Kaip išsirinkti kepsninę arba grilį?

Lietu­vo­je gril­ių ir BBQ mais­tu kiekvien­ais metais mėgau­jasi vis dau­giau žmonių.

Tas skaičius nėra labai didelis, nes šiai dien­ai Lietu­vo­je vis dar tik kok­ie 3 iš 10 žmonių grili­na bent kartą per metus, t.y. patys kepa mėsą ant savo grilio. Kai pvz. Vok­i­eti­jo­je beveik 9 iš 10 vok­iečių teigia (8,97 jei tik­sli­au), kad užsi­ima grilin­imu bent kartą per metus nau­do­jant savo turimą grilį, o daž­nai dar ir turi ne po vieną grilį.

Tači­au situaci­ja šio­je vieto­je pas mus gerė­ja jau kelerius pas­taru­o­sius metus, didžią­ja dal­i­mi dėl kama­do tipo kep­sninių mados — tren­do. Kama­do tren­das, nors pas­taruo­ju metu tai būtų gal­i­ma pavad­in­ti — mada, didžią­ja dal­i­mi lėmė, kad žmonės vis daž­ni­au ir daž­ni­au grili­na ir po truputį Lietu­vo­je BBQ ir gril­in­to­jų ben­druomenė didė­ja. Kama­do gam­into­jams ir impor­tuo­to­jams turime dėkoti, kad lietu­vi­ai atra­do grilin­imą ir po truputį „atšo­ka“ nuo šaš­lykinių. 

Tad nen­u­ostabu, kad vis didesnei dali­ai žmonių artė­jant vasaros sezonui, o kai kuriems ir sezonui gerokai pažen­gus, kyla klausi­mas – kaip išsirink­ti kep­sninę?

Šiame straip­sny­je pabandysime padėti Jums atsakyti į šį klausimą, nesi­vaikant madų. Nes jei vaikytis madų – tuomet perkate kama­do, o jei tik­sli­au — Kama­do Bono čia arba čia – ir visi klausi­mai atsakyti! Toli­au galite ir nebeskaityti.

Vis dėl to klaidin­ga manyti, kad tik su kama­do tipo kep­sninėmis gal­i­ma ska­ni­ai pagam­inti grill maistą.

Tači­au jei minčių vis tiek kyla, reikia atsakyti sau į kelis klausimus:

1. Kur aš nau­do­siu savo kep­sninę?
2. Koks yra mano biudže­tas?
3. Ką aš kep­siu savo kep­sninė­je?
4. Kokio grilio noriu?
5. Ar patogu ir leng­va nau­do­tis gril­i­u­mi?
6. Kep­sninės kuras: anglis, malkos, dujos, elek­tra?

1 klausimas. Kur aš naudosiu savo kepsninę? 

Tai yra labai svar­bus klausi­mas į kurį kiekvien­as turi sau atsakyti atsižvel­gdamas į savo situaci­ją, nes nuo to prik­lau­so koks grilis geri­au­si­ai tin­ka Jūsų situaci­jai. Atitinka­mai ir gril­ių bei kep­sninių gam­into­jai kuria savo pro­duk­tus atsižvel­gda­mi į gal­imą pro­duk­tų nau­do­ji­mo situaci­ją. 

1.Jei keti­nate nau­doti grilį savo buto balkone turite žinoti, kad dau­giabučių namų balkon­u­ose yra lei­džia­ma nau­doti tik dujinius (nuo 2019 m. gegužės) arba elek­trinius gril­ius. Gril­ių gam­into­jai šiam atve­jui siū­lo: 

a. elek­trinius gril­ius, nuo ekono­minių iki pre­mi­um vari­antų
b. nešio­ja­mus dujinius gril­ius, kurie tin­ka ir balkonui, ir kelionėms
c. nedidelius dujinius gril­ius – tin­ka­mus nedideliems balkon­ams, 2 arba 2+1 degik­li­ai
d. jei balkonas ar terasa yra didelė, tuomet gali tik­ti ir didieji dujini­ai gril­i­ai tur­in­tys net­gi 6 ir dau­giau degik­lių.

2. Jei turite nuosavą namą ar sody­bą, tuomet Jūsų pasirinki­mas nėra niekaip apri­b­o­tas ir galite rink­tis iš viso įmanomo asor­ti­men­to. Šiuo atve­ju maži­au­si­ai tin­ka­mas vari­antas yra elek­tri­nis grilis. 

