Kodėl agurkų lapai gelsta ir džiūsta. Naudingi patarimai ką dėl to daryti
Augalai vysta
Agurkai gali vysti dėl kelių priežasčių: drėgmės stoka, dideli dirvos ir oro temperatūros svyravimai, per aukšta druskų koncentracija, liga, šiltnamyje per aukšta temperatūra. Todėl reikia tinkamai vėdinti, o augalus laistyti tik šiltu vandeniu. Jeigu augalai gauna daug vandens, tačiau jų lapai vis tiek vysta, priežastis gali būti liga, t. y. šaknų puvinys. Pirmieji šaknų puvinio požymiai pastebimi apatinėje stiebo dalyje prie žemės. Pagrindinė šaknis parunda, trūkinėja, pūva. Apatiniai lapai vysta, vėliau pagelsta ir džiūsta.
Saulėtą dieną, likus 3–4 dienoms iki žuvimo, lapai nuvysta, augalas nuleipsta. Patartina agurkus jau daigų tarpsniu profilaktiškai palaistyti fungicidų tirpalu nuo pašaknio ligų. Šiltnamyje vos apsirgusius augalus laistykime ryškiai rožiniu kalio permanganato tirpalu ir apkaupkime. Augalai iš stiebo išleis naujas šaknis. Galime naudoti ir biologinius preparatus (fitosporiną, trichoderminą). Agurkų lapai gali vysti, jeigu ant jų pateko herbicidų lašelių. Tada kuo skubiau nuplaukime vandeniu. Jei augalus pažeidė kenkėjai (amarai ar kiti), lapai irgi vys. Krinta užuomazgos Visų pirma labai svarbu, kad agurkams netrūktų maisto medžiagų, nes ims kristi ir gelsti jų užuomazgos. Agurkai auga ir vystosi labai greitai. Per gana trumpą laiką jie užaugina didelį derlių, todėl jų poreikis maisto medžiagoms yra didelis. Mikroelementų trūkumas gali būti viena iš užuomazgų kritimo priežasčių. Labai svarbu agurkus tinkamai laistyti. Kai laistoma šaltu vandeniu, atšąla dirva, krinta užuomazgos. Į indus pripilkime vandens ir juos laikykime saulėtoje vietoje. Taip vanduo sušils natūraliai.
Gelsta vaisiai
Pirma priežastis: susiformavo labai daug užuomazgų ir augalas nepajėgia visų išmaitinti. Ant augalo turėtų būti ne daugiau nei 20–25 užuomazgų. Antra priežastis – mineralinių medžiagų (kalio ir fosforo), reikalingų vaisiams formuotis, trūkumas. Taip pat prastas apdulkinimas, jeigu auginame agurkus, kuriems reikia bičių. Vaisiai gelsta ir per gausiai tręšiant šviežiu mėšlu. Agurkai mėgsta mėšlą, bet amoniakas, kurį išskiria šviežias, gali būti kenksmingas. Vaisiai gali gelsti ir dėl ligos.
Neauga užuomazgos
Šaltu oru agurkų vaisiai nustoja augti, ypač jeigu naktys šaltos. Užuomazgos neauga, jei dirvoje trūksta drėgmės ir oro drėgmė yra žema. Jei augalai pertręšti azotu, antžeminė dalis auga sparčiai, tačiau nesitikėkime gero derliaus. Kad augalai derėtų, o ne tik augintų lapus, juos derėtų tręšti fosforo trąšomis arba pelenais. Negražūs vaisiai Kai trūksta azoto, daug vaisių neišauga iki reikiamo dydžio, jų galai nusmailėja. Kai trūksta kalio, vaisiai susiaurėja prie kotelio. Apie kalcio stoką byloja vaisiaus gale (priešingame tam, kur prisitvirtina) susiraukšlėjusi odelė, lyg jis būtų padžiūvęs. Po to trečdalis ir daugiau vaisiaus sudžiūsta, jo galas susisuka. Jeigu vaisiai susiaurėję per vidurį, turi „taliją“, to priežastis – per dideli dienos ir nakties temperatūros svyravimai arba buvo laistyti labai šaltu vandeniu.
Kreivi vaisiai
Kai dirva per sausa arba augalai laistomi nereguliariai, vaisiai tampa kreivi, įgauna lanko formą. Sausoje dirvoje vaisiai auga vangiai, todėl pakinta jų forma. Labai svarbu reguliariai laistyti agurkus. Be to, nuolat purenkime dirvą, kad šaknys geriau vystytųsi. Kai augalai pasodinti per tankiai, vaisiai taip pat gali būti kreivi. Agurkai – šilumamėgiai augalai, todėl vėsiu oru vaisiai būna kreivi. Kita priežastis – liga, t. y. rauplės, vaisiai tampa kreivi, dėmėti. Be to, neauginkime viename šiltnamyje bičių apdulkinamų ir partenokarpinių agurkų.
