — papil­domų pro­duk­tų derinys Mes kaip veg­e­tarai turime val­gyti maistą, kuri­ame yra įvair­ių bal­tymų. Keli pagrin­dini­ai derini­ai yra: grūd­inė kultūra (rūpi duona, ryži­ai, t.t.) su ankš­tini­ais (pupos, žir­ni­ai ir lęši­ai); ankš­tini­ai ir pieno pro­duk­tai; sėklos(sezamo, saulė­gražos) su ankš­tini­ais augalais. Trys klasikini­ai paprasti patiekalai ilius­truo­ja šį prin­cipą: drib­s­ni­ai, kruo­pos su pienu, duona su sūriu, ryži­ai su lęši­ais. Patiekalai, kuri­u­ose šių prin­cipų laiko­masi, suteikia orga­niz­mui vis­us reikalin­gus bal­ty­mus.. Be to toks mais­tas yra leng­vai paruošia­mas, o išmoningas virė­jas gali pasiū­lyti visą patiekalų įvairovę.

Riebalai ir ląsteliena

Veg­e­tar­iš­ka dieta turi daug ląstelienos ir riebalų, kurių chem­inė struk­tūra neskati­na cho­les­tero­lio susi­for­mav­i­mo krau­ju­je. Ląstelienos, kuri yra neap­doro­tu­ose augalu­ose, trūku­mas kenkia žarnynui. Tyri­mai, atlik­ti Pietų Angli­jo­je, par­o­dė, kad veg­e­tarai suvar­to­ja dvigubai dau­giau ląatelienos nei mėsėdži­ai. Jie suval­go maži­au riebalų; Tie riebal­ai, kuri­u­os var­to­ja veg­e­tarai neskati­na cho­les­tero­lio didėji­mo krau­ju­je — priešin­gai nei gyvulini­ai riebal­ai.

Bananų — riešutų pyragas

Pyra­go pagrindas:

• 200g avižinių drib­snių
• 175g kvi­etinių miltų
• 1 valg.š.medaus
• 150ml alie­jaus
• 200g saulė­gražų sėk­lių
• van­dens įmaišy­mui

Įdaras:

• 200g kešju riešutų
• 150g dat­ulių
• 1 litras van­dens
• 1 arb.š. tarkuotų apelsinų žievelių
• 1 arb.š. vanilės esen­ci­jos
• 2–3 bananai (įdarui ir papuošimui)
• 200 g smulk­in­tų graik­iškų riešutų (papuošimui)

Nau­do­ja­ma 23 cm skers­mens apvali skar­da kepimui. Į ją supil­ame aliejų. Ruoš­da­mi pyra­go pagrindą, sumaišome vis­us ingredi­jen­tus, įpil­da­mi truputi van­dens, kad juos sujungtų. Tešlą sudedame į riebal­ais ištep­tą skardą, ran­ka užtep­da­mi teš­los ir ant skar­dos šonų. Kepame 10–15 min. 200 C tem­per­atūro­je, kol įgaus auksinę spalvą. Prieš iši­mant iš skar­dos, lei­dži­ame atvėsti.

Ruoš­da­mi įdarą, vis­us ingredi­jen­tus, išskyrus bananus ir graik­iškus riešu­tus, sudedame į elek­trinį mik­serį ir plakame kol susidarys vien­alytė masė. Po to, gautą masę, supil­ame į puodą ir ver­dame ant žemos tem­per­atūros iki sutirštės. Nuimame nuo ugnies ir lei­dži­ame atvėsti.

2 griežinėli­ais sup­jausty­tus bananus dedame slu­ok­sniu ant pyra­go pagrindo, atvė­susį įdarą ant viršaus ir puoši­ame liku­si­ais banano griežinėli­ais bei smulk­in­tais graik­iškais riešu­tais. Prieš pateik­da­mi laikome vėsio­je vieto­je.

Pareng­ta pagal “THE BOOK OF YOGA (THE SIVANANDA YOGA CENTRE)”