3. Jei Jums reikia kelion­inio grilio, tuomet Jūsų pasirinkimui yra kelion­ini­ai anglini­ai gril­i­ai, kelion­ini­ai dujini­ai gril­i­ai ir labai maži keramikini­ai gril­i­ai iki 40 skers­mens (jų minusas didelis svoris). 

2 klausimas. Koks yra mano biudžetas? 

Bendrai paė­mus anglini­ai gril­i­ai (išskyrus keramikinius) yra piges­ni už dujinius ir elek­trinius, dėl paprastes­nės kon­struk­ci­jos, maži­au judančių dal­ių ir piges­nių medži­agų, išskyrus kama­do tipo gril­ius. Maistą kepančių, bet nelabai pat­var­ių anglin­ių gril­ių gal­i­ma rasti iki 100 Eur. Dujini­ai ir elek­trini­ai ekono­mini­ai vari­antai praside­da maž­daug nuo 100 Eur.

Einant link vidutinės klasės, tai anglin­ių gril­ių vidutinės klasės gril­i­ai kain­uo­ja tarp 150 – 300 Eur, o jau tikrai geri anglini­ai gril­i­ai praside­da nuo 300 ir dau­giau, tači­au vėl­gi lemia grilio dydis ir prekės žen­klas. Tuo tarpu dujinių gril­ių vidutinė klasė praside­da maž­daug ties 300 Eur (mažųjų gril­ių) ir tęsi­asi iki maž­daug 1.000 Eur. Pre­mi­um klasės dujini­ai gril­i­ai kain­uo­ja nuo 1.000 Eur.

Kama­do gril­i­ai „kelion­ini­ai“ kain­uo­ja apie 100–150 Eur, šiek tiek didesni apie 250–350 Eur, vidu­tinio dydžio tarp 500–650 Eur ir dideli nuo 650 Eur. Tiesa, užsienio šal­ių prekės žen­klų kama­do gril­ių kain­os praside­da nuo 1.000 Eur.

3 klausimas. Ką aš kepsiu savo kepsninėje? 

Atsak­ius sau į klausimą, kokį grilį gal­i­ma nau­doti ten kur nori­ma jį nau­doti, reikia atsakyti sau ką gi Jūs kep­site su gril­i­u­mi, atitinka­mai pagal tai reikėtų pažiūrėti kas geri­au­si­ai tin­ka šiam kepi­mo būdui.

Kepant su gril­i­u­mi yra gal­i­mi keli kepi­mo būdai:

1. Kepi­mas tiesioginė­je kaitro­je
2. Kepi­mas netiesioginė­je kaitro­je
3. Karš­tas rūky­mas
4. Kepi­mas kros­ny­je

Tikri šal­tas rūky­mas ir karš­tas rūky­mas mūsų nuomone nėra gril­ių funkci­ja (žr. infor­ma­ci­ją apie kepi­mo būdus žemi­au), nors labai norint tai irgi gal­i­ma dary­ti, tači­au lygiai taip pat šaltą rūkymą gal­i­ma dary­ti ir papras­to­je kar­ton­inė­je dėžė­je, kad ir iš IKEA. Tad, jei užsi­i­mate tikru šal­tu ar karš­tu rūky­mu, geri­au nau­doti tikras tam skir­tas rūkyk­las.
Tai­gi, apie būdus.

Kepi­mas tiesioginė­je kaitro­je (angl. direct heat) 

Tai kepi­mas gri­ly­je, kai mais­tas kepa­mas tiesi­ai virš anglių ar kito karščio šal­tinio, pvz. dujų degik­lių ir ant grotelių, kaip paveik­sle.

Šiuo būdų kepame mėsos kep­snius, jau­tienos steikus, mėsos paplotėlius burg­e­ri­ams, šaš­lykus, kebabus, viš­tienos krūt­inėlės kep­snius, šonkaulius ir viską kitką, ką tik norime, kai norime, kad mais­tas iškep­tų gre­itai ir gerai apskrustų. Šis kepi­mo būdas maistą iškeps gre­itai, tači­au mėsa bus saus­es­nė, nei kepant kitais būdais.