Kartūs vaisiai
Vaisių kartumas yra agurkų genetinė savybė. Dabartinių hibridų vaisiai nėra kartūs, nes genetiškai šie augalai negamina kartumo suteikiančios medžiagos – kukurbitacino. Jokios sąlygos vaisių kartumui neturi įtakos. Senų veislių vaisiai gali būti kartūs dėl nereguliaraus augalų laistymo, aukštos oro temperatūros, didelių temperatūros svyravimų ir kitų nepalankių sąlygų. Tačiau žinokime, kad kukurbitacinas turi gydomųjų savybių, tad vienas kitas kartus agurkėlis gal tik į sveikatą. Jeigu norime gauti didesnį agurkų derlių, tręškime juos anglies dvideginiu. Šiltnamyje pastatykime talpyklą su šviežio karvių arba paukščių mėšlo tirpalu, kuris paprastai išskiria anglies dioksidą. Jei įmesime kuokštą sauso šieno ar saują pjuvenų, fermentacija bus intensyvesnė ir šiltnamio orą papildys dar didesnis anglies dvideginio kiekis.
Dažniausios agurkų lapų geltonavimo priežastys
Netinkamas laistymas. Agurkai – itin vandens reiklūs augalai. Tiek perlaistymas, tiek nepakankamas laistymas gali sutrikdyti jų sveiką augimą ir sukelti lapų geltimą.
Perlaistymas: Per didelis vandens kiekis dirvožemyje gali sukelti šaknų puvimą. Pažeistos šaknys nepajėgia tiekti augalui maistinių medžiagų ir vandens, todėl ima gelsti ir lapai. Ypač perlaistymo pavojus padidėja, kai agurkai auginami sunkesnėje, mažiau laidžioje vandeniui dirvoje.
Nepilnas laistymas: Kai agurkai negauna pakankamai vandens, jie patiria stresą. Augalai reaguoja į vandens trūkumą sustabdydami aktyvų augimą, o pirmiausia aukoja senesnius lapus, kurie gelsta ir nukrenta.
Sprendimas: Svarbu įvertinti dirvožemio drėgmę prieš laistant. Geriausia laistyti gausiai, bet ne per dažnai, leisti viršutiniam dirvos sluoksniui apdžiūti. Agurkus rekomenduojama lieti prie šaknų, stengiantis nesušlapinti lapų, ypač karštomis dienomis.
Maistinių medžiagų trūkumas
Norėdami augti stiprūs ir derėti, agurkai reikalauja įvairių maistinių medžiagų. Svarbiausios yra šios:
Azotas: Atsakingas už lapijos augimą, žalios spalvos formavimąsi. Azoto trūkstant, augalų lapija ima gelsti, senesni lapai geltonuoja pirmiausia.
Kalis: Svarbus žiedų ir vaisių formavimuisi, taip pat stiprina augalų atsparumą ligoms. Kalio trūkumas pasireiškia lapų pakraščių gelsvimu, vėliau lapas gelsta visas.
Magnis: Dalyvauja fotosintezės procese. Magnio trūkumas dažniausiai sukelia lapų margumą ir gelsvimą tarp lapų gyslų.
Sprendimas: Jei įtariate maisto medžiagų trūkumą, dirvožemio analizė padės tiksliau nustatyti, kokių elementų trūksta. Subalansuotas tręšimas, papildytas organinėmis medžiagomis (kompostu, biohumusu) yra geriausias būdas užtikrinti, kad agurkams netruktų maisto.
Ligos
Deja, agurkus puola nemenkas sąrašas ligų, kurių vienas iš simptomų gali būti geltonuojantys lapai. Kelios dažniausiai pasitaikančios:
Miltligė (tikroji ir netikroji): Grybelinės ligos, kurių požymiai – baltos, miltus primenančios apnašos ant lapų, vėliau jie gali pradėti deformuotis ir gelsti.
Agurkų mozaikos virusas: Sukelėjai yra virusai, dėl kurių ant agurkų lapų atsiranda šviesiai žalios, geltonos ar net baltos dėmės, raižiniai. Vėlesnėse stadijose lapai išdžiūsta ir sunyksta.
Bakterinė lapų dėmėtligė: Šiai ligai būdingos vandeningos dėmės ant lapų, kurios vėliau pagelsta, apsitraukia rudu krašteliu.
