Pomidorų priežiūros darbai

Pasodinti daigai po 4-5 dienų virvele pririšami prie šiltnamio viršuje ištemptos vielos. Pirmiausia virvelė supjaustoma reikiamu ilgiu ir užmetama ant vielos. Paskui vienas jos galas slankiojančia kilpa arba akliuoju mazgu pririšamas prie ištemptos vielos, o kitas laisva kilpa – prie pomidoro stiebo. Svarbu nesuveržti stiebelio, nes augalui augant jis storės. Pririšti augalai apkaupiami, o vėliau dirva purenama ne giliau kaip 2-3 cm. Paskui 1–2 kartus per savaitę pomidorų viršūnės apsukamos aplink virvelę. Pradėjus pomidorams žydėti, kad geriau užsimegztų vaisiai, du kartus per savaitę pagaliu arba kauptuko kotu stipriai padaužomos vielos, prie kurių augalai pririšti. Toks žydinčių augalų vibravimas geriausią efektą duoda nuo 11 iki 15 val.

Šiltnamyje auginamų pomidorų formuojamas tiktai vienas stiebas, tada jie geriau vėdinasi, greičiau noksta vaisiai, mažiau plinta ligos. Svarbu nesuvėlinti genėjimo. Šoniniai ūgliai genimi, kol jie ne ilgesni kaip 2-5 cm. Palikus ilgiau augti šoninius ūglius, jie blogina augalų apšvietimą, be reikalo, eikvoja iš dirvos maisto medžiagas, o blogiausia, kad nulaužus didesnius ūglius lieka didesnės žaizdos, pro kurias pakliūva ligų sukėlėjai, daugiausia kekerinis puvinys.

1 pav. Pomidorų rišimas šiltnamyje: a – virvelės rišimas prie ištemptos vielos slankiojančia kilpa, b – virvelės rišimas prie ištemptos vielos akluoju mazgu, c – virvelės rišimas prie pomidoro stiebo laisva kilpa

Pomidorų genėjimą geriau atlikti ryte, nes dieną greičiau uždžiūsta žaizdos, mažesnė tikimybė užsikrėsti ligomis. Paprasčiau genėti aukštaūgius pomidorus. Jiems iš pažastų išlaužiami visi šoniniai ūgliai, o likus 30 dienų iki derėjimo pabaigos nuskinamos viršūnės, virš paskutinio žiedyno paliekant po 2-3 lapus. Norint, kad anksčiau pradėtų nokti vaisiai ir jie būtų stambesni, augalų Viršūnės nuskinamos susiformavus 5-6 vaisinėms kekėms. Augalų derėjimo pabaiga priklauso nuo šiltnamio įrengimo. Nešildomuose stikliniuose šiltnamiuose šiluma laikosi ilgiau negu vienguba plėvele dengtuose šiltnamiuose, todėl kartais pomidorai gali derėti net iki lapkričio pradžios, o vienguba plėvele dengtuose šiltnamiuose tik iki rugsėjo vidurio (kol nuplyšta šiltnamio stogas). Auginant vidutinio aukščio pomidorus (*Ryčiai“, “Viltis 2“, “Aušriai“ ir kt.), reikia maksimaliai išnaudoti šiltnamio erdvę. Genint šio tipo pomidorus, paliekamas vienas viršuje esantis šoninis ūglis. Pagrindiniam stiebui užsibaigus žiedine keke, šis ūglis prailgina pagrindinį stiebą ir išaugina papildomų vaisinių kekių. Jeigu viršūnė dar auga, paliktas ūglis išlaužiamas vėliau, bet vėl paliekamas kitas pakaitinis šoninis ūglis. Kai kurių veislių, pavyzdžiui. * Viltis 2“, augalams paaugus iki 40-50 cm aukščio, susiformuoja beveik dvi lygiavertės viršūnės. Norint atskirti, kuri pagrindinio, o kuri šoninio ūglio viršūnė, reikia įsiminti, kad pastaroji visada auga iš lapo pažasties. Augalui prailginti iš pradžių paliekamas tik pagrindinio stiebo viršuje iš pažasties išaugęs gerai išsivystęs šoninis ūglis, o vėliau ir šio ūglio viršuje esantis šoninis ūglis ir t.t.