Papras­tai mais­tas kepa­mas ne žemes­nė­je nei 200 °C tem­per­atūro­je, o skru­din­i­mas turėtų būti daro­mas ne mažes­nė­je nei 235 °C tem­per­atūro­je. Tiesa, yra net­gi tok­ių spe­cial­ių steikų kepimui skirtų gril­ių, kur gal­i­ma pasiek­ti net­gi 800 °C tem­per­atūrą ir gau­ti iškep­tą steiką per kelias min­utes su nere­ali­ai apskrudu­sia plutele.

Jei grilis turi dan­gtį, gal­i­ma kep­ti tiek ati­den­gus, tiek ir užden­gus dan­gtį, prik­lau­so nuo to ką ir kaip kepate. Ati­den­gus dan­gtį mais­tas keps gry­nai tik tiesioginė­je kaitro­je, o užden­gus, dar papil­do­mai gaus ir netiesioginės kaitros.
 

Kepi­mas netiesioginė­je kaitro­je (angl. indi­rect heat)

Tai kepi­mas, kai mais­tas kepa­mas netiesioginė­je kaitro­je, t.y. tiesioginė kaitra nepasiekia mais­to tiesi­ai, o kaiti­na paviršių ant kurio yra mais­tas bei pasiekia maistą iš šonų ir viršaus atsimušusi nuo grilio dan­gčio.

Šiuo būdų kepame viską, kam reikia ilgo kepi­mo arba troškin­i­mo. Tai ir ilgo kepi­mo šonkau­li­ai, krū­tin­inė, kep­ta viš­ta, antis, dideli mėsos gabal­ai, nes­var­bu kurio gyvūno, kon­di­ter­i­jos kepini­ai, troškini­ai puo­du­ose.

Anglin­i­u­ose gril­i­u­ose netiesioginė kaitra išgau­na­ma arba paskirstant anglis , kad mais­tas nebūtų virš anglių, arba nau­do­jant karščio nukreip­i­mo daik­tus, kurie gali būti vad­i­na­mi įvairi­ai – deflek­to­ri­ais, reflek­to­ri­ais ir pan. Dujini­u­ose gril­i­u­ose mais­tas dedamas virš tų degik­lių, kurie kepime nenau­do­ja­mi arba nau­do­jamos pil­no pavirši­aus ketaus plokštės, arba abu.

Karštas rūkymas

Pradžio­je apie ter­mi­nus. Mais­to rūky­mas, tai mais­to apdoro­ji­mas nau­do­jant medienos dūmus. Jis būna įvairus:

1. Šal­tas rūky­mas – tem­per­atūra 19–25 °C, — geri­au­si­ai nau­doti tam skirtą rūkyk­lą. Iš bėdos gal­i­ma ir dėžė­je pasidary­ti rūkyk­lą.
2. Šil­tas rūky­mas – tem­per­atūra 25 – 40 °C, — geri­au­si­ai nau­doti tam skirtą rūkyk­lą.
3. Karš­tas rūky­mas – tem­per­atūra apie šiu­os rėžius 50 – 90 °C, — geri­au­si­ai nau­doti tam skirtą rūkyk­lą.
4. Kepi­mas su karš­tu dūmu – tem­per­atūra 120 – 200 °C. Anglų kalbo­je tam nau­do­ja­mas ter­mi­nas smoke-roast­ing. Būtent apie šį būdą daž­ni­au­si­ai yra kalba­ma, kai kalba­ma apie karštą rūkymą nau­do­jant grilį.

Tai tas pats kepi­mas netiesioginė­je kaitro­je, tači­au papil­do­mai yra nau­do­ja­mi medienos dūmai arba tam tikrų rūšių kep­sninėse nau­do­ja­mi vien įkaitę medienos dūmai. Šiuo atve­ju mais­tas apdoro­ja­mas karš­tais smilk­stančio medžio dūmais, kai mais­tas kepa­mas netiesioginė­je kaitro­je. Geri­au­si­ai šiam būdui tin­ka spe­cialios rūkyk­los ir ofse­tini­ai gril­i­ai, tači­au lygiai taip pat gal­i­ma šį būdą nau­doti ir kitu­ose gril­i­u­ose tur­inči­u­ose dan­gtį bei val­domą tem­per­atūrą ir oro srautą. Tin­ka­mas šiam būdui mais­tas yra tas pats kaip ir kepant netiesioginė­je kaitro­je, tik jis dar papil­do­mai įgau­na medienos dūmų kvapą ir suteiki­amą skonį.