Sprendimas: Esant ligų požymiams, reaguokite greitai. Pasirinkite ligų tipui tinkamus fungicidus (sergant grybinėmis ligomis) arba imkitės prevencinių priemonių: sodinkite atsparias veisles, pašalinkite užkrėstus augalus, dezinfekuokite sodo įrankius.
Kenkėjai
Kai kurie vabzdžiai minta agurkų sultimis, alindami augalo audinius, ir gali sukelti lapų geltimą ar dėmėtumą. Tipiškiausi kenkėjai:
Amarai: Šie maži vabzdžiai aplimpa agurkų stiebus, pumpurus ir apatines lapų puses, siurbdami augalų sultis ir palikdami lipnų sekretą. Amarų užpultas augalas susilpnėja, o lapai deformuojasi, geltonuoja.
Voratinklinės erkės: Tai mikroskopiniai kenkėjai, besimaitinantys lapų apačioje. Pažeisti lapai iš pradžių įgauna gelsvai taškuotą išvaizdą, vėliau gali pagelsti ir nudžiūti.
Sprendimas: Reguliarus kenkėjų stebėjimas yra raktas į jų kontrolę. Aptikus nedidelį jų kiekį, natūralūs sprendimai (pvz., nimbamedžių aliejus, česnakas ar dilgėlių nuovirai) dažnai būna veiksmingi. Esant gausesnei invazijai, gali prireikti insekticidų pagal instrukcijas.
Natūralus senėjimo procesas
Natūralu, kad agurkų augalams augant ir senstant, seniausi lapai gali pradėti gelsti ir galiausiai nukristi. Paprastai tai įvyksta apatinėje augalo dalyje, o likusioji augalo lapija išlieka sveika ir žalia. Šio proceso sustabdyti nepavyks, tačiau reguliarus senų lapų pašalinimas pagreitins naujų lapų ir žiedų augimą.
Kaip išvengti lapų geltonavimo?
Nors kai kurių geltonų lapų atsiradimo priežasčių išvengti negalime, tinkama augalų priežiūra gali žymiai sumažinti šio reiškinio tikimybę:
Tinkamas laistymas: Reguliarus, tačiau ne per gausus agurkų laistymas užtikrina sveiką šaknų sistemą.
Subalansuotas tręšimas: Rinkitės specialiai agurkiniams augalams skirtas trąšas arba naudokite bendro veikimo trąšų mišinius ir pagal gamintojo instrukcijas reguliariai patręškite augalus.
Optimalios augimo sąlygos: Agurkams būtina šilta ir saulėta augimo vieta. Pasistenkite, kad jiems niekas neužstotų saulės. Dirva turėtų būti derlinga, puri ir pralaidi vandeniui.
Augalų higiena: Reguliariai apžiūrėkite agurkus ir esant pirmiesiems ligų ar kenkėjų požymiams, imkitės atitinkamų veiksmų. Šalinkite gelstančius ar ligotus lapus.
Profilaktinės priemonės: Rinkitės atsparias ligoms bei kenkėjams agurkų veisles. Taikykite sėjomainą, kad išvengtumėte dirvoje besikaupiančių ligų sukėlėjų.
Kaip liaudiškomis priemonėmis gydyti geltonus agurkų lapus?
Pienas ir muilas
Praskieskite litrą pieno su 10 litrų vandens. Įpilkite 30 lašų jodo ir 20 g įprasto skalbimo muilo. Tirpalą purkškite ant lapų kas dešimt dienų.
Svogūno lukštai
Užpilkite 10 litrų vandens ant 0,7 kg svogūnų lukštų. Užvirkite, tada nukelkite nuo ugnies ir palikite 14 valandų. Perkoškite. 1 litrą gauto koncentrato praskieskite 4 litrais vandens. Laistykite kiekvieną krūmą.
Duona ir jodas
Pamirkykite kepalą juodos duonos 10 litrų vandens. Įpilkite jodo. Palikite per naktį, tada 1 l šio koncentrato atskieskite 10 litrų vandens ir laistykite agurkus kas 14 dienų.
Kefyras
Pasirodžius pirmiesiems geltonumo požymiams ant agurkų lapų, atskieskite 2 litrus kefyro 10 litrų vandens. Tirpalu apipurkškite augalą. Norėdami pagreitinti procesą, į šį mišinį įpilkite 1 stiklinę cukraus.
Puikus dalykas, susijęs su naminėmis priemonėmis yra tai, kad jos gali būti naudojamos kaip prevencinė priemonė.
Šaltiniai
Įvertinkite straipsnį