Kaip apsaugoti pasėlius nuo sausros
Nuo trumpalaikių karščių iki savaitę ar net mėnesį trunkančios sausros mūsų šalyje – tik vienas žingsnis. Permainingas Rusijos regionų klimatas dažnai nerodo geriausios pusės. Sodininkams, vasarotojams, sodininkams sunku kovoti dėl derliaus.
Pastaba! Daržovių pasėlius sudaro 75–80% vandens, todėl jiems labai trūksta jo. |
Šiltnamiuose pasodinti kultūriniai augalai ir daržovės kenčia nuo karščio ir patiria stresą esant aukštai temperatūrai. Jei dirvožemyje nėra pakankamai drėgmės, nevyksta cukrų, angliavandenių ir skaidulų sintezė. Jo trūkumas daro didelę įtaką derliui. Todėl per karščius svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą laistymą ir naudoti kitus būdus, kaip apsaugoti pasėlius nuo sausros.
Laistymas karštyje: niuansai ir patarimai
Sunku užtikrinti reguliarų daržovių laistymą be lašelinės sistemos. Todėl augalus būtina pratinti prie retos, bet intensyvios drėgmės. Tai padės padidinti jų atsparumą karščiui sausros atveju. Augalai turi būti laistomi tiek, kiek reikia, kad jie sukurtų stiprią, gerai išvystytą sistemą. „Sisies“ gali neatlaikyti sausros.
Laistymo skaičius turėtų būti padidintas tik atėjus šilumai. Svarbu laikytis šių taisyklių:
- Laistykite augalus anksti ryte arba vėlai vakare, kai krinta rasa. Stenkitės, kad drėgmė patektų po šaknų sistema, o ne ant lapų. Tinkamas laistymas gali būti derinamas su mulčiavimu, kad būtų sumažintas oro sąlygų poveikis ir vandens išgaravimas.
- Naudokite šiltą vandenį (ne žemesnį kaip +20 laipsnių) – staigūs temperatūros pokyčiai gali tapti tikru stresu pasėliams. Laistymas šaltu vandeniu gali sukelti puvimą ir atsirasti pelėsių.
- Norėdami padidinti augalų atsparumą sausrai, į „geriamojo racioną“ įtraukite laistymą pridedant acto rūgšties. Į penkis litrus vandens įpilkite 100-150 ml 9 procentų acto, 20-30 ml amoniako. Prieš numatomą sausrą arba karštu oru palaistykite dirvą. Nenaudokite daugiau kaip 500 ml vienam augalui. Šis metodas puikiai tinka agurkams, paprikoms, pomidorams, burokėliams ir kitoms daržovėms.
- Naudokite atvirkštinio laistymo technologiją – ji tinka augalams smėlingose dirvose, soduose, pomidorų ir agurkų sodinti. Atvirkštinio laistymo esmė – pasėlius uždengti juoda plėvele. Jis turi būti tvirtai pritvirtintas, kad drėgmė išgaruotų ir kauptųsi dirvoje per dieną. Kondensacija susidaro vakaro valandomis. Ant plėvelės iš vidaus susidaro lašeliai, kurie nukrenta atgal į viršutinius žemės sluoksnius – tiesiai į augalų šaknų sistemą. Rezultatas – papildomas drėkinimas karštuoju metų laiku.
- Įrenkite lašelinę laistymo sistemą – tam nereikia pirkti specialių prietaisų. Paimkite kelis penkių litrų plastikinius butelius ir nupjaukite dugną. Padėkite konteinerius, kakliukus žemyn, į dirvą tarp lovų. Užpildykite butelius vandens, jis lėtai išsiskirs ir sudrėkins dirvą. Šis metodas padės išgelbėti augalus, kurių šaknų sistema dar nėra visiškai susiformavusi nuo sausros.
Pastaba! Norėdami išlaikyti optimalų drėgmės lygį, galite įkasti į dirvą perforuotus vamzdelius arba naudoti lašinimo juostą. |
Apsauga nuo sausros: kaip išvengti derliaus praradimo?
Vieno laistymo esant dideliam karščiui gali nepakakti, kad būtų patogiai sudrėkinta augalų šaknų sistema. Norėdami išvengti derliaus praradimo dėl sausros, derinkite įprastą vandens tiekimą su šiais būdais:
- Mulčiavimas – eiles uždenkite šiaudais ir nupjauta žole. Žemė lieka puri, netrūkinėja, nepraranda drėgmės. Žolė pamažu virsta humusu ir tarnauja kaip trąša pasėliams, apsauganti šaknis nuo perkaitimo. Mulčiavimui galite naudoti šieno ir sėklų lukštus.