Kepimas krosnyje

Daž­ni­au­si­ai nau­do­ja­mas picoms kep­ti. Ne visu­ose gril­i­u­ose pasiekia­mas vari­antas, nes norint teisin­gai iškep­ti picą reikia aukš­tos tem­per­atūros, nuo 300 °C ir aukšči­au. Tiesa, kažkas panašaus į picą gau­sis ir žemo­je tem­per­atūro­je, tarkime 220 °C, bet tuomet nepavyks išgau­ti to nepa­pras­to krašte­lio trašku­mo arba jis neb­us toks skanus.

Kiekvien­as iš būdų, kalbant apie grilio tin­ka­mumą šį būdą nau­doti, įvert­in­tas tokio­je skalė­je: netinka, įmanoma, labai tin­ka. Verti­na­ma iš vidu­tinio nau­do­to­jo pozi­ci­jos, t.y. darai ne daž­nai. Įgudę ir pro­fe­sion­alūs gril­ių nau­do­to­jai net ir neį­manoma gali padary­ti įmanoma.

Ter­miną „netinka“ nau­do­jame, kai kep­sninė tiesiog neskir­ta šiai funkci­jai ir jos gre­itai nepri­taikysi toki­ai funkci­jai.

Ter­miną „įmanoma“ nau­do­jame, kai su kep­s­nine gal­i­ma tokį kepi­mo būdą nau­doti, tači­au užtruk­site, nes reikia pasiruošti, kad nau­doti šį kepi­mo būdą, panau­doti papil­do­mus priedus, kad funkci­ją būtų gal­i­ma nau­doti.

Ter­miną „labai tin­ka“ nau­do­jame, kai su kep­s­nine be jok­ių didelių pasiruošimų gal­i­ma šį kepi­mo būdą nau­doti.

4 klausimas. Kokio grilio noriu? 

Gril­ių kaip jau paste­bėjote yra įvairi­ausių, trumpai apžvel­gsime juos vis­us.

Atviri angliniai griliai

Atviri anglini­ai gril­i­ai, kuriems reikėtų priskir­ti ir šaš­lykines, skir­ti mėsai kep­ti tiesio­giai virš žar­i­jų. Kai kurie vari­antai turi opci­jas kep­ti maistą netiesioginė­je kaitro­je.

Tai­gi, kok­ių jų būna.

Šaš­lyk­inės. Jų pris­tat­inėti nereikia. Kepi­mas tik tiesioginė­je kaitro­je. Įsi­gyti čia.

Šaš­lykinių tipo atviri anglini­ai gril­i­ai. Daž­ni­au­si­ai nau­do­ja­mi ekono­minių gril­ių seg­men­tui užpildyti ir gam­i­na­mi iš plones­nės skar­dos. Pigūs, dar­bą atlieką, atgyve­na 2–3 sezonus. Daž­ni­au­si­ai jais preki­au­ja plataus var­to­ji­mo prky­bos cen­trai ir DYI kat­e­gori­jos preky­bos cen­trai.

Aukuro/laužavietės tipo atviri anglini­ai gril­i­ai. Juose maistą gal­i­ma kep­ti tiek virš žar­i­jų, tiek ir ant kepi­mo plokš­tu­mos. Taip pat, nau­do­jant spe­cial­ius priedus ir kepant išor­inė­je kepi­mo plokš­tu­mos daly­je, gal­i­ma pasiek­ti panašų rezul­tatą į kaip kepant netiesioginė­je kaitro­je. Įsi­gyti čia.

Kettle tipo angliniai griliai

Tai taip pat labai daž­na anglin­ių gril­ių ver­si­ja. Pri­me­na užden­giamą puodą. Daž­ni­au­si­ai būna ovalūs, bet būna ir stači­akampių.

Skir­tu­mas nuo pir­mo­jo tipo, kad turi dan­gtį. Daž­ni­au­si­ai kūre­na­mi tik anglim­is, o anglys dedamos ne tiesio­giai ant dug­no, o ant spe­ciali­ai pri­taikytų grotelių. Kaina prik­lau­so nuo nau­do­jamo met­a­lo sto­rio ir grilio įran­gos bei jai nau­do­jamų medži­agų. Piges­ni gril­i­ai bus pagam­inti iš labai plonos dažy­to plieno skar­dos, o bran­giausiems gali būti nau­do­ja­mas ir nerūdi­jan­tis plien­as.