Pomidorams dirva visą laiką turi būti puri, kad šaknys visada gautų oro. Augalus rišant ir genint labai sutrypiami tarpueiliai, todėl baigus šiuos darbus arba palaisčius augalus dirvos paviršių reikia supurenti. Kol dar neišsivysčiusi šaknų sistema, galima purenti šiek tiek giliau. Eilėmis pasodinti pomidorai apkaupiami, kad tarpueiliuose susidarytų griovelis. Kol augalai maži, jie laistomi arčiau stiebo, o vėliau tiktai į griovelius tarpueiliuose. Galuose padaroma, kad vanduo neišbėgtų ant tako. Stengiamasi neaplieti pomidorų stiebų ir lapų. Laistoma retai (kas 4-7 dienos), bet gausiai. Kol augimas suvešėję, užtenka išlieti 8-10 l/mo. Vėliau vandens kiekis didinamas iki 10-15 l/m2. Per Vasaros karščius vandeniu ataušinamas per daug įkaitęs šiltnamio gruntas, tada laistoma dažniau – kas 1-2 dienos ir mažinama vandens norma. Kai nuo karščio augalų lapai suglemba, vidurdienį pomidorai apipurškiami vandeniu. Laistoma ne šaltesniu kaip 20°C temperatūros vandeniu. Norint įsitikinti, ar būtina laistyti, iš 10 cm gylio paimama sauja žemės ir suspaudžiama. Jei grumstas subyra, žemė per sausa. Nelaistoma ta dieną, kai augalai genimi. Palaisčius šiltnamis išvėdinamas darant skersvėjį, kad greičiau apdžiūtų dirvos paviršius.

Ar reikia papildomai tręšti, galima sužinoti atlikus dirvos agrocheminę analizę, o turint patirties galima spręsti ir pagal augalų išorinius požymius, temperatūros režimą bei saulėtumą. Apsiniaukusiu, vėsesniu oru pomidorai mažiau tręšiami, tačiau tada augalams reikia daugiau kalio. Skirtingomis pomidorų vystymosi fazėmis trąšų poreikis nevienodas. Nuo augimo pradžios iki vaisių užmezgimo reikia mažiau azoto, o daugiau fosforo trąšų. Vaisiams pradėjus augti – daugiau azoto, o pradėjus nokti – daugiau kalio trąšų.

Pomidorai papildomai pradedami tręšti praėjus 10-15 dienų nuo jų pasodinimo ir reguliariai tręšiami kas 10-12 dienų. Reikia atsižvelgti ir į veislės savitumus. Pavyzdžiui, trumpai derantys pašalinti ūgliai.

Vaisiams augti augalai sunaudos daugiau azoto ir trąšų santykis išsilygins. Tačiau kai per daug vešliai auga lapija, o augalai mažai žydi – azoto perteklių būtina sumažinti į pomidorų tarpu eilius pabarsčius lapuočių medžių pjuvenų arba šiaudų kapojų. Azoto perteklius dažniausiai pasitaiko, kai dirvai tręšti naudojamos paukščių išmatos. Vienų trąšų perteklius blokuoja kitų trąšų pasisavinimą. Pavyzdžiui, kai dirvoje per daug kalio, augalai sunkiau pasisavina magni. Magnio pomidorams neturi trūkti, nes jis padeda pasisavinti fosforą. Siekiant išlyginti mineralinių trąšų santykį, pertręšus vienomis trąšomis, reikia atitinkamai padidinti ir kitų trąšų normą, tačiau būtina išlaikyti saiką, kad nuo trąšų pertekliaus nežūtų augalai. Tręšiant biriomis trąšomis staigaus efekto nepastebima. Augalai geriau pasisavina mineralinių trąšų tirpalus. Į tirpalą galima įmaišyti kelių rūšių trąšas, tačiau jo koncentracija neturi būti stipresnė kaip 0,5 proc. (50 g trąšų/10 l vandens). Azoto trąšų koncentracija tirpale – ne stipresnė kaip 0,2 proc. (20 g/10 l). Tik magnis nenudegina pomidorų šaknų, todėl į trąšų tirpalą įdėjus daugiau magnio sulfato, bendrą tirpalo koncentraciją galima padidinti iki 0,7 proc. Jei šaknų sistema silpna, labai efektyvu ir ekonomiška tręšti per lapus. Tirpalo koncentracija jauniems augalams turėtų būti 0,15-0,2 proc. (15-20 g/10 l), o derantiems – 0.25-0.3 proc. (25-30 g/10 l).