- Atlaisvinti dirvą būtina net po laistymo. Dirvožemis turi likti pakankamai purus, kad būtų išvengta intensyvaus drėgmės išgaravimo ir būtų užtikrintas visiškas lėtas drėkinimas.
- Tamsinimo lysvės – ant daržovių pastatykite nedidelį, lengvą baldakimą. Galite naudoti šviesios spalvos neaustinį audinį ir vertikalius kaiščius.
- Gydymas specialiais preparatais – augalai geriau toleruoja šilumą su papildoma parama. Vakare naudokite Fitosporin, Zircon ir kitus vaistus. Purškimas padeda pasėliams ilgiau išlaikyti vertingą drėgmę ir išgyventi sausrą nesumažinant derliaus.
Pastaba! Optimali oro temperatūra vaisiniams agurkams ir paprikoms derėti yra nuo +25 iki +28 laipsnių Celsijaus. O nakvišų pasėliams pakanka +22 laipsnių maksimumo. |
Šiltnamio „gyventojų“ gelbėjimas nuo karščio
Sausra yra dvigubai žalinga šiltnamio augalams. Norėdami juos apsaugoti, purenkite ir mulčiuokite, vadovaukitės paprastais patarimais:
- Apželdinimą pavėsinkite specialiomis užuolaidomis iš neaustinio audinio ir išorinio tinklelio. Galite nubalinti stogą arba tą šiltnamio dalį, į kurią patenka tiesioginiai saulės spinduliai. Kitas variantas – putų polietilenas su atspindinčia plėvele vienoje pusėje. Tai folijos penofolis, kuris puikiai atspalvina ir apsaugo nuo ultravioletinių spindulių.
- Indus su vandeniu dėkite tiesiai į šiltnamį – jis palaipsniui išgaruos ir sudrėkins orą, o tai sudarys geriausias sąlygas daržovių pasėliams vystytis.
- Šiltnamyje pasirūpinkite vėdinimu – periodiškai nuimkite plėvelę, atidarykite duris ir langus.
Patikrintas life hack su ventiliatoriumi padės greitai atnaujinti šiltnamyje augančias daržoves. Padėkite prietaisą prie įėjimo ir pakabinkite ant durų drėgnu skudurėliu. Įjunkite ventiliatorių ir nukreipkite jį į šlapią audinį. Šimtaprocentinė ventiliacija pasėliams garantuota. Tačiau būkite atsargūs ir nukreipkite vėsų orą tarp augalų eilių, o ne tiesiai į jas.
Jei jau karšta: kaip atgaivinti sodinukus?
Saulės smūgis, ištikęs augalą, turi keletą požymių. Pasėliai laikomi apdegusiais, jei nusvyra iki žemės, išdžiūvo ir pagelsta, lapai suminkštėja ir nuvysta, nubyra žiedynai. Tačiau net ir smarkiai perkaitus galite pabandyti „reanimuoti“ augalus, kad sutaupytumėte dalį derliaus. Norėdami tai padaryti, jums reikia:
- Nuolat laistyti – vanduo turi būti šiltas, nusistovėjęs arba lietaus vanduo;
- kruopščiai užtemdykite pasėlius po baldakimu ;
- stebėkite kiekvieno sodinuko būklę – pavyzdžiui, pomidoruose galite nuplėšti pageltusius apatinius lapus, kurie „nebeatgys“;
- dirbtinai “pakelti” dirvožemio sluoksnį ;
- purškite augalus silpnu cinko druskų tirpalu – ne dažniau kaip kartą per dvi ar tris dienas, kol pamatysite, kad sodinukas „atgyja“.
Pastaba! Kai kurie sodininkai grūdina sodinukus prieš siųsdami juos į sodo lysves. Norėdami tai padaryti, likus savaitei iki „perkėlimo“, dėžės vienai valandai dedamos į šešėlinę vietą sode. Rekomenduojama tai daryti ryte ir vakare. Palaipsniui laiką galima didinti, kad daigai prisitaikytų prie vietinių klimato sąlygų – drėgmės ir temperatūros. |
Augalai nuvysta nuo karščio, drėgmės ir mikroelementų trūkumo. Svarbu laiku reaguoti į artėjančią sausrą ir nelaukti mitybos disbalanso, o vėliau pasėlių žūties.
Įvertinkite straipsnį