Šie gril­i­ai papras­tai turi sklen­des oro srau­tui reg­uli­uoti, grote­les anglims, grote­les mais­tui. Kita įran­ga prik­lau­so nuo grilio kain­os: ter­mome­tras, pelenų valy­mo indas, rankenos, sto­vas, lentynos. Bran­giausi vari­antai gali turėti porcelia­n­ine emale dengtą grilio kor­pusą arba nerūdi­jančio plieno kor­pusą, kelias nerūdi­jančio plieno oro sklen­des, nerūdi­jančio plieno ranke­nas, ter­mometrą, kelių lygių ketaus grote­les, nerūdi­jančio plieno grote­les anglims, pelenų surinki­mo indą, nerūdi­jančio plieno vežimėlį su keliomis lentynomis ir pan. Kai tuo tarpu pigiausi turės tik plonos skar­dos dažytą kor­pusą, chro­muo­tas grote­les, kelias chro­muo­tas sklen­des, chro­muo­to plieno grote­les anglims ir paprastą stovą iš nelabai storų vamzdžių.

Papras­tai šių gril­ių išori­nis paviršius neturi sąlyčio su anglim­is, arba jis yra min­i­malus, todėl net­gi ir gana pigūs mod­eli­ai tar­nau­ja gana ilgai ir savo dar­bą atlieka. Grilio kainą taip pat lemia jo dydis – kuo dides­nis, tuo branges­nis.

Įsi­gyti čia.

Vežimėlio tipo angliniai griliai

Nuo ket­tle tipo skiri­asi savo for­ma, kuri būna arba stači­akam­pė arba cilin­dro for­mos, tači­au juose taip pat nere­tai būna ir papil­domų funkci­jų, pvz. ugnies dėžės pozi­ci­jos keiti­mo mech­a­niz­mas, spin­telė po gril­i­u­mi ir pan.

Tikri­au­sia pagrin­dini­ai difer­en­ci­a­to­ri­ai nuo ket­tle tipo gril­ių yra kin­ta­ma ugnies dėžės pozi­ci­ja, kuri suteikia gal­imybes iki mak­si­mu­mo išnau­doti degančias anglis bei patogu­mas nau­do­jant spin­te­les ir pato­gias lenty­nas.

Įsi­gyti čia.

Ofsetiniai griliai

Mūsu­ose daž­nai vad­i­na­mi rūkyk­lomis, tači­au nuo pas­tarųjų skiri­asi tuo, kad iš tiesų jos yra skir­tos mais­to kepimui su karš­tu dūmų, kurio tem­per­atūra siekia virš 100 °C, tai yra jau dau­giau nei tradici­nis karš­tas rūky­mas, ir taip pat daž­nai gali būti nau­do­ja­mi kaip atviri gril­i­ai. Ofse­tinius gril­ius sudaro dvi daž­ni­au­si­ai cilin­dro for­mos sek­ci­jos sujung­tos tar­pusavy­je. Mažes­nio­jo­je yra kūre­n­amos anglys arba malkos, tuomet per sujungimą karš­tas dūmas paten­ka į didžiąją sek­ci­ja ir joje rūko­mas-kepa­mas mais­tas.

Tem­per­atūra reg­uli­uo­ja­ma sklendėmis, kurios būna tiek mažo­jo­je, tiek ir didžio­jo­je sek­ci­jo­je. Šiu­ose gril­i­u­ose geri­au­si­ai pavyk­s­ta, geri­au nei dau­gu­mo­je kitų, mais­tas kepa­mas kepi­mo-rūky­mo būdu angl. low-slow.

Įsi­gyti čia.

Paletiniai griliai

Nau­jau­sias gril­ių pasaulio išradi­mas, autom­a­tizuo­tas ofse­tinių gril­ių vari­antas. Juose mais­tas rūko­mas spe­cialiomis medžio gran­ulėmis, pvz. vyšnios medienos, kurios jau būna paruoš­tos spe­ciali­ai šiems gril­iams. Šių gril­ių pri­val­umas, kad juose laip­snio tik­slu­mu kon­troli­uo­ja­ma tem­per­atūra, todėl mais­tas gau­nasi būtent toks, kokio norėsite. Tuo tarpu gran­ulės prak­tiškai nepalieka po savęs pelenų, dėl to grilio valy­mas nuo pelenų taip pat bus labai papras­tas.

Dujiniai griliai

Tai tikri­au­si­ai labi­au­si­ai papli­tusi gril­ių rūšis Vakarų pasauly­je.