Tręšti per lapus geriausiai tinka “Kemira Ferticare” trąšos ir magnio sulfatas. Jei pomidorų lapai labai dėmėti, mozaikiški, galima naudoti 1,5 proc. koncentracijos tirpalą: 100 g magnio sulfato ir 50 g “Kemira Ferticare” trąšų ištirpinama 10 l vandens. Šiuo trąšų tirpalu nupurškus augalus, po savaitės dėmės išnyksta, augalai normaliai auga ir dera. “Kemira Ferticare” trąšose yra mikroelementų (geležies, boro, vario, mangano, cinko). Trūkstant mikroelementų augalai sunkiau pasisavina ir pagrindines trąšas. Ne visos pomidorų veislės vienodai reaguoja į mikroelementų stygių. Jautrios veislės yra *Skariai“ ir Milžinai“. Pastaroji ypač jautri boro trūkumui. Trūkstant šio mikroelemento lapai pradeda riestis į viršų, vamzdiškai suktis. Jauni lapai pašviesėja, augalai mažai žydi, skatinta vaisių užuomazgos. Labai stipriai sukantis lapams, į magnio sulfato ir “Kemira Ferticare” trąšų tirpalą papildomai įmaišoma 0,01 proc. (1 g/10 l) boro rūgšties. Purškiant vien boro rūgšties tirpalu, koncentraciją galima padidinti iki 0,02 proc. Jeigu ant pomidorų lapų yra tik smulki mozaika, reikia nupurkšti šiuo tirpalu: į 9 l vandens įmaišyti 1 1 nugriebto pieno ir ištirpinti 2 g kalio permanganato.

Purkšti geriau ūkanotą dieną arba ryte. Iki vakaro turi nudžiūti lapai. Per lapus tikslinga pomidorus tręšti iki pat derėjimo pabaigos, o per šaknis baigti likus mėnesiui iki derliaus skynimo. Yra ir daugiau priežasčių, trukdančių normaliai derėti pomidorams. Kai šiltnamio grunte daug azoto ir mažai kalcio arba daugelį metų eksploatuojamame šiltnamyje uždruskėjusi dirva, lūžta pomidorų kekės . Žiedai krinta, kai rytais trūksta drėgmės arba kai lietingu laikotarpiu šiltnamyje per didelė jos koncentracija. Dėl šalto, karšto ar per daug drėgno oro blogai apsidulkina Žiedai, pomidorų vaisiai būna tuščiaviduriai. Pomidorų derlingumą padidina papildomas anglies dvideginio (CO2) kiekis šiltnamyje. Iš aplinkos oro pomidorai jo gauna tik apie pusę normos. Mažuose šiltnamiuose anglies dvideginio kiekį ore galima šiek tiek padidinti šiltnamyje raugiant mėšlą, taip pat prie augalų pabėrus mėšlo arba šiaudingo komposto. Vykstant organinės medžiagos mineralizacijai, ore išsiskiria anglies dvideginis. Ant augalų pomidorai nenokinami, kol visai paraus.

Geriau skinti Vos pradedančius rausti vaisius ir baigti nokinti dėžėse – pomidorai greitai parausta ir mažiau trūkinėja. Aukštaūgių veislių pomidorų, kai ant pirmosios kekės baigia nokti vaisiai, žemiau esantys lapai pašalinami, kad augalai geriau vėdintųsi. Tai sumažina augalo garinimo paviršių, gerina vaisių kokybę. Lapus geriau ne nulaužti, o nupjauti peiliu, paliekant 1–2 cm ilgio kotelį, kuris nudžiūsta ir todėl augalai mažiau užsikrečia kekeriniu puviniu. Sunokus antros kekės vaisiams, vėl pjaunami apačioje jos esantys lapai. Po kiekviena pomidorų vaisine keke turi būti 2-3 lapai. Labai lapuotų pomidorų augalo viduryje kartais lapai pradeda gelsti. Kai lapų labai daug, blogėja oro cirkuliacija tarp augalų, todėl jie dažnai serga, vaisiai būna mažesni ir vėliau prinoksta. Per savaitę nuo augalo daugiausia galima nupjauti 3-5 lapus, tačiau Vienu kartu nepjaunama daugiau kaip 2-3 lapai. Iš karto pašalinus daugiau lapų, smulkėja pomidorų vaisiai, mažėja derlingumas. Pomidorai negenimi tą dieną, kai laistomi.

Vaisiai gerai derės, jeigu ant augalo bus ne mažiau kaip 15-20 lapų (skaičiuojant nuo viršaus). Vidutinio aukščio veislių pomidorai dažniausiai tiek jų ir turi, todėl nupjaunami tiktai ligoti, pageltę, žemę siekiantys mechaniškai pažeisti lapai. Pavyzdžiui, išskynus stambiavaisės pomidorų veislės Viltis 2“ dalį lapų, labai susmulkėja vaisiai, sumažėja derlius. Pomidorai baigiami skinti, kol orai dar nelabai atvėsę. Nors šiltnamyje pomidorai mažiau užsikrėtę ligomis, bet pabuvę ilgiau kaip savaitę 5–6 °C temperatūroje pradeda pūti. Ne visų veislių nuskinti žali vaisiai vienodai laikosi. Pastebėta, kad iš lietuviškų Veislių geriausiai laikosi “Svaros“ vaisiai.

Informacijos šaltinis:
Leidinio pavadinimas: Pomidorai
Autorius: Genovaitė Visockienė
Leidimo metai: 2003
Leidėjas: Ūkininko patarėjas; Kaunas