Pop­u­liarumą užsi­tar­navę dėl kelių esminių dalykų: papras­tu­mo nau­doti, lengvos tem­per­atūros kon­trolės, papras­tos priežiūros ir didelės įvairovės. Tiesa Lietu­vo­je jie vis dar nesusi­laukę pop­u­liaru­mo dėl kiek didesnės nei anglin­ių gril­ių kain­os bei gausy­bės gajų mitų, kurie vis dar yra palaiko­mi, pradedant saugu­mo klausi­mais ir baigiant mais­to sko­niu.

Mūsų nuomone dau­gu­ma tų mitų yra visiškai nepa­grįsti, bet su mitais kovoti yra labai sudėtin­ga, ypač kai jie pop­u­liar­in­ti dešimt­meči­ais. Apie mitus skaitykite čia.

Dujini­ai gril­i­ai skiri­asi medži­agomis iš kurių pagam­inti, priedų skaiči­u­mi, degik­lių skaiči­u­mi, o taip pat kiekvien­as save ger­biantis gam­into­jas turi savas paten­tuo­tas tem­per­atūros kon­trolės sis­temas. Na ir nuo­lat atsir­an­da vis įdomes­nių tech­nologi­jų kaip pato­b­u­lin­ti gril­ius, pvz. nese­ni­ai pradėjo pop­u­liarėti keramikinių degik­lių tech­nologi­ja lei­džianti pasiek­ti labai aukš­tas tem­per­atūras ide­aliam mais­to apskru­din­imui.

Pigiausi gril­i­ai bus pagam­inti iš pigių medži­agų ir turės maži­au degik­lių, papras­tas grotelių sis­temas. Tuo tarpu bran­giausi gril­i­ai bus pagam­inti išimti­nai iš nerūdi­jančio plieno ir turės savy­je nau­jau­sias tech­nologi­jas, kurias tik gali pasiū­lyti gril­ių gam­into­jai. Kaina taip pat ne maža dal­i­mi prik­lau­so nuo gam­into­jo, t.y. prekės žen­k­lo. Vien dėl prekės žen­k­lo kar­tais grilio kaina gali skir­tis kelis kar­tus.

Įsi­gyti čia.

Nešiojami dujiniai griliai

Spe­ciali­ai kelionėms ir mažoms atvi­roms erd­vėms (pvz. balkonui) skir­ti gril­i­ai. Išsiskiria savo nedideliu dydžiu ir svo­riu, nere­tai gali būti kūre­na­mi nešio­ja­mais kelion­ini­ais dujini­ais balionėliais.Įsigyti čia. 

Elek­trini­ai gril­i­ai

Kaip pava­din­ime ir užko­duo­ta, gril­ių kuras – elek­tra. Piges­ni vari­antai išsiskiria kepi­mo plokš­tu­momis, dan­gčių neb­u­vimu. Branges­nieji panašė­ja į mažes­nius dujinius gril­ius, turi įpras­tas gril­iams grote­les ir didesnius dan­gčius, kad po jais būtų gal­i­ma sutalpin­ti didesnius mais­to kiek­ius.

Įsi­gyti čia.

Kamado griliai

Pra­dininkai Big Green Egg kom­pani­ja iš JAV. Išpop­u­liarėjo pas­taraisi­ais metais, kai atsir­a­do dau­gy­bė šio pro­duk­to prek­ių žen­klų už prieinames­nę kainą. Daž­ni­au­si­ai vos ne kiekvieno­je šaly­je gal­i­ma atrasti ne po vieną viet­inį kama­do stil­i­aus gril­ių impor­tuo­to­ją. Iš kitų gril­ių išsiskiria keramikiniu kor­pusu ir visur atpažįs­ta­ma kiaušinio for­ma. Įsi­gyti čia.

5 klausimas. Ar patogu ir lengva naudotis griliumi?

Atsak­ius sau į klausimą ką kep­site, reikia dar nus­pręsti kiek Jums yra svar­bus grilio nau­do­ji­mo papras­tu­mas. Šia prasme yra du pagrin­dini­ai aspek­tai: tem­per­atūros kon­trolė ir grilio priežiūra. Vėl­gi, nau­do­jam paprastą skalę: papras­ta, yra kas veik­ti, sudėtin­ga.

Grilio tem­per­atūros aspek­tu – papras­ta yra kaip 2x2, kažką pakeit­ei ir iškart sumažėjo arba padidėjo, o sudėtin­ga, kai lyg ir gali kažką padary­ti, bet ilgai užtruks arba išvis nepavyks. Tuo tarpu yra kas veik­ti, reiškia, kad tem­per­atūra kon­troli­uoti gali, tači­au ji kin­ta lėtai ir prik­lau­so nuo kelių skirt­ingų fak­torių.

Grilio priežiūros aspek­tu atmeta­mas vari­antas nereikalau­ja priežiūros, nes visi daik­tai reikalau­ja priežiūros. Vien­am pelenus valyti reikia, kitam švarą palaikyti ir pan.

Dujini­ais, elek­trini­ais bei pale­tini­ais gril­i­ais nau­do­tis yra nepa­ly­gi­na­mai lengvi­au nei kitais gril­i­ais, nes pakan­ka pasuk­ti rankenėlę ar pale­tinių gril­ių atve­ju išvis užs­tatei norimą tem­per­atūrą keli­ais myg­tuko pas­paudi­mais ir jau po kelių min­učių matai rezul­tatą.

Tuo tarpu anglini­ai turi gana ilgą iner­ci­jos laiką, t.y. pamaži­nus oro srautą, anglys ne iškart sumaži­na ar padid­i­na karščio, o keramikos vėsi­mo laikas apskri­tai yra leg­en­di­nis, jei netyčia per daug užkaitin­si, tai vės labai labai ilgai. 

Vėl­gi, įkait­in­ti grilį yra daug lengvi­au, nei jį po to atvės­in­ti iki nori­mos tem­per­atūros, neskai­tant tų atve­jų, kai išvis neį­manoma nori­mos tem­per­atūros pasiek­ti, pvz. su elek­trini­ais picų nelabai iškep­si, nes mak­si­mali tem­per­atūra tik apie 300 laip­snių. Na taip, jos iškeps, bet tada jau geri­au orkaitė­je kep­kit, bus paprasči­au.

6 klausimas. Kepsninės kuras: anglis, malkos, dujos, elektra?

Gali­au­si­ai reikia sau atsakyti, kas Jums tin­ka ir patin­ka, t.y. ar Jums yra svar­bi kep­sninės kuro rūšis.

Kep­sninė­je prik­lau­so­mai nuo jos tipo gali būti nau­do­jamos šios kuro rūšys: medienos malkos, medžio anglis, dujos arba elek­tra.

Medienos malkos – nau­do­jamos atvi­ro tipo gril­i­u­ose (ne visu­ose, o tik tuose, kurie yra iš pakanka­mai storo met­a­lo) ir ofse­tini­u­ose gril­i­u­ose, vėl­gi ne visu­ose, o tik tuose, kurie turi pakanka­mai storą met­alą, bent jau 1,5 mm.

1. Nau­do­jant malkas mais­tas įgau­na vis­us gri­ly­je kepamo mais­to sko­nio ele­men­tus, t.y. 1) degančios medienos dūmų suteiki­amą skonį; 2) Mail­lard reak­ci­jos efek­tą; ir 3) krin­tančių riebalų lašų efek­tą. Nau­do­jant ofse­tinius gril­ius žemose tem­per­atūrose 3‑ojo efek­to išgau­ti sunki­ai pavyks, bet tai pil­nai atstos pir­mieji 2 efek­tai. Apie tai kaip mais­tas kepa­mas gri­ly­je įgau­na savo skonį, skaitykite čia.
2. Bendrai paė­mus kepi­mas nau­do­jant malkas tikri­au­si­ai yra geri­au­sias būdas mais­tui kep­ti.
3. Ofse­tini­u­ose gril­i­u­ose krin­tančių riebalų lašų sko­nio dalies nebū­na, jei mais­tas yra kepa­mas gana žemo­je tem­per­atūro­je ir mais­tas ruošia­mas tik didžio­jo­je rūky­mui skir­to­je grilio daly­je. Tok­iu atve­ju nukritę riebal­ai nukrenta ne ant žar­i­jų, o grilio ant met­al­inio pavirši­aus, kuris nebū­na tiek įkaitęs, kad išgar­in­tų riebalus.

Medžio anglis – nau­do­jame visu­ose anglin­i­u­ose ir kama­do tipo gril­i­u­ose. 

1. Nau­do­jant tiesiogini­ams kepimui mais­tui suteikia­mas papil­do­mas posko­nis, dėl jau minė­to krin­tančių riebalų lašų efek­to. Pačios medžio anglys, jei jos koky­biškos, mais­tui sko­nio nesuteikia, nes jos sudary­tas iš labai aukš­to pro­cen­to anglies, o organi­ka būna jau sude­gusi pil­nai anglių gamy­bos pro­cese, todėl joms degant išsiskiria tik CO2, o ne medžio aro­matas. Apie tai kaip mais­tas kepa­mas gri­ly­je įgau­na savo skonį, skaitykite čia.
2. Kepant netiesioginė­je kaitro­je, kai riebal­ai ant anglių nekrenta, mais­tas papil­do­mo sko­nio papras­tai netūrėtų įgau­ti, išskyrus tą kuris susikuria pači­am mais­tui kepant, t.y. vyk­stant Mail­lard reak­ci­jai.
3. Maistą kepant ant medžio anglies, jis papras­tai būna saus­es­nis, nebent yra nau­do­ja­mas van­dens ar kokio kito skysčio indas ir/arba kep­sninė yra labai san­dari.

Dujos – nau­do­jamos dujini­u­ose gril­i­u­ose ir nešio­ja­mu­ose dujini­u­ose gril­i­u­ose. 

1. Dujini­u­ose gril­i­u­ose kitaip nei anglin­i­u­ose mais­tas krenta ne ant anglių, o ant įkai­tu­sio met­a­lo, t.y. virš degik­lių esančių karščio skirsty­tu­vų bei kas nepaten­ka ant jų, nubė­ga į riebalų surinki­mo indus. Ant karščio skirsty­tu­vų patekę riebal­ai išgaruo­ja ir taip pat grįž­ta į maistą, todėl dujini­u­ose gril­i­u­ose taip pat matome vyk­stan­tį krin­tančių riebalų lašų efek­tą ir jo veiki­amą mais­to skonį. Apie tai kaip mais­tas kepa­mas gri­ly­je įgau­na savo skonį, skaitykite čia.
2. Kepant netiesioginė­je kaitro­je tiek anglin­i­u­ose, tiek dujini­u­ose riebal­ai nekrenta žemyn arba krenta į riebalų surinki­mo indus ir mais­tas neį­gau­na papil­do­mo posko­nio.
3. Dujos deg­damos skylą į CO2 ir van­denį, dėl to mais­tui kepant beveik nereikia jok­ių papil­domų skysčio šal­tinių, na nebent reikia pagal recep­tą kokio alaus, sulčių ar sidro. Todėl dujini­u­ose gril­i­u­ose kepa­mas mais­tas papras­tai būna sultinges­nis. Anglin­i­u­ose tam pači­am efek­tui išgau­ti mais­tas vynio­ja­mas į foli­ją ar spe­cialų kepi­mo popier­ių. Dujini­u­ose taip pat gal­i­ma taip dary­ti.
4. Taip pat dujini­u­ose gril­i­u­ose mais­tas gau­na gerokai maži­au kancero­genų, kurie susi­daro riebal­ams garuo­jant ant anglių, nes dujini­u­ose gril­i­u­ose jų ant gari­nančių paviršių nukrenta maži­au. Vėl­gi, gerai pakepi­nus mais­tas vis tiek gali būti apskru­d­i­na­mas ir mažai skir­sis nuo anglini­ame gri­ly­je iškep­to mais­to. Tači­au jei maistą sude­gin­site jis bus tiek pat kenksmin­gas kaip ir anglin­i­u­ose gril­i­u­ose sudegin­tas mais­tas.

Elek­tra – nau­do­ja­ma elek­trini­u­ose gril­i­u­ose. 

Bendrai paė­mus – saugus ir sveikas būdas ruošti gril­ių maistą, bet maži­au žavin­gas už kitus.

Tikri­au­si­ai pats sveiki­au­sias mais­to gamin­i­mo būdas. Tači­au maži­au­si­ai įtako­jan­tis mais­to skonį, o taip pat mais­tas būna gerokai saus­es­nis lygi­nant su dujini­ais, o tam tikrais atve­jais ir su anglini­ais gril­i­ais. Mais­tas pagrinde kepa veikia­mas tik Mail­lard reak­ci­jos. Apie tai kaip mais­tas kepa­mas gri­ly­je įgau­na savo skonį, skaitykite